Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei M. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės N. P. ieškinys atsakovei M. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo, kuriame nurodyta, kad VĮ Registrų centro duomenimis atsakovė 1987-09-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė. Vilniaus apskrities viršininko 2005-01-27 sprendimu Nr. 2.4-01-2912 atsakovei buvo suformuotas 0,2362 ha namų valdos žemės sklypas, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Atsakovė yra ieškovės velionio vyro V. P., mirusio 2003-10-10, motina. Ieškovė ir atsakovės sūnus 1987-10-23 sudarė santuoką, santuokoje gimė dukros. Atsakovė viešai visiems pranešė, kad nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą dovanoja sūnui ir jo šeimai, kaip vestuvių dovaną. Ieškovė su šeima pradėjo teisėtai valdyti atsakovės perduotą turtą. Dovanojimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka liko neįforminta. Ieškovė su šeima įsikėlė į dar nebaigtą įrengti namą ir jį įrengė, sutvarkė ūkinius pastatus, kadangi pagrįstai tikėjosi, jog namas bus perduotas jų nuosavybėn. Atsakovė gyveno šalia gyvenamojo namo buvusiame pastate ir tik žiemos laikotarpiu gyveno kartu su ieškove, nuo 2009 metų atsakovė dėl amžiaus ir sveikatos būklės visą laiką gyveno kartu su ieškovės šeima. Gyvenamojo namo įrengimui ieškovė su vyru panaudojo bendras ir asmenines lėšas, pinigus, gautus kaip vestuvinę dovaną (5000 rublių), savo jėgomis ir artimų giminaičių jėgomis. Atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje ieškovė su vyru pastatė garažą. 2003-10-10 mirus atsakovės vyrui, atsakovė surašė testamentą, kuriuo gyvenamąjį namą paliko anūkėms, ieškovės dukroms. Ieškovė ir toliau tęsė namo įrengimo darbus. Visas išlaidas, susijusias su gyvenamojo namo įrengimu ir remontu, eksploatacinėmis išlaidomis mokėjo ieškovės šeima. 2011 metų gegužės mėnesį nepažįstamas vyras pasakė ieškovei, kad namas yra parduotas ir jis yra naujas namo savininkas. Paaiškėjo, kad atsakovė 2011-05-13 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1346 pardavė gyvenamąjį namą su namų valdos žemės sklypu bei gretimai esantį sklypą K. C.. Ieškovė su dukromis neteko įrengto gyvenamojo būsto. Nesant teisinio pagrindo ieškovės šeima savo lėšomis įrengė nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą atsakovės naudai, tokiais veiksmais iš esmės pagerino atsakovės turtą, šių pagerinimų išmontuoti negalima, todėl atsakovė turi atlyginti atliktų pagerinimų vertę pinigais. Namo įrengimui, įrangai patirtos tokios išlaidos: radiatoriai, vamzdžiai – 400 Lt; suvirinimo darbai, apdailos darbai – 240 Lt; elektros instaliacijos įrengimas – 1200 Lt; medžiagos metaliniam garažui – 1400 Lt; plastikiniai langai – 1830 Lt; langų statymo darbai – 200 Lt; grindys – 400 Lt; kambario sienų dailylentės – 1000 Lt; šulinio atnaujinimo darbai – 500 Lt; vandens siurblys su priedais – 475,70 Lt; vandentiekio įrengimo darbai – 300 Lt; santechnika – 373,89 Lt; plastikinės lentelės namų apkalimui – 8000 Lt; apkalimo išlaidos – 500 Lt; tvora ir tvoros aptvėrimo darbai – 300 Lt; tvoros dažai – 500 Lt; daržo žemės pagerinimas – 1200 Lt; obelys, kriaušės, vynuogės – 200 Lt; statybinės medžiagos – 208,36 Lt. Ieškovė prašo priteisti dalį sumos, t.y. 20000,00 Lt, kadangi visų panaudotų lėšų namo įrengimui dokumentais ir liudytojų parodymais pagrįsti negali. Teismo prašo priteisti š atsakovės 20000,00 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas, kviesti į posėdį liudytojus.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, paaiškindama, kad su atsakove gyveno viename kieme, vedė bendrą ūkį. Namą laikė savu, kadangi atsakovė buvo sakiusi, kad namą pirko sūnui, tikėjosi, kad po atsakovės mirties namą paveldės anūkės, ieškovės dukterys. Papildomai pasisakė, kad dalį daiktų, kurie buvo name, yra pasiėmusi, o likusius daiktus, nors naujasis namo savininkas ir sutinka juos atiduoti, neturi finansinių galimybių paimti.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad namą pirko sūnui, visada kartu gyveno, matė vykdomus darbus ir jiems neprieštaravo. Ieškovės dėl namo pagerinimo, siekdama gauti pritarimą, į ją nesikreipė. Ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, priešingai, ilgą laiką turėjo galimybę gyventi atsakovei priklausiusiame name. Prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais nustatyta, kad iki 2011-05-13 atsakovei nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, gyvenamasis namas, viralinė ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 12,13). Ieškovė pateikė įrodymus, kad iki namo pardavimo buvo atlikusi namo pagerinimus (b.l.18-35).

Byloje kilo ginčas dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose pasisakė, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012.).

Pagal CK 6.501 straipsnį nuomininkas (panaudos gavėjas) gali reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kadangi tai, kad gyvenamasis namas buvo pagerintas, pakeičiant langus, jį apkalant dailylentėmis, padarant vandentiekio įvadą, atliekant vidaus apdailos darbus, pastatant tvorą ir kt., atsakovė pripažįsta.

Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas. Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Byloje nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl nuomos ar panaudos, nebuvo ir žodinio susitarimo. Specifiškumą lemai tai, kad kaip pripažino ir ne kartą akcentavo teismo posėdžio metu atsakovė, namą nupirko savo sūnui, kuris 2003 metais mirė. Tačiau ir po sūnaus mirtis ieškovė, kuri yra atsakovės marti, liko gyventi tame pačiame name iš esmės nepasikeitusiomis sąlygomis. Taigi, laikytina, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

Šalių paaiškinimais, liudytojų (G. P., H. R., M. Ž.) parodymais nustatyta, kad šalys visą ginčo laikotarpį gyveno kartu viename kieme, atsakovė žiemą persikeldavo gyventi į namą kartu su ieškove. Minėti liudytojai patvirtino ir tai, kad atsakovė žinojo apie ieškovės vykdomus darbus. Tai, kad matė ir žinojo apie vykdomus darbus atsakovė neneigė ir teismo posėdžio metu, pasisakė, jog ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl remonto darbų, nepareikalavo nutraukti šiuos darbus, neprašė ieškovės išsikelti. Taigi, atsakovė žinojo ir sutiko, jog ieškovė atliktų namo pagerinimo darbus, kas leidžia daryti išvadą, kad namo pagerinimo darbai buvo atlikti suderinta šalių valia.

Daikto pagerinimo išlaidas civilinėje teisėje apibūdina trys požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-62/2008). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad namo įrengimui bei įrangai turėjo išlaidų, kurių bendra suma – 20000 Lt, dalį išlaidų patvirtina rašytiniai įrodymai, o kitą dalį – įrodinės liudytojų parodymais. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų, siurblio su hidroforu, plastikinių gaminių, langų pirkimą (b.l. 18-34). Tai, kad statybinės medžiagos nebuvo panaudotos atsakovė nepaneigė. Taigi, laikytina, kad ieškovės pateikti į bylą įrodymai patvirtina dalies išlaidų (5879,82 Lt), susijusių su namo pagerinimu, turėjimą (CPK 178 str.). Tuo tarpu liudytojų parodymais ieškovė neįrodė išlaidų namo pagerinimui turėjimą, kadangi liudytojai G. P., H. R., V. K. patvirtino tik tai, kad buvo pirktos medžiagos ir kad darbai buvo atliekami ūkio būdu, o ne konkrečių išlaidų dydį.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad yra nustatytos kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ir įstatyme įvardintos sąlygos: ieškovė pagerino naudotą neatlygintinai neatkilnojamąjį daiktą; ieškovė turėjo atsakovės leidimą daryti nekilnojamojo daikto pagerinimus; ieškovė turėjo išlaidų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, svarbu įvertinti, ar įstatymų, ar šalių sutarties nenustatyta kitokių daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklių.

Apskaičiuodama ieškinio sumą, ieškovė detalizavo daiktus ir jų vertę, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad dalį daiktų, kurie nurodyti ieškinyje, tokių kaip: katilą, 4 radiatorius, virtuvės lenteles, vandens siurblį iš namo pasiėmė (b.l. 104). Dėl likusių daiktų tarėsi su naujuoju namo savininku, tačiau, jam vėliau neleidus, daiktai liko name. Gyvenamąjį namą su priklausiniais bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijęs I. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė gali paimti ne tik tuos daiktus, kuriais pagerino namą, bet ir visą namą nusikelti (b.l. 118,119). Po teismo posėdžio atsakovės atstovė siuntė ieškovei 2012-09-21 pranešimą, informuodama apie namo griovimo datą bei galimybę išmontuoti plastikines lenteles, kuriomis apkaltas namas, kitus daiktus ir medžiagas, esančius name ir ūkiniuose statiniuose (b.l. 124). Ieškovė, paimdama iš namo dalį daiktų (katilą, 4 radiatorius, virtuvės lenteles, vandens siurblį), savo veiksmais pripažino, kad toks atlyginimas jai yra tinkamas, kitus daiktus ji neatsiėmė tik dėl to, kad naujasis savininkas neleido, tačiau pasikeitus aplinkybėms, t.y. esant savininko sutikimui, ji galėjo pasinaudoti suteikta galimybe paimti viską, kas jos vertinimu jai priklauso, ir net gi daugiau – išmontuoti visas medžiagas, esančias mane ir ūkiniuose statiniuose. Pažymėtina ir tai, kad, kaip paaiškino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, ieškovė gyvena sename, reikalingame remonto name, kuriame gali panaudoti tiek medžiagas, tiek atskirus daiktus. Taigi, pasiimant viską kuo daiktas buvo pagerintas, ieškovei atlyginamos daikto pagerinimo išlaidos, tokia daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo tvarka neprieštarauja įstatymo nuostatoms bei užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Priešingu atveju, ieškovė galėtų nepagrįstai praturtėti, t.y. paimti tiek daiktus iš naujojo savininko, tiek gauti išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Tai, kad kaip aiškino ieškovė teismo posėdžio metu, ji neturi finansinių lėšų paimti siūlomus daiktus, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, ieškinys atmetamas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-04 nutartimi ieškovei atidėtas 498,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (b.l. 46,47). Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 498,00 Lt (CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis LR CPK 92 str., iš ieškovo valstybės naudai priteistina 14,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,00 Lt (keturiolika Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 498,00 Lt (keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni Lt) žyminio mokesčio, kurie yra mokami į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.