Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-875-318/2011 Teisėja Irma Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00127-2010-8 Procesinio sprendimo kategorija:

2011 m. spalio 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintosios ir nukentėjusiosios M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiosios M. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. M. G., tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. buvo kaltinama tuo, kad 2010 m. spalio 24 d., apie 10.00 val. ryto, M. G. atėjus pas sūnų į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prižiūrėti savo anūkų, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir M. G., panaudojo pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą: sudraskė rankas, išsukinėjo dešinę plaštaką, trenkė į krūtinę, pešė galvos plaukus, įspraudė ją tarp durų, taip sužalodama nugarą, ir jai spyrė. Dėl to M. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliantė tvirtina, jog nepagrįsti apylinkės teismo argumentai, kad tarp M. G. ir S. G. įvykęs konfliktas buvo civilinio pobūdžio ir kad tokio pobūdžio konfliktai negali būti sprendžiami baudžiamosios atsakomybės pagalba, nes niekam negali būti suteikta teisė spręsti bet kokį konfliktą fizine jėga ar smurtu. Jei civilinis konfliktas peraugo į BK 140 str. 1 d. dispozicijoje numatytą veiką, tai asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, privalo atsakyti pagal šį baudžiamąjį įstatymą. Teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog abiejų kaltinamųjų veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys, kad M. G. buvo atlikta širdies mitralinio vožtuvo operacija, kad ji sunkiai valdo dešiniąją ranką (b.l. 3, t. 2, b.l. 68), rodo, jog veiksmų, nurodytų S. G. priešpriešiniame skunde, t.y. suduoti pastarajai stiprius smūgius ir susistumdyti, dėl savo sveikatos būklės ji negalėjo. Tuo tarpu S. G. atliko nusikalstamus veiksmus: sužalojo M. G. ir ją susargdino. Tai patvirtina specialisto išvada Nr. G 4119/10(01), kad M. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, nubrozdinimai dešiniame dilbyje, paveikus kietais bukais daiktais, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, po konflikto M. G. teko kreiptis į medikus, jai buvo diagnozuota priešinfarktinė būklė ir paskirtas medikamentinis gydymas, kuris tęsiamas iki šiol. Akivaizdu, kad šias pasekmes sukėlė būtent S. G. veiksmai, tačiau apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

M. G. pažymi, jog S. G. puikiai žinojo apie jos sveikatos būklę, ligas, patirtą operaciją, tačiau tai nesustabdė jos nuo įžeidinėjimų, užgauliojimų ir smurtinių veiksmų. Todėl mano, jog nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad S. G. veiksmuose kaltės nėra, nes pastaroji, žinodama apie silpną M. G. sveikatą, savo nusikalstamais veiksmais sąmoningai leido kilti BK 140 str. 1 d. numatytiems padariniams.

M. G. atkreipia dėmesį, jog santuokos nutraukimo byla vyksta tarp S. G. ir A. G., o ne M. G..

Teismo posėdyje išteisintoji ir nukentėjusioji M. G. bei jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji ir nukentėjusioji S. G. bei jos gynėjas prašė M. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Išteisintosios ir nukentėjusiosios M. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis, kuria S. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, naikintina, S. G. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad iš asmeninių paskatų tarp S. G. ir M. G. kilusio konflikto metu S. G. veiksmais M. G. padaryti sužalojimai gali būti vertinami tik kaip civilinių santykių sprendimo pasekmė ir tai patvirtina, jog kaltinamosios veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nusikalstamą veiką.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą, ir gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t.y. siekiant sukelti fizinį skausmą, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad S. G. 2010 m. spalio 24 d. apie 10 val. ryto bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto su M. G. metu panaudojo pastarosios atžvilgiu fizinį smurtą: stipriai spaudė M. G. rankas, ją stūmė, tempė už plaukų, laikė prispaudusi durimis, apdraskė rankas, suko dešinę plaštaką, sudavė į krūtinę, pešė galvos plaukus, įspraudė ją tarp durų. Dėl to M. G. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kaltinamoji S. G. pripažino, jog kilusio su uošve konflikto metu ji pastarąją stipriai suėmė už rankų, stūmė, buvo suėmusi ją už plaukų, laikė privėrusi durimis. Nukentėjusioji M. G. nuosekliai tvirtino, jog S. G. sudavė jai smūgius, draskė rankas, pešė plaukus ir buvo privėrusi durimis. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytoju V. P. patvirtino, jog jis, išėjęs iš gretimo buto, pamatė tarp durų prispaustą M. G., kuri buvo susijaudinusi ir šaukėsi pagalbos. Jis duris nustūmė ir, nukentėjusiąją M. G. išlaisvinęs, pamatė, kad duris laikė S. G..

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 4119/10(01) matyti, kad apžiūrėjus M. G. buvo nustatyta: 0,5 cm virš dešinės alkūnės lenkiamosios dalies 1x3 cm dydžio violetinė kraujosruva, dešinio dilbio išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje 1 cm skersmens gelsvai violetinė kraujosruva. Dešinio dilbio išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje išilginės krypties, nutolę vienas nuo kito 1 cm atstumu du po 5x0,5 cm dydžio, nutrūkstamo pobūdžio nubrozdinimai, pasidengę rausvai rudais, virš aplinkinės odos lygio iškilusiais šašais. Šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2010-10-24, ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b.l. 4-5)

Taigi nustatytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija bei objektyvūs požymiai patvirtina, jog jie M. G. buvo padaryti S. G. veiksmais 2010-10-24 tarp jų abiejų kilusio asmeninio pobūdžio konflikto metu.

Esant byloje šiems duomenims, kolegija konstatuoja, kad tarp S. G. veiksmų, stipriai spaudžiant M. G. rankas, ją stumiant, tempiant už plaukų, laikant prispaudus durimis, ir atsiradusių pasekmių – M. G. nežymaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, tarp M. G. ir S. G. 2010-10-24 kilęs konfliktas peržengė konflikto žodinio sprendimo ribas ir peraugo į moterų tarpusavio muštynes, kurių metu S. G. padarė jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, t.y. panaudojo fizinį smurtą M. G. atžvilgiu ir nežymiai sužalojo pastarosios sveikatą, todėl už tai privalo atsakyti baudžiamąja tvarka. Apylinkės teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tarpusavio konflikto su M. G. metu S. G. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę.

Bylos duomenimis, smurtinius veiksmus M. G. atžvilgiu kaltinamoji atliko dėl asmeninių paskatų, iš pykčio. Nors S. G. veiksmai, vertinant bylos aplinkybes, nebuvo nukreipti į kūno sužalojimų padarymą, tačiau pastaroji, žinodama, kad M. G. yra ligota senyvo amžiaus moteris, ją stūmė, tempė už plaukų, spaudė jos rankas, laikė privėrusi durimis. Taigi be jokios abejonės ji puikiai suprato, kad tokiais savo veiksmais gali sukelti nustatytas pasekmes ir, taip elgdamasi, sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nustatyti S. G. nusikalstami veiksmai sudaro nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtį, todėl kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Skiriant S. G. bausmę, kolegija atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininkės asmenybę ir dėl jos nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. G. padarė nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Nustatyti kaltinamosios nusikalstami veiksmai buvo padaryti įsisenėjusio abipusio uošvės ir marčios šeimyninio konflikto pasekmėje, sprendžiant nukentėjusiosios sūnaus ir kaltininkės skyrybų klausimą. S. G. anksčiau neteista (t. 1, b.l. 56, 138), turi du mažamečius vaikus (t. 1, b.l. 198-200), yra bedarbė (b.l. 57).

Esant šių aplinkybių visumai, S. G. skirtina baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, nustatant minimalią Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d. numatytą šios bausmės trukmę.

Šioje byloje nukentėjusioji M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl S. G. nusikalstamų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, stresą, besitęsiančią emocinę depresiją, kurios padarinius jaučia iki šiol, turi gerti raminamuosius vaistus, pablogėjo bendra jos sveikatos būklė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos žalos minimumo ar maksimumo. Ją byloje dėl konkretaus nukentėjusiojo įvertina teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, S. G. nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta M. G. sveikata. Kaltinamoji, būdama žymiai jaunesnė už nukentėjusiąją iš moralinės pagarbos savo vaikų močiutei privalėjo būti atlaidesnė, konflikto negilinti, o juo labiau jos atžvilgiu nevartoti fizinio smurto. Elgdamasis priešingai ji be jokios abejonės sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taigi neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti. Nustatant priteistinos žalos dydį, be pirmiau išvardintų aplinkybių teismas įvertina ir tai, kad S. G. veiksmais nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Duomenų apie kokius nors ilgalaikius liekamuosius padarytų sužalojimų reiškinius, byloje nėra. Nors M. G. tvirtina, kad dėl S. G. panaudoto fizinio smurto jai prasidėjo emocinė depresija, kurią iki šiol jaučia ir vartoja raminamuosius vaistus, tačiau nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų.

Faktiniai bylos duomenys tvirtina, kad nukentėjusioji taip pat buvo aktyvi konflikto dalyvė, ir, nors žinojo apie savo ligas ir amžių, tačiau nesiėmė jokių priemonių kilusiam konfliktui išvengti.

Taigi kolegija, atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas, neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad turtinė žala kaltinamosios veiksmais nebuvo padaryta, ji yra bedarbė, turi du mažamečius vaikus, todėl jos turtinė padėtis nėra gera, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais konstatuoja, jog M. G. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, prašomą priteisti sumą mažinant iki 1000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Išteisintosios ir nukentėjusiosios M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria S. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

S. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 3 mėnesiams, uždraudžiant nuteistajai per šį laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja M. G..

Iš S. G. priteisti 1000 Lt neturinės žalos atlyginimo M. G. naudai.