Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Loretai Klezienei ir Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Bajorūnui, gynėjai advokatei Nijolei Petkevičienei, nukentėjusiajam V. P. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir nuo 2010-02-04 deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Biržuose, teistas 2012-05-17 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda (2012-07-11 bauda sumokėta), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. P., 2012 m. birželio 13 d. apie 16 val. Biržų r., (duomenys neskelbtini), V. P. G. namų kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., M. J. rankoje laikant peilį, o T. P. rankoje laikant pagalį, peiliu ir pagaliu grasino nužudyti V. P. G., grasindamas, kad jį nužudys bei papjaus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – V. P. G. arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą.

Ši veika atitinka LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis T. P. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Jis su M. J. (duomenys neskelbtini)kaime, gal birželio mėnesį tą dieną gėrė. Jis (T. P.) ėjo pro šalį ir sugalvojo paglostyti voljere esantį šunį, bet šis įkando. M. J. nuėjo pasikalbėti į tą kiemą su ten buvusiais žmonėmis, su savimi turėjo peilį. Jis (T. P.) pamatė, kad jį kieme apstoję žmonės su šakėmis. Kaltinamasis pasiėmęs pagalį įėjo į kiemą, kad jaustųsi saugiau. Norėjęs paklausti, ar tas šuo skiepytas. M. J. tada įbedė peilį į žemę ir jis (T. P.) ėmė kalbėtis su vienu iš ten buvusių žmonių klausdamas, ar tas šuo yra paskiepytas. M. J. niekam nesudavė su peiliu, net nebuvo užsimojęs. Apie ką M. J. norėjo ten kalbėtis, nežinąs. Gal tie žmonės, pamatę M. J. su peiliu, išsigando. Gailisi, kad jie taip žmones išgąsdino, nenorėjo, kad taip atsitiktų. Po šio įvykio buvo išvykęs į užsienį pas savo tėvus ir ten dirbo bei užsidirbo pinigų. Be to, po Naujųjų metų vėl nori ten važiuoti užsidirbti, bet jeigu jam būtų skirtas lygtinumas, negalės to padaryti. Jam dabar būtų geriau baudą sumokėti. Jis tada galėtų važiuoti dirbti pas tėvus. Ikiteisminio tyrimo metu pamena, kad davė parodymus, bet tada buvo ką tik po avarijos ir gal ne viską gerai prisiminė. Ir dabar ne viską atsimena, bet mano, kad dabar atsimena geriau. Pamena, kad M. J. turėjo peilį. Tikrai klausė tų žmonių, ar šuo skiepytas. Nepamena, ar dar ką nors tiems žmonėms sakė, ar M. J. jiems grasino. Tikrai pats rankoje peilio neturėjo. Jeigu būtų buvę blaivūs, tikrai nebūtų taip pasielgę. Jie neturėjo tikslo grasinti ar nužudyti, bet tie žmonės gal ir galėjo taip pagalvoti, pamatę juos su pagaliu ir peiliu. Kaltinamajam nesiseka gyventi be tėvų, kurie gyvena ir dirba užsienyje ir jam darbą rastų. Kurį laiką ir jis laikinai dirbo ten. Buvo jau susiradęs ir pastovų darbą. Tėvai į Lietuvą grįžta rytoj, o po Naujųjų metų planuoja grįžti atgal ir žada pasiimti kaltinamąjį. Po galvos traumos dar blogai jaučiasi ir jam būtų lengviau gyventi su tėvais. Baudą tikrai susimokės, jeigu jam bus paskirta. Jis į tą kiemą buvo atėjęs vieną kartą, kai nuėjo ieškoti M. J. jau su pagaliu rankoje. Pirmą kartą buvo, kai kaltinamajam įkando šuo, bet kieme žmonių nebuvo. Pagalį rado prie tvarto kampo. Prašo paskirti baudą, nes su viskuo sutinka ir gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiojo, kad išgąsdino.

Kaltinamojo kaltė dėl šio nusikaltimo įrodyta.

Nukentėjusysis V. P. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir matė tik vieną kartą. Jie vežė šieną ir jis su anūku atvažiavo prie namų pirmas, o žentai dviračiais važiavo iš paskos. Nukrito dvi kidkos šieno prie vartų, nukentėjusysis norėjo atkrauti. Tuo metu kaltinamasis puolė ant nukentėjusiojo, kad jo šuo jam ranką sukandžiojo. Šuo buvo prie tvarto voljere ir nukentėjusysis nesuprato, kaip šuo galėjo įkąsti. Tas žmogus turėjo rankoje peilį ir nukentėjusysis tada pasiėmė šakes. Anūkas išsigando bei pradėjo ant gatvės rėkti. Atvažiavę nukentėjusiojo žentai Z. jį sutramdė ir liepė jam išeiti. Už kiek laiko jie jau atėjo dviese: vienas buvo su peiliu, o kitas - su pagaliu. Tas pagalys buvo paimtas nuo nukentėjusiojo ūkinio pastato, nes jis (V. P. G.) pagalį atpažino. Nukentėjusysis labai išsigando ir tada jie su D. Z. susigrūmė. Peilis nukrito, o jis (V. P. G.) tą peilį paėmė nuo žemės. Nebepamena, kuris antrą kartą iš jų turėjo peilį, atrodo, kad kaltinamasis pirmą kartą buvo atėjęs su peiliu. Antrą kartą kieme buvo daugiau žmonių, jie susigrūmę ir atėmę peilį. Šuo yra pririštas voljere toliau nuo gatvės prie tvarto. Kodėl ėjo, jeigu ten jokio kelio nėra. Pro grotas galima ranką įkišti, bet kodėl jie ėjo ten pas juos. Kai atėjo dviese į jų kiemą, tai jie kalbėjosi su jo žentais ir susigrūmė. Matė, kad kaltinamajo ranka buvo kruvina, bet kodėl jis lindo prie šuns. Pirmą kartą atėjęs kaltinamasis rankoje turėjo peilį, o antrą kartą atėjus nepamena, kuris iš jų buvo su peiliu, o kuris su pagaliu. Tegul kaltinamajam tas įvykis būna pamoka, neprašo jo bausti.

Liudytojas D. Z. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik nuo šio įvykio. Vežė birželio mėnesį, kažkur po pietų, vežė šieną. Uošvis pirmas parvažiavo su traktoriumi, jie grįžo iš paskos. Kieme pamatė su peiliu kaltinamąjį, kuris su uošviu barėsi. T. P. rodė perkastą ranką ir klausė, ar šuo skiepytas. Atsakęs, kad šuo skiepytas bei liepęs eiti iš kiemo. Kaltinamasis tuo metu išėjo. Po kiek laiko jie grižo su M.. T. rankoje turėjo pagalį, o M. - peilį. Jie bandė ant jų pulti. Pirmą kartą pamatė nelabai girtą T. P. su peiliu kieme kalbantį, kad šunį papjaus. Kai jie grįžo antrą kartą su M., peilį turėjo M. ir jie puolė, grasino. Jiems tą peilį atėmė, kai M. užlaužė ranką ir paguldė ant žemės.

Liudytojas P. M. parodė, kad yra kaltinamojo ir jo šeimos artimas draugas. Laisvės apribojimo bausmė jam būtų didelis kirtis, nes dabar jis turi šansą pradėti gyvenimą kitaip. Jis jaunas ir, aišku, labai klysta. Dabar Lietuvoje su viduriniu išsilavinimu nelabai galima susirasti darbo. Tėvai tikrai jam padės ir baudą sumokės. Tiki, kad T. gali pasitaisyti, nors jis jau yra teistas. Liudytojas žino, kad dabar kaltinamajam padeda tėvai, ir jis turi pinigų, todėl mano, kad jis galės susimokėti baudą. Supranta, kad bauda gali būti didelė, bet jam yra šansas pradėti dirbti užsienyje, nes visa jo šeima dirba Norvegijoje.

Kaltinamojo kaltę, be jo paties, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodo ir kiti rašytiniai įrodymai: 2012-06-14 V.P. G. pareiškimas, iš kurio matyti, jog 2012-06-13 apie 16 val. vežant šieną kartu su žentu D. Z. pas juos į kiemą atėjo jaunuolis su peiliu rankoje ir pasakė, kad nukentėjusiojo šuo įkando į ranką, D. Z. jaunuolį išvarė. Po kurio laiko tas jaunuolis atėjo dar kartą su draugu M. J. ir grasindami peiliu bei lazda ketino nukentėjusiajam ir D. Z. įdurti ir sakė, kad nužudys (b.l. 12); 2012-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Biržų r. (duomenys neskelbtini)V.P. G. sodyboje. Įvažiavimas į sodybą iš rytų pusės nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, keliukas žvyruotas. Įėjus į kiemą matyti, kad vakarinėje sodybos pusėje yra ūkinis pastatas. Prie ūkinio pastato yra voljeras, jame šuo. Prie ūkinio pastato stovi traktorius. Užėjus už ūkinio pastato matyti ten esantis plūgas, prie jo stovi atremti pagaliai. Pagal ūkinį pastatą ir tolyn į pietų pusę matyti išmintas takas, jis veda į parduotuvę, kuri yra už 50 m. (b.l. 15-16); 2012-09-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad D. Z. atpažino iš nuotraukos T. P., buvusį kartu su M. J. senelio V.P. G. kieme, M. J. tada turėjo peilį ir grasino seneliui, o T. P. rankose – pagalį, kurį D. Z. iš T. P. atėmė (b.l. 26-29); 2012-06-14 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V.P. G. pateikė pagalį ir peilį (b.l. 17); 2012-08-01 daikto apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog pagalys buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas (b.l. 18-19); 2012-08-05 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis yra gamykliniu būdu pagamintas virtuvinis peilis, kuris prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas (b.l. 24-25).

T. P. atžvilgiu 2012-09-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą (b.l. 5-6).

Išanalizavus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, aptartus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad T. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., M. J. rankoje laikant peilį, o T. P. rankoje laikant pagalį, peiliu ir pagaliu grasino nužudyti V. P. G., grasindamas, kad jį nužudys bei papjaus, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – V. P. G. arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. V.P. G. pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Šie surinkti ir ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo gynėja prašė nubausti T. P. bauda, kuri perauklėtų kaltinamąjį. Laisvės apribojimo bausmė T. P. nėra tinkama, nes ji neauklėtų, bet tiesiog sužlugdytų jam gyvenimą. Bausmės tikslai turi turėti ir auklėjamąjį poveikį bei daryti gerą įtaką nuteistajam. Laisvės apribojimas tikrai jam nepadarys geros įtakos. Abu kaltinamojo tėvai užsienyje, o kaltinamajam vienam labai sunku čia gyventi. Kaltinamajam labai padeda tėvai ir skyrus baudą jam padės susimokėti. Visas jam paskirtas baudas kaltinamasis yra sumokėjęs. Jeigu ne girtumas, tai nebūtų ir šio įvykio. Kaltinamasis pats nori įsidarbinti užsienyje. Gynėjos nuomone, kaltinamasis pilnai prisipažino bei labai gailisi dėl šio nusikaltimo. Tačiau dėl galvos traumos jis ne viską atsimena. Jis supranta, kad galėjo išgąsdinti nukentėjusį, bet realiai jis grasinimų įvykdyti nesiruošė.

Teismas apsvarstė šį gynėjos prašymą.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, kitas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. Nors T. P. yra teistas, turi neišnykusį teistumą (b.l. 92-93), jo padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, nustatomos ir kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog nukentėjusysis kaltinamajam atleidžia ir prašo jo nebausti, T. P. kartą teistas (b.l. 92-93), nedirbantis (b.l. 85), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 87), administracine tvarka baustas (b.l. 93A-93C), nevedęs, Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas (b.l. 90), duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – bauda (LR BK 47 str.). Atsižvelgiant į tai bausmės tikslai gali būti pasiekti T. P. skiriant šią bausmę. Baudžiamasis įstatymas nustato, jog už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama iki 500 MGL dydžio bauda (LR BK 47 str. 3 d. 2 p.). BK 47 str. 2 d. nurodoma, kad minimali bauda yra 1 MGL dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, teismas nustato ilgesnį terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (Lietuvos Respublikos BPK 352 str. 1 d.).

T. P. sulaikytas vadovaujantis LR BPK 140 str. nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 79) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nubausti 23 MGL (2990 Lt) dydžio bauda, kurią nuteistasis įpareigojamas sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. P., įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.