Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-19 · Byla Nr. 1K-249-312-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
1K-249-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
Skundas Nr. 1K-249-312/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.2.12.; 2.12.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Aleksandrai Chackevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjos A. J. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2012 m. kovo 12 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2012 m. vasario 8 d. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) priimtų dviejų nutarimų laikinai apriboti pareiškėjos nuosavybės teisę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2011 m. kovo 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 249 str. 1 d., 3 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d. dėl nusikalstamo susivienijimo, sukurto sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai darymui - didesnės negu 250 MGL vertės cigarečių kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, veiklos, t. y. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gruodžio 19 d., Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau tekste - VFR) ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikė iš daugiau negu trijų asmenų susidedantis nusikalstamas susivienijimas, sukurtas bendrai nusikalstamai veiklai - sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai darymui, kurio nariai organizavo ir įvykdė devynis cigarečių kontrabandos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimo atvejus, iš kurių Lietuvos Respublikoje sulaikyta 34 717 400 vnt. cigarečių, kurių bendra vertė yra 11 088 125 litų 90 centai, VFR sulaikyta 6 008 400 vnt. cigarečių, kurių bendra vertė yra 836 970.12 € (2 889 890 litų 43 centai), Lenkijos Respublikoje sulaikyta 7 820 000 vnt. cigarečių, kurių bendra vertė yra 3 108 450 zl. (2 704 351 litų), Baltarusijos Respublikoje sulaikyta 7 966 000 vnt. cigarečių, kurių bendra vertė yra apie 2 819 964 litų. Šiame ikiteisminiame tyrime 2011 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus teritorinė muitinė pateikė 21 783 965,90 Lt ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje I. J. (I. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) pareikštas įtarimas, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d. 249 str. 1 d., 199 str. 1 d. 22 str. 1 d.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras 2012 m. vasario 8 d. priėmė nutarimus laikinai - šešių mėnesių terminui, t. y. iki 2012 m. rugpjūčio 8 d., apriboti įtariamojo sutuoktinės A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į pinigines lėšas, esančias AB DNB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir į pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, neuždraudžiant piniginių lėšų įplaukų į nurodytas sąskaitas.

A. J., nesutikdama su šiais prokuroro 2012 m. vasario 8 d. nutarimais, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris 2012 m. kovo 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teisėjas savo sprendimą motyvavo tuo, kad prokuroras, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei surinktus duomenis, galimą turto konfiskavimo taikymą, šioje tyrimo stadijoje pagrįstai ir teisėtai priėmė nutarimus taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į įtariamojo I. J. sutuoktinės A. J. pinigines lėšas, esančias AB DNB ir AB „Swedbank“ bankų sąskaitose.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėja prašo panaikinti 2012 m. vasario 8 d. prokuroro nutarimus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į jai priklausančias pinigines lėšas, kurios bus pervestos kaip pareiškėjos darbo užmokestis, esančias AB DNB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. kovo 12 d. nutartį, kuria buvo netenkintinas pareiškėjos skundas.

Skunde nurodoma, kad byloje, kurioje įtariamuoju yra pareiškėjos vyras, jai jokie įtarimai nepareikšti, pinigai, kuriuos ji teigia legaliai uždirbusi ir uždirbanti, iš jos darbovietės buhalterijos pervedami į pareiškėjos sąskaitas bankuose. Pareiškėja teigia, kad neturi ir niekada neturėjo jokio nusikalstamu būdu gauto ar įgyto turto, todėl jos sąskaitoms negali būti skiriamas joks laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Be to, netenkindamas skundo, teismas visiškai nepasisakė dėl prokuroro 2011 m. gegužės 11 d. nutarimo, nors pareiškėja skunde šią aplinkybę nurodė. Pareiškėja taip pat nurodo, jog ji grąžino dalį pinigų, kurie inkriminuojami vyrui, kaip įgyti neteisėtu būdu, nes prokuroras Justas Laucius šioje byloje reikalavo savanoriškai atlyginti žalą ir už vyrą grąžinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Pareiškėja, norėdama padėti vyrui, palengvinti jo padėtį, iš nurodytų areštuotų sąskaitų į prokuratūros sąskaitą iš savo uždirbto atlyginimo pervedinėjo lėšas. Tačiau kitas prokuroras po devynių mėnesių areštavo visas sąskaitas, o tuo pačiu atėmė pareiškėjai galimybę savanoriškai už vyrą atlyginti žalą dalimis.

Taip pat, skunde pažymima, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai procesinės prievartos priemonė, kuria suvaržoma konstitucinė žmogaus teisė į nuosavybės neliečiamumą, todėl jos, kaip ir bet kurios kitos procesinės prievartos priemonės taikymas yra galimos tik griežtai laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, kuri negali būti aiškinama plečiamai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 151 str. 1 d. numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindai ir nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, kurių atžvilgiu gali būti pritaikyta ši procesinė prievartos priemonė. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Visgi, atsižvelgiant į išsamų BPK 151 str. 1 d. išvardintų asmenų, kurių atžvilgiu gali būti pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, sąrašą, pareiškėjos manymu, nėra teisinio pagrindo taikyti šią procesinę prievartos priemonę jos uždirbamo atlyginimo atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje pareiškėja nėra nei įtariamoji, nei už įtariamojo veiksmus materialiai atsakingas asmuo. Ji taip pat nepriklauso ir fizinių asmenų, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72 ir 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą ar konkrečias sąlygas, grupei, nes nėra ir negali būti nustatyta, jog pareiškėjos banko sąskaitose yra iš tiriamų BK 249 str. 1 d., 3 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d numatytų nusikaltimų gauti ar įgyti pinigai. Šiose banko sąskaitose yra vien legaliai uždirbti pareiškėjos pinigai, jos darbo užmokestis. Kaip prokuroro nutarime, taip ir teismo nutartyje nenurodyta jokių duomenų, kad pareiškėjos darbo užmokestis gaunamas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Prokuroro nutarimuose ir teismo nutartyje nurodytais pagrindais paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas ir šio apribojimo apimtis laikytini nepagrįstais, todėl nutarimai turi būti naikintini. Nuo 2011 m. gegužės 11 d. pareiškėjos vyras teismo sprendimu yra suimtas ir nuo to laiko pareiškėjos šeima neturi jokių pinigų apart jos gaunamo atlyginimo, kuris sudaro apie 1400,00 Lt. Šeimoje dabar auga nepilnametis sūnus, jis mokosi mokykloje. Materialiai išgyventi pareiškėjai ir jos sūnui yra sunku. Prokurorui apribojus nuosavybės teisę į jos ir jos vyro, kuris yra invalidas ir gauna tik socialines išmokas, priklausančias sąskaitas banke, pareiškėja su vaiku liksianti be jokių pajamų. Esant tokiai situacijai, bus neįmanoma išgyventi, nupirkti vaikui maisto, rūbų, užmokėti už butą ir komunalines paslaugas.

Be to, teismo argumentai, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, jog jos ir jos vyro turtas būtų padalintas, todėl prokuroras pagrįstai padarė išvadą, jog į šį turtą taip pat gali būti nukreipiamas civilinio ieškinio išieškojimas ir todėl yra būtina laikinai apriboti nuosavybės teises į įtariamojo sutuoktinės pinigines lėšas, nepagristi. CK normos, kurias mini prokuroras ir teismas savo sprendimuose, numato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl vien toks įstatymo kategoriškas reikalavimas nurodo, kad pareiškėjos vyrui priklauso realiai pusė, bet ne visas jos atlyginimas. Be to, neatsižvelgiama ir į tai, kad dalintiname turte yra ir nepilnamečio vaiko dalis, kuri negali būti įtraukta į dalintiną turtą. Tam, kad padalinti turtą, reikia samdyti advokatus, o realiai nėra lėšų jų apmokėjimui, nes sąskaitose buvę keli šimtai litų, areštuoti.

Pareiškėjos manymu, įstatymai numatantys turto konfiskavimą ir galimai padarytos žalos atlyginimo taikymą turi būti naudojami proporcingai ir humaniškai. Kiekvienu atveju taikant nuosavybės teisės apribojimą, būtina atsižvelgti individualiai į įtariamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, į gaunamų pajamų rūšį bei dydį, šeimos sudėtį, teisę į dorą gyvenimą ir žmogaus orumą bei kitas svarbias aplinkybės. Šios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti preciziškas, nepažeidžiantis proporcingumo ir protingumo principų, ar kitaip nepagrįstai nevaržantis niekuo nekaltų žmonių teisių.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daroma išvada, jog yra pagrindai ir sąlygos taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. J. priklausančias pinigines lėšas, esančias AB DNB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši procesinė prievartos priemonė gali būti taikoma, esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba galimą turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-22 nutartyje Nr. 2K-445-2007 pasisakė, kad baudžiamasis įstatymas numato galimybę konfiskuoti turtą, esantį ne tik pas kaltininką, bet ir pas kitus asmenis. Tai atitinka nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 72 str. 3 d. 2 p., kur nustatyta, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos. Iš minėtos normos turinio matyti, kad kalbama apie turto perdavimą kitiems asmenims. Dėl to laikytini nepagrįstais pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, kad ji nėra nei įtariamoji, nei materialiai atsakingas už savo vyro nusikalstamas veikas fizinis asmuo ar asmuo turintis nusikalstamu būdu įgytą turtą ir dėl to negali būti subjektu, kuriems gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

Pažymėtina, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje užtenka duomenų laikinam pareiškėjos A. J. nuosavybės teisės apribojimui į jai ir jos vyrui, I. J., priklausantį turtą – jos sutuoktiniui buvo pareikštas įtarimas, galimai padarius labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 249 str. 1 d., 199 str. 1 d., 22 str. 1 d. Minėtoje byloje 2011 m. rugsėjo 22 d. yra pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės ieškinys dėl nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo 21 783 965,90 Lt sumai. Pažymėtina ir tai, kad skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 str., 3.88 str. nuostatomis, A. J. turtas, t. y. piniginės lėšos, esančios pastarosios vardu atidarytose banko sąskaitose, yra bendroji jos ir jos sutuoktinio - įtariamojo I. J. nuosavybė. Taigi, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tiek prokuroro priimti nutarimai, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti bei atitinkantys baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Vis dėlto, taikant bet kurią procesinę prievartos priemonę, yra būtina užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų (Lietuvos Respublikos BPK 11 str.). Nors skundą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis jos šeimos pragyvenimo šaltinis, teismo vertinimu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikomas, atsižvelgiant į protingumo kriterijus, nes kaip teisingai nurodo pareiškėja savo skunde, net ir patenkinus pareikštą civilinį ieškinį, išieškojimas negalėtų būti nukreiptas į visas pareiškėjos gaunamas pinigų sumas, nepaliekant lėšų pragyvenimui. Iš pirmos instancijos teismui pateiktų pareiškėjos AB DNB banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos jos gaunamas darbo užmokestis sudaro 1437,90 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt septynis litus 90 ct) ir kiekvieną mėnesį yra pervedamas į AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos 151 str. 3 d., skundą nagrinėjančio teismo nuomone, yra sąžininga ir teisinga pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir nustatyti ne visišką, o dalinį nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias šioje sąskaitoje, leidžiant pareiškėjai kiekvieną mėnesį iš nurodytos sąskaitos išsiimti sumą, neviršijančią iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos jos gaunamo darbo užmokesčio dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 11 str., 151 str. 5 d., 442 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti dalinį A. J. nuosavybės teisės apribojimą į AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, leidžiant A. J. kiekvieną mėnesį iš šios sąskaitos išsiimti pinigų sumą, neviršijančią iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos jos gaunamo darbo užmokesčio dydžio.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė