Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. J. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, 2015-06-02 neužtikrino bendrovėje tvarkos ir leido darbuotojai L. B. dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ degalinėje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), nepasirašęs su darbuotoja L. B. rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną numatytos darbo pradžios Valstybinei socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai asmens darbo pradžią, darbuotojai L. B. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo įteiktas antras sutarties egzempliorius; ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nebuvo įteiktas jo tapatybę patvirtinantis dokumentas (darbo pažymėjimas). Tuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 2 p., 99 str. 3 d., 6 d., ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Pareiškėjo įsitikinimu pačios L. B. parodymai teismo turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi jos teiginiai, jog ji degalinėje dirbo tris dienas neatitinka tikrovės. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad L. B. nuo darbdavio nuslėpė tą faktą, kad ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą iki 2015-06-03. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad L. B. iš viso negalvojo pradėti dirbti pareiškėjo įmonėje.

Skunde taip pat teigiama, jog Darbo inspekcijos pareigūnas, surašydamas administracinį teisės pažeidimo protokolą, pažeidė ATPK 272 str. nuostatas. Šio administracinio teisės pažeidimo protokolo galėjo ir nebūti, jei pareigūnas pareiškėjui būtų leidęs raštu pateikti savo paaiškinimą bei pateikti turimus dokumentus, patvirtinančius, kad jis kaip darbdavys, padarė viską, kad darbo santykiai su L. B. būtų tinkamai įteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis J. J. skundas atmetamas.

ATPK 41³ str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 98 str. 1 d. 1-2 p. reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iš jų – leidimas dirbti nesudarius darbo sutarties ir nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai J. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl Kauno apylinkės teismo 2015-10-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti J. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią pareigą, neužtikrino, jog darbuotojui būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių tai, kad 2015-06-02 L. B. dirbo degalinėje operatorės – kasininkės pareigose, nors rašytinė darbo sutartis tarp bendrovės ir faktiškai dirbusio asmens nebuvo sudaryta.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. J. nuo pat proceso pradžios neigė padaręs minimą pažeidimą, neginčijo tos aplinkybės, jog rašytinė darbo sutartis nebuvo pasirašyta su L. B., tačiau laikėsi pozicijos, kad L. B. jokių konkrečių darbų degalinėje neatliko, o tai, kad ji buvo supažindinama su būsimu darbu, kad jai buvo išduotas rūbas - firminė įmonės apranga, negali būti laikomas kaip nelegalus darbas. Tačiau kaip matyti iš L. B. parodymų, ji nuo pat pradžių kategoriškai teigė, jog 2015-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje degalinėje nelegaliai dirbo operatorės – kasininkės pareigose. Tiek rašydama prašymą Valstybinei darbo inspekcijai (b. l. 5), tiek savo paaiškinime duotame Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui (b. l. 6), tiek apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 60 - 62) L. B. nurodė, kad rado skelbimą spaudoje, kad degalinei reikalinga operatorė. Pasiskambino, liepė ateiti, pokalbis buvo trumpas, sakė mokytis, formins. Žiūrėjo ką operatorė dirba, kaip dirba su kasa, viską jai pasakojo. Po to liepė atvažiuoti naktį pasižiūrėti ką reikės daryti, nes metu pildomi visi žurnalai. Ji suprato, kad buvo apiforminta, pareikalavo darbo sutarties, nes ji turi žinoti už ką yra atsakinga, tačiau šito nepateikė, kilo konfliktas. Kitą dieną atvažiavus pareikalavo darbo sutarties, nes nežino už ką materialiai yra atsakinga. Jie atsakė, kad už daug ką atsakinga. Ji pasakė, kad turi tai matyti popieriuje ir atsisakė dirbti, nuvažiavo į darbo inspekciją pasiklausti ką daryti. Dirbo tris dienas, dirbo ką liepė daryti. Vieną dieną kraustė lentynas, po to apmokė dirbti su kasa. Pildė sąskaitų faktūrų žurnalą. 2015-06-01 dirbo trumpai, apie 2 val., dirbo prie kasos, 2015-06-02 dirbo, atliko tam tikras funkcijas: kraustė lentynas, gėrimus, sausainius, čipsus nešė į sandėlį. 2015-06-03 atėjo į darbą, bet išėjo. Jai davė kelis dokumentus pasirašyti: prašymą priimti į darbą ir vidaus taisykles. Skambinosi į darbo biržą, nes tuo metu buvo registruota, jai pasakė, kad mato jos įdarbinimą, po to skambino 3 dieną ir jai pasakė, kad padarytas įdarbinimo anuliavimas. M. M. duodama paaiškinimus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui (b. l. 7) nurodė, kad L. B. atėjo įsidarbinti pagal skelbimą, norėjo įsidarbinti operatore. Birželio 2 d. L. B. buvo apie pora valandų, padėjo dirbti darbus, nes tą dieną viską nešė iš salės, vyko stalų keitimas, jai buvo davusi firminius marškinėlius, įdarbinti nepavyko, nes ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 62 – 63) M. M. jau teigė , jog L. B. 2015-06-01 ir 2015-06-02 dienomis neatliko jokių darbo funkcijų, jokio žurnalo nepildė, lentynų nekraustė, be sutarties nieko nedirbo. Pasakė L. B., kad darbo sutartis bus atvežta 2015-06-03 ir jos darbo laikas prasidės 2015-06-03 15 val. Duodama paaiškinimus Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui (b. l. 8) liudytoja D. J. nurodė, kad darbuotoja L. birželio mėn. vieną dieną buvo atvykusi pasimokyti, stebėjo darbą, rašėsi į sąsiuvinį, ją pamokė dirbti su kasa, naktį buvo atvažiavusi pažiūrėti kaip pildomos knygos, kad pasirašinėtų ant sąskaitų faktūrų nematė. Apklausta pirmosios instancijos teisme D. J. tvirtino, jog L. B. tik stovėjo šalia jos ir jokių klientų neatleidinėjo, sąskaitų faktūrų žurnalo nepildė (b. l. 63). Liudytoja D. P. savo paaiškinime duotame Valstybinėje darbo inspekcijoje (b. l. 9) nurodė, kad birželio pradžioje buvo atvykusi darbuotoja L., pavardės neprisimena, ji dirbo salėje, prie kasos dirbo mažai, buvo išduoti darbiniai marškinėliai, tą dieną ji tvarkė lentynas, nurinkinėjo prekes, daugiau tos darbuotojos nematė. Apklausta teismo posėdžio metu D. P. teigė, jog L. B. prie kasos nieko nedirbo, nes vyko remontai ir buvo daug žmonių. Kadangi ji pati dirbo prie kasos, todėl nekreipė dėmesio ar L. B. tvarkė lentynas. Ji nematė, kad L. B. kažką dirbtų degalinėje (b. l. 63). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja VDI Kauno skyriaus vyr. inspektorė M. A. (b. l. 79) nurodė, jog per kelis kartus vyko į neplaninį patikrinimą degalinėje. Iš darbuotojų paėmė raštiškus paaiškinimus. Degalinės vedėja paliudijo, kad ji supažindino su darbo sąlygomis L. B., kokiu laiku turės dirbti, kokios yra sąlygos degalinėje, kad ji dirbs kasininke-operatore. Taip pat ji paliudijo, kad L. B. ir pradėjo dirbti, kraustė lentynas ir kitus darbus. Be to, patvirtino, kad nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis su L. B., nes jos sudaromos (duomenys neskelbtini). Kitos dvi darbuotojos taip pat patvirtino apie L. B. dabą. Paaiškinimus darbuotojos rašė laisvanoriškai, buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Apeliaciniame skunde iš esmės yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų – liudytojų parodymų, vertinimas. Pareiškėjo teigimu teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais duotais Valstybinės darbo inspkekcijos inspektoriams, o ne parodymais duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų M. M., D. J., D. P., atliekant tyrimą, duotais rašytiniais paaiškinimais (pirminiais parodymais), kuriuose jos patvirtino tai, kad L. B. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirminius parodymus minėtos liudytojos teikė, būdamos įspėtos dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Liudytojų pozicija pasikeitė tik jas apklausiant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks liudytojų pozicijos pasikeitimas, vertinamas kaip siekis bandyti padėti išvengti J. J. administracinės atsakomybės, šią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, jog liudytojos M. M., D. J., D. P. yra priklausomos nuo J. J. kaip nuo darbdavio.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju (jei tokių yra) parodymai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. J. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina M. M. paaiškinimas (b. l. 7), D. J. paaiškinimas (b. l. 8), D. P. paaiškinimas (b. l. 9), L. B. prašymas (b. l. 10), L. B. prašymas (b. l. 5, 6), užklausos rezultatai iš VSDFV (b. l. 11-18), birželio mėn. degalinės darbuotojų grafikas (b. l. 19), nelegalaus tyrimo aktas (b. l. 20-21), administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b. l. 1-2).

J. J. apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, kad įmonės pagrindinė būstinė yra apie 170 km. nuo Kauno, todėl L. B. pasirašymui pateikti sudarytą darbo sutartį tą pačią t. y. 2015-06-01 dieną fiziškai nebuvo galimybių, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip jau buvo minėta, teisės aktuose nustatyta, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis, viena iš jų – leidimas dirbti nesudarius darbo sutarties ir nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys darbo teisinius santykius jokių išlygų dėl darbo sutarties sudarymo imperatyvumo nenumato, todėl ta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė būstinė yra apie 170 km nuo Kauno ir fiziškai nebuvo galimybių pateikti sudarytą darbo sutartį pasirašymui, negali būti leidžiančia darbo sutartyje numatytą dabą pradėti dirbti jos nepasirašius vienai iš šalių.

Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. J. ir L. B. buvimą, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.