Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtėtas 2 metams;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL (1807, 68 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent jis:

1) 2017 m. balandžio 20 d. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį bei artimąjį giminaitį – nepilnametę dukterį A. K., gim. 2002 m., o būtent: tyčia rankos kumščiu smogė A. K. vieną kartą į veidą, taip padarydamas nepilnametei A. K. viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį kiaurymine viršutinės lūpos kairės pusės žaizda bei viršutinio 1-o danties iš kairės panirimą, t. y. nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;

2) be to, jis 2017 m. spalio 29 d. apie 02.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį bei artimąjį giminaitį – nepilnametę dukterį A. K., gim. 2002 m., o būtent: sugriebęs už plaukų ištempė miegančią A. K. iš lovos ant žemės, po to jai gulint ant grindų tampė ją už plaukų, ne mažiau kaip 10 kartų smogė pastarajai į galvos sritį, vieną kartą trenkė į veido sritį ir į petį bei ne mažiau kaip 7 kartus spyrė jai į pilvo sritį, po to trenkė A. K. į ranką dėl ko pastaroji atsitrenkė petimi į durų kampą, tęsdamas nusikalstamą veiką, pastūmė A. K., dėl ko pastaroji nukrito ant lovos ir pradėjo ją gulinčią smaugti, o jai pavykus išsilaisvinti ir norint išbėgti iš namų paleido į ją batą pataikydamas į nugaros sritį. Šiais smurtiniais veiksmais J. K. padarė nepilnametei savo dukrai A. K. dešinio skruosto paraudimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. K. teisme savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. balandžio 20 d. tarp jo ir nepilnametės dukros A. K. kilo konfliktas, kurio metu norėjo kumščiu trenkti į sieną, tačiau pataikė dukrai į galvą. Įvykio metu buvo blaivus. Dėl 2017 m. spalio 29 d. epizdodo parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, dėl ko tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių. Prisimena, kad dukra A. K. ir jos draugai triukšmavo, neleido jam miegoti. Dėl šio epizodo pripažįsta, kad padarė kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Sutinka su sumažintu nukentėjusios civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos. Gailisi dėl savo veiksmų (T 2, b. l. 28-29).

Byla nagrinėtina sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Liudytojos L. Š. parodymais, kad kaltinamasis J. K. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo turi nepilnametę dukrą A. K.. Kažkiek laiko dukra gyveno su savo tėvu (duomenys neskelbtini). Ji gyvena (duomenys neskelbtini), apie trijų kilometrų atstumu nuo Juodbalių k. Dukra ateidavo pas ją, jos bendraudavo telefonu. 2016 m. išsiskyrė su J. K., nuo to laiko jie nebegyveno kartu. Dukra visą laiką gyveno su tėvu, atostogas leido pas ją. Dukra sakė, kad jai geriau su tėvu gyventi, kad arčiau į mokyklą. 2017 m. spalio 29 d. apie 3 val. nakties jai paskambino dukra ir pasakė, kad tėvas ją sumušė, prašė ją pasiimti. Iškvietė policiją ir nuėjo į J. K. namus, kur buvo jos dukra. Jai atėjus, J. K. jau miegojo. Matė įdrėskimus ant dukros veido ir kaklo. Dėl 2017 m. balandžio 20 d. epizodo paaiškino, kad apie įvykį sužinojo po savaitės, kai dukra pasakė, kad J. K. ją sumušė, o ne pati susižalojo. J. K. atsiprašė dukros. Sutinka sumažinti A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iki 500 eurų (T 2, b. l. 29).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu, iš kurių matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja L. Š. pareiškė, kad 2017 m. spalio 29 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), girtas J. K. sumušė dukrą A. K., gim. 2002 m, tuo jai sukėlė fizinį skausmą (T 1, b. l. 13-15).

Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiojo patrulio N. M. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 29 d. apie 03.00 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), tėvas smurtauja prieš dukrą. Įvykio vietoje išsiaiškino, kad policiją kvietė L. Š. ir jos dukra A. K., gim. 2002 m. Pastaroji paaiškino, kad apie 3 val. nakties grįžo neblaivus tėtis ir be jokio paaiškinimo pradėjo ją mušti, t.y. išvertė iš lovos, pradėjo spardyti, traukė už plaukų, atrėmęs į lovą smaugė, daužė kumščiais į veidą, pilvą. Mergina po pavartoto smurto pabėgo pas motiną L. Š.. A. K. po tėvo smurtavimo skaudėjo pilvą, ant veido buvo kraujosruva. J. K. atsisakė aiškinti įvykio aplinkybes, neigė smurtavęs dukros atžvilgiu (T 1, b. l. 5-6).

Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 1-jo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. J. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, iš kurio matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 01-1-56202-17 buvo nustatyta, kad J. K. 2017 m. balandžio 20 d., būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo nepilnametę dukterį A. K., gim. 2002 m., o būtent rankos kumščiu sudavė vieną kartą A. K. į veido sritį, padarydamas viršutinės lūpos sumušimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą (T 1, b. l. 22).

Nukentėjusios nepilnametes A. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur ji parodė, kad, 2017 m. spalio 28 d. pas ją svečiuose buvo draugė L. J. ir jos brolis T. J., jie liko nakvoti jos namuose. Apie 23-24 val. tėvas grįžo namo, jie pavalgė, pasikalbėjo. Apie 01.30 val. ji, L. ir jos brolis T. nuėjo miegoti. Po to, tėvas už plaukų ištempė ją iš lovos, mušė ant savo lovos. Po to, ji nukrito prie dušo. Galimai buvo praradusi sąmonę. Jai atgavus sąmonę, tėvas toliau smurtavo jos atžvilgiu. Tėvas kumščiu trenkė į veido sritį, koja tris kartus spyrė į pilvą, smaugė. Tėvas jai sudavė apie 10 smūgių, 7 į pilvo sritį. Jautė fizinį skausmą. Apie 03.00 val. paskambino mamai, pastaroji liepė eiti pas ją. Išeinant iš tėvo namų, pastarasis metė į ją batą, pataikė į nugarą. Eidama link mamos namų, sutiko mamą ir policiją, su kuriais grįžo į tėvo namus. Tėvas jau miegojo. Atvykusi greitosios medicinos pagalba išvežė ją į ligoninę. Įvykio metu J. K. buvo neblaivus. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų dvi dienas gulėjo ligoninėje. Iki minėto įvykio santykiai su tėvu buvo normalūs, tėvas vieną kartą buvo praskėlęs jai lūpą, t. y. kumščiu trankė jai į lūpą. Kai gydytojai siuvo lūpą, pasakė, kad pati susižalojo, nukritusi ant grindinio. Tėvas ją lydėjo pas gydytojus. Gydytojams pasakė, kad nugriuvo ant betoninių grindų (T 1, b. l. 50-54).

Apžiūros protokolu su fotolentele, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės gydymo stacionare istorija Nr. E17-2ps-9713. Teismo medicinos ekspertas J. M. P., susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad A. K. Vaikų ligoninėje, VšĮ SKF, 2017-10-29 nustatyta galvos ir pilvo sumušimas, tačiau iš objektyvių medicininių požymių konstatuotinas tik dešinio skruosto paraudimas, kuris gali būti trauminės kilmės ir jo padarymo galimybė suduodant per skruostą ar spaudžiant, patrinant ranka, neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos, neatmetama, ir gali būti vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu. 2017-10-29 05.36 A. Š. paimtame kraujyje nustatyta 1,646 (g/l) alkoholio (norma – 0-01 g/l), tai apytikriai atitinka 1,5 promilės etilo alkoholio (b. l. 59).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta VšĮ VUL Žalgirio klinikos A. K. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2017-1595 kopija. Teismo medicinos ekspertas O. D. nurodė, kad, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, kad A. K. nustatytas viršutinės lūpos sumušimas, pasireiškęs kiaurymine viršutinės lūpos kairės pusės žaizda ir viršutinio 1-o danties iš kairės panirimu, kas galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, neužilgo iki kreipiantis į gydymo įstaigą, t. y. 2017 m. balandžio 20 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (T 1, b. l. 68).

Nepilnamečio liudytojo T. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur jis parodė, kad galimai 2017 m. žiemą su seserimi L. J. buvo svečiuose pas pastarosios draugę A. K., kur žaidė kompiuteriu. Po kurio laiko namo grįžo A. K. tėvas, išgirdo A. K. riksmą, tada išbėgo į lauką. Po kelių minučių atėjo jo sesuo ir jie išėjo namo. Iš pradžių A. K. tėvas buvo linksmas, o vėliau supyko ir pradėjo rėkti ant A. K.. Nežino, kodėl pastarasis pasikeitė. Nematė, kad A. K. vartotų alkoholį. Matė tik kaip A. K. tėvas rėkė ant dukros, daugiau nieko nematė. Nežino, kas jai tą vakarą nutiko. Kai išbėgo į lauką, jo sesuo buvo virtuvėje, A. K. su tėčiu buvo kambaryje (T 1, b. l. 116-117).

Nepilnametės liudytojos L. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur ji parodė, kad 2017 m., tikslaus laiko neprisimena, kartu su broliu buvo svečiuose pas draugę A. K.. Ten buvo dar kelis draugai, kurių neprisimena. Iš pradžių A. K. tėvo nebuvo namuose, jis grįžo apie 21 val. Grįžęs į namus, pastarasis buvo virtuvėje, buvo neblaivus. Galimai apie 00.30 val. A. K. tėvas pradėjo rėkti, varyti juos iš namų. Pastarasis mosikavo rankomis, gali būti, kad norėjo suduoti. Jai ir A. K. gulint lovoje, pastarosios tėvas, paėmė už A. K. kojos ir ištempė ją iš lovos ant grindų, kad ji sutvarkytų virtuvę. A. K. verkė, jai reikėjo atsigerti vandens. Padavė vandens A. K., ji atsigėrė. Jos brolis buvo netoli virtuvės, šalia jos, o. A. K. ir jos tėvas kambaryje. Daugiau nieko nematė. A. K. tėvas liepė eiti namo, dėl to jie išėjo namo. Žino, kad A. K. tėvas ją sumušė, kad spardė ją kojomis, išrovė plaukų. Dėl sumušimo A. K. gulėjo ligoninėje. Matė, kad įvykio dieną A. K. gėrė šampaną (T 1, b. l. 124-126).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštu, kurime nurodyta, kad 2017 m. spalio 29 d. 03.22 val. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis iš Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašas buvo išanalizuotas ir surašyta įrašo suvestinė. Išanalizavus garso įrašą nustatyta, kad pranešėja L. Š. kvietė policiją dėl to, kad J. K. sumušė dukterį A. K. (T 1, b. l. 130-133).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numato baudžiamąją atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamasis J. K. savo kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Be prisipažinimo kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusios nepilnametės ir liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolai su specialistų paaiškinimais ir kita bylos medžiaga. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. K. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o sunkina tai, kad jis vieną iš nusikaltimų padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jų padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, baustas administracine tvarka (T 1, b. l. 167-169), 3 kartus teista (T 1, b. l. 170-171), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios, todėl jam skirtinos straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie didesnės iš paskirtų bausmių pridedant likusios bausmės pusę. Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (BK 63 str. 1, 3, 9 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusios, ji jam atleido, į tai, kad sutinka su pareikštais civiliniai ieškiniais, į tai, kad kaltinamasis pripažįsta alkoholio vartojimo problemą ir ją sprendžia, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl to bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Realiu bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. K. buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2017-10-29 03.36 val. iki 2017-10-30 15.30 val., t. y. dvi paros, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginamai vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.) (T 1, b. l. 137, 144).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas patikslintas 193, 71 eurų dydžio civilinis ieškinys žalai atlyginti (T 1, b. l. 88-89), pagrįstas, įrodytas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Nukentėjusioji A. K. teismui pateikė 1000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (T 2, b. l. 21-24). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nepilnametės nukentėjusiosios A. K. atstovė pagal įstatymą L. Š. sutiko, kad civilinis ieškinys būtų sumažintas iki 500 eurų, todėl laikytina, kad kitos ieškinio dalies atsisakoma. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, pripažintas kaltinamojo, todėl tenkintinas (BPK 115 str.).

Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (T 1, b. l. 145-146).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo J. K. priteisti 412, 36 eurus, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. K.. Sutinkamai su Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. Atsižvelgdamas, į tai, kad nukentėjusios atstovo dalyvavimas procese buvo būtinas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos antrinei teisinei pagalbai nukentėjusiai pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

J. K. (K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir nuteisti:

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2017-04-20 epizodas)- 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2017-10-29 epizodas)- 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausme skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir 48 MGL (1807, 68 eurų) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 14 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Realiu bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. K. buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2017-10-29 03.36 val. iki 2017-10-30 15.30 val., t. y. dvi paras, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginamai vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.)

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6, 8, 10 p.,, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo 193, 71 (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus 71 ct) eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios A. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo 500 (penkis šimtus) eurų neturtiniai žalai atlyginti.

Valstybei iš kaltinamojo J. K. priteisti 412, 36 eurų proceso išlaidų, mokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, LT12 2140 0300 0268 0220 - Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.