Telšių apylinkės teismo nutarimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠABylos Nr. A2.6.-14-672/2015m.Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00006-2015-49fcb47eabbd1c370d5c1b140ca3cef2aProcesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 45.4.3.

2015 m. balandžio 10 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant I. D., dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK atstovui L. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį traukiamas V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad 2014 m. gruodžio 25 d., 20.30 val., (duomenys neskelbtini), V. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso bei vairuotojo pažymėjimo. Už šiuos veiksmus baustinas pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyto draudimo pažeidimą bei 16 punkte nustatyto įpareigojimo nevykdymą.

Teismo posėdyje V. V. savo kaltės vairavęs automobilį neblaivus, nepripažino. Teismui paaiškino, kad 2014-12-25 jis visą dieną su giminėmis šventė Kalėdas, buvo ganėtinai girtas. Jo išnuomotą automobilį tą dieną vairavo sutuoktinė G. V.. Vakare jie baliavojo pas žmonos seserį. Ten pastoviai į butą brovėsi kažkoks girtas vyriškis, prašė cigarečių. Jie kalbėjo, kad gal reiktų kviesti policiją. Bet jis tam vyriškiui sudavė smūgį, jis apsiramino. Jau buvo vėlus metas, kai jie sugalvojo kažkur važiuoti ir sėdo į automobilį. Už vairo sėdo jo žmona, jis į keleivio vietą. Dar važiavo giminaičiai, ar jų dukra buvo kartu, jis neprisimena. Tik jiems išvažiuojant iš kiemo, pamatė policijos automobilį, pagalvojo, kad gal kas nors iškvietė policiją dėl sumušto vyriškio, todėl jie grįžo į kiemą ir nuėjo į žmonos sesers butą. Ten prabuvę kažkiek laiko, jie išėjo į laiptinę ir pamatė, kad laiptinėje yra sumuštas vyriškis ir du policijos pareigūnai. Jie ėmė aiškintis aplinkybes dėl sumušimo, bet paskui jį policijos pareigūnas nusivedė į tarnybinį automobilį ir surašė jam protokolą būk tai jis vairavęs automobilį girtas. Jis sakė pareigūnui, kad nevairavo, bet pareigūnas jam pasakė, kad „turi kažką surašyti“. Protokolą surašiusio pareigūno jis nepažįsta, jokie santykiai jų nesieja.

Liudytoja G. V. teismui paaiškino, kad 2014-12-25 Kalėdų dieną ji savo vyrą V. V., sesers vyrą M. B. ir savo brolį D. P. važinėjo į svečius pas gimines. Vyrai buvo gerokai užgėrę. Jie buvo pas jos seserį (duomenys neskelbtini). Ten pastoviai į duris beldėsi ir prašė cigarečių kažkoks vyriškis. Tarp to vyriškio ir jos vyro įvyko kažkoks konfliktas. Vakare jie ketino važiuoti pas draugus. Už mašinos vairo sėdo ji, šalia keleivio sėdynėje atsisėdo V. V., gale – M. B. ir D. P.. Ji atbuline eiga išvažinėjo iš kiemo, kai pamatė policijos pareigūnų automobilį, pagalvojo, kad atvažiavo dėl konflikto, todėl grįžo į kiemą ir nuėjo į sesers butą. Policijos pareigūnų kieme nelaukė, nes buvo šalta. Jie sesers bute laukė, kol užeis pareigūnai, bet jie neatėjo, todėl vyrai išėjo į laiptinę. Po kiek laiko pasigirdo triukšmas ir ji išėjo į laiptinę pažiūrėti kas dedasi. Vienas iš policijos pareigūnų aiškino, kad neblaivus V. V. vairavo automobilį, todėl vedėsi į tarnybinį automobilį surašyti jam protokolą. Ji sakė pareigūnui, kad tai ji vairavusi, tačiau jos niekas neklausė.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praeitų metų Kalėdų dieną jis visą dieną važinėjosi su V., mašiną vairavo G. V., nes jie, t.y. vyrai vartojo alkoholį. Kaip ir kodėl jis atsidūrė mašinoje, jis negali pasakyti. Važiavo kažkur lyg tai keturiese, vairavo G. Daugiau nieko negali paaiškinti.

Liudytojas V. P. teismui paaiškino, kad 2014-12-25 vakare dirbo kartu su patrule M. K.. Patruliuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo atbuline eiga išvažiuoja baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini). Pastebėjęs policijos automobilį, minėtas automobilis staiga grįžo į kiemą, iš kurio išvažinėjo. Jie važiavo iš paskos. Tarp automobilių buvo gal kokių 15 m atstumas. Nors buvo jau tamsus metas, kiemas buvo apšviestas ir jie matė, kaip iš automobilio iššoko trys vyriškiai – iš vairuotojo pusės iššoko, kaip vėliau paaiškėjo, V. V., kuris vilkėjo pilką paltą ir mėlynus džinsus, ant kaklo buvo grandinėlė. Iš keleivio pusės išlipęs vyriškis, kaip paaiškėjo M. B., vilkėjo juodos spalvos bliuzoną su žaliais užrašais. Iš galo iššokęs vyriškis – M. P. vilkėjo juodą striukę su gobtuvu ir mėlynus džinsus. Vyriškiai staigiai įbėgo į (duomenys neskelbtini) namo antrą laiptinę. Jie įbėgo iš paskos ir matė, kad vyriškiai įėjo į 10-tą butą. Lipant laiptinėje laiptais, jie pastebėjo ant laiptų sėdintį sužalotą vyriškį, rado numestą mobilaus ryšio telefoną, matėsi kraujo dėmių. Paklausus vyriškio, kas jį sumušė, pasakė, kad tai buvo vyriškiai, kurie nuo jų pabėgo į butą antrame aukšte. Jie vyriškiui iškvietė medicinos pagalbą bei iškvietė operatyvinės grupės darbuotojus. Jiems kalbantis su sužalotu vyriškiu, iš 10 buto išėjo tie patys, iš automobilio pabėgę vaikinai. Paklausus, ar tai jie sumušė vyriškį, jie neigė, bet apžiūrėjus V. V. krumplius, matėsi, kad jie kruvini. Laiptinėje jaunuoliai elgėsi neadekvačiai, matėsi, kad jie yra neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Ėmus aiškintis, kas vairavo automobilį, iš minėto buto išėjo G. V., buvo apsirengusi ryškiu paltu. V. V. jai atidavė piniginę, tikriausiai dėl to, kad jis nepaimtų teisių. Nusivedus V. V. į tarnybinį automobilį, jis neigė, kad vairavo (duomenys neskelbtini), sakė, kad vairavo sutuoktinė. Pateikti dokumentus atsisakė. V. V. buvo surašytas ATPK protokolas, kad vairavo automobilį neblaivus ir nepateikė dokumentų. Jis V. V. asmeniškai nepažįsta, jokių reikalų su juo nėra turėjęs, jokio nusistatymo prieš jį neturi. Protokolas buvo surašytas V. V., kadangi jis aiškiai matė, kad sustojus automobiliui (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo vietos iššoko būtent V. V.. Jokios moters automobilyje nebuvo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad V. V. į teismo posėdį atsivesti liudytojai yra giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad jaunuoliams buvo laiko susitarti, kad paaiškintų, jog automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo G. V.. Prašo pripažinti V. V. padarius ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir skirti straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924-12; Nr. N261-1194-12).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219-11). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtų normų taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-413/2007). V. V. teismo posėdyje neigė 2014-12-25 vakare vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini), teigė, kad automobilį vairavo sutuoktinė G. V.. Teismo posėdžio metu V. V. paaiškino, kad jie, pamatę policijos automobilį, pagalvojo, kad policija atvyko dėl sužaloto vyriškio, todėl grįžo atgal. Tačiau tuoj po įvykio, renkant paaiškinimus, V. V. paaiškino, kad važiavę pasiimti lūpų blizgį (2, 8 b.l.). M. B. paaiškinime parašė, kad G. V. grįžo atgal į kiemą, nes išsigando policijos pareigūnų (9 b.l.). Tokie skirtingi paaiškinimai tuoj po įvykio ir teisme, kelia abejonių ir vertintina kaip V. V. gynybos būdas. Abejonių kelia V. V. ir G. V. paaiškinimai, kad jie pamanę, kad policija atvyksta dėl sužaloto vyriškio, todėl grįžo į kiemą, tačiau kažkodėl nelaukė pareigūnų prie laiptinės, o subėgo į 10-ą butą. Tokiu būdu, buvo laiko susitarti tarpusavyje, kad automobilį vairavo ne V. V., o G. V.. Policijos pareigūno V. P. duoti paaiškinimai tiek renkant bylos medžiagą, tiek teismo posėdžio metu nuoseklūs ir tapatūs. Nėra pagrindo netikėti V. P. paaiškinimu, kad kieme degė šviesa ir jis aiškiai matė, kad iš automobilio iššoko trys vyriškiai, liudytojas konkrečiai nurodė kiekvieno aprangą, nurodė, kad moters, t.y. G. V. automobilyje nebuvo. Pareigūnas iki įvykio V. V. nepažinojo, neturėjo jokio pagrindo, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jo apkalbėti ar kitaip kaip jam pakenkti.

Teismas išklausė proceso dalyvių paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūno V. P. 2014 m. gruodžio 25 d. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 51P-23588752-14 ir tarnybinį pranešimą; alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo 2014 m. gruodžio 25 d., 21.11 val., atlikus asmens blaivumo testą Nr. 2605, V. V. nustatytas 2,02 promilės girtumas, rodmenis; pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; G. V. paaiškinime nurodytas aplinkybes; V. V. 2014 m. gruodžio 25 d. paaiškinimą; M. B., D. P. paaiškinimus; pažymą apie V. V. asmens duomenis; VĮ „Regitra“ duomenų bazės informaciją, jog transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas yra UAB (duomenys neskelbtini), esanti Vilniuje.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad V. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padarytos veikos administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuotos teisingai ir nurodytų ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje bei 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtys įrodytos.

Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimus V. V. padarė būdamas vienerių metų laikotarpiu baustas už vienarūšius administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi – arba administracinė bauda, arba administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad administracinis areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 24 straipsnio 3 dalimi, 30 bei 30² straipsniais administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos kiek didesnės nei minimalios administracinės baudos, numatytos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies ir ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijose, su minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtina apėmimo būdu subendrinta administracinė nuobauda, numatyta atsakomybę už sunkesnįjį iš pažeidimų numatančio ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 7 € (septynių eurų) baudą.

Pripažinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 610 € (šešių šimtų dešimties eurų) baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.

Skirti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus subendrintą administracinę nuobaudą – 610 € (šešių šimtų dešimties eurų) baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui. Dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių šis asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos rašytiniu prašymu gali kreiptis į nutarimą priėmusį teismą, kad šis paskirtos baudos mokėjimą išdėstytų per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Nutarimo nuorašą išsiųsti V. V. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardas teismui.