Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-40-518/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
1S-40-518/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00028-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
Kaltinamasis
A. O.
Advokatai
Kristupas Ašmys
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-40-518/2020(S)
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00028-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,kaltinamojo A. O. gynėjui advokatui Kristupui Ašmiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. O. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-105-317/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. O. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, grupuotės lyderių nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos (duomenys neskelbtini) veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, padarė neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais.

2. A. O. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą pelnyti organizuotos grupės lyderių palankumą ir netrukdomai pelnytis iš nusikalstamos veiklos, palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp (duomenys neskelbtini) nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis (duomenys neskelbtini) nusikalstamame pasaulyje, padarė pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. O. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. O. buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. O. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d. Suėmimas taikomas dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. O. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas Kristupas Ašmys skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį ir pakeisti A. O. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones.

6. Gynėjas pažymi, kad A. O. šioje baudžiamojoje byloje jau yra suimtas 21 mėnesį, o kaltinimai jam pareikšti dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų 2010-2011 m. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, lygtinai paleistas 2015 m. vasario 9 d., t. y. atlikęs 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Advokato vertinimu, net ir pripažinus A. O. kaltu už šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, į jam paskirtą bausmės laiką turės būti įskaičiuota bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Dėl nurodytų aplinkybių kyla grėsmė, kad A. O. gali būti laikomas suimtas ilgiau nei jam būtų paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.

7. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas, argumentuodamas kaltinamajam A. O. nustatytų suėmimo pagrindų buvimą, nepagrįstai remiasi ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame A. O. siejamas su nusikalstamo susivienijimo veikla, duomenimis. Advokatas nurodo, kad pastarojo ikiteisminio tyrimo medžiaga nėra šios bylos objektas, todėl ja vadovautis negalima. Be to, minėtame ikiteisminiame tyrime A. O. pareikšti įtarimai pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, kaip daugumai suimtų kaltinamųjų šioje byloje. A. O. nuo 2011 m. buvo suimtas ir atlikinėjo bausmę, todėl jo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra abejotinas. Gynėjo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje negalima remtis ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 medžiagos duomenimis dar ir dėl to, kad minėtame ikiteisminiame tyrime A. O. buvo suimtas maksimalų įstatymo leistiną laikotarpį.

8. Advokatas pažymi, kad, pagal BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas, nusikalstamo susivienijimo nariams suėmimas ikiteisminio tyrimo metu negali trukti ilgiau nei 18 mėnesių. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos tas pačias veikas tyrė ir ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10, tačiau tuo metu asmenys buvo įtariami nusikalstamas veikas galimai padarę veikdami nusikalstamame susivienijime. Atskyrus ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00028-19 ir šią baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teisme, kaltinimo formuluotė liko iš esmės tokia pati, tačiau asmenys kaltinami padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas veikdami jau ne nusikalstamame susivienijime, o organizuotoje grupėje. Advokato nuomone, tai buvo padaryta siekiant išvengti BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų terminų pažeidimo, kadangi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 A. O. buvo suimtas maksimalų įstatymo leistiną 18 mėnesių laikotarpį.

9. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo gynėjas nurodo, kad remiantis įstatymo formuluote bei teismų praktika nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti skiriamas ir nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; llijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Advokatas pažymi, kad A. O. turi gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena su savo sutuoktine, veda su ja bendrą ūkį, palaiko santykius su ja suėmimo vietoje, turi 3 nepilnamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo. Taigi, kaltinamasis turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Be to, A. O. yra suimtas nuo 2018 m. balandžio 17 d., ir šis laikas bus įskaityta į galutinę bausmę, jei bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Todėl aptariamo suėmimo pagrindo negalima argumentuoti vien gresiančių bausmių griežtumu. Gynėjo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog A. O. galimai turi ryšių užsienyje, kadangi byloje nėra tai patvirtinančių duomenų. Taigi, teismas nepagrįstai nustatė aptariamą suėmimo pagrindą.

10. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo advokatas nurodo, kad paskutinį kartą A. O. buvo teistas 2012 metais, t. y. beveik prieš 8 metus. Todėl pastarojo suėmimo pagrindo negalima argumentuoti vien ankstesniais teistumais. Be to, teismas spręsdamas šio suėmimo pagrindo buvimą nepagrįstai rėmėsi kitu ikiteisminiu tyrimu Nr. 23-1-00696-10. Gynėjas mano, kad ir šis suėmimo pagrindas, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. O. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat yra taikomas visiškai nepagrįstai.

11. Advokato vertinimu, nagrinėjamu atveju kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. O. taikant švelnesnes kardomąsias priemones – namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Be to, gynėjas pažymi, kad kaltinamojo darbdavys kaip užstatą už A. O. sumokėjo 10 000 Eur, tačiau teismas atsisakė pakeisti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

12. Teismo posėdyje kaltinamojo A. O. gynėjas advokatas K. Ašmys prašė jo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

13. Kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundas netenkinamas.

14. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. O. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

15. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. O. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A. apklausų protokoluose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose bei kitoje bylos medžiagoje.

15.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl šios priežasties nepasisakoma dėl kaltinamojo A. O. gynėjo skundo argumentų, susijusių su bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų taikymu. Baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

16. Nagrinėjamu atveju A. O. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

17. Kauno apygardos teismas kaltinamajam A. O. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

17.1. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. O. kaltinamas galimai padaręs keturis apysunkius, vieną sunkų ir du labai sunkius nusikaltimus. Už labai sunkių nusikaltimų, nustatytų BK 135 straipsnio 2 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų. Kaip pagrįstai nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir A. O. charakterizuojančius duomenis.

17.2. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis A. O. praeityje yra 4 kartus teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, pastarąjį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, lygtinai paleistas 2015 m. vasario 9 d. (t. 44, b. l. 60-75). Kaltinamasis turi Jungtinėje Karalystėje gyvenantį brolį. Be to, iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10, kuriame A. O., be kita ko, įtariamas tuo, kad dalyvavo nusikalstamame susivienijime, nusikalstamai veikusiame ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje bei kitose užsienio valstybėse. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo skunde, šios aplinkybės leidžia manyti, jog A. O. gali turėti ryšių ne vienoje užsienio valstybėje. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas, argumentuodamas kaltinamajam A. O. nustatytų suėmimo pagrindų buvimą, nepagrįstai remiasi ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Nors ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10 šiuo metu dar nėra baigtas ir nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas, tačiau šiame tyrime A. O. pateiktų įtarimų pobūdis sustiprina manymą, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Skunde nurodoma, kad A. O. iki sulaikymo dirbo UAB „A“ (duomenys pakeisti) (t. 44, b. l. 77), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susituokęs, turi mažamečių vaikų (t. 44, b. l. 57). Taigi, jo socialiniai ryšiai Lietuvoje pakankamai stiprūs, tačiau nepaneigia bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad A. O., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

18. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. A. O. kaltinamas galimai padaręs ir vieną sunkų bei du labai sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, A. O. praeityje yra 4 teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, pastarąjį kartą 2012 m. sausio 30 d. Norvegijos Karalystėje laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, lygtinai paleistas 2015 m. vasario 9 d. (t. 44, b. l. 60-75). Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – buvo iš anksto suplanuotos, gerai organizuotos, galimai padarytos panaudojant fizinį smurtą ir veikiant organizuotoje grupėje. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šios nusikalstamos veikos A. O. buvo galimai įvykdytos turint tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų. Apygardos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad organizuota grupė, kurios sudėtyje galimai veikė A. O., galimai disponavo šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis, kas rodo ne tik galimai įvykdytų nusikaltimų, bet ir paties kaltinamojo didesnį pavojingumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. O. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

19. Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus atmeta kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, susijusius su galimais BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytų suėmimo taikymo terminų pažeidimais. Pažymėtina, kad BPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti suėmimo taikymo terminai ikiteisminio tyrimo stadijoje, tuo tarpu baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra A. O., šiuo metu nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam A. O. už BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 12 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

20. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. O. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo procesinis sprendimas neprieštarauja EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

22. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo A. O. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo turimus ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikaltimų kiekį, pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir kaltinamojo darbdavio UAB „A“ sumokėtos sumos dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą bei namų areštą).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo A. O. gynėjo advokato Kristupo Ašmio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. O. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 17 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėErnesta MontvidienėLinas Žukauskas