- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-7867-1158/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03219-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Irmantė Buikuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. A., G. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybinė įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. V., G. L., I. K., VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. A., G. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybinė įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. V., G. L., I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjai A. A. ir G. A. (toliau – pareiškėjai) paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P., mirusi 2021 m. lapkričio 3 d., priėmė J. P., mirusio 1994 m. gruodžio 8 d., palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodyta, kad G. P., mirusi 2021 m. lapkričio 3 d., pareiškėjams A. A. ir G. A. 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarytu testamentu po ½ dalį paliko visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, įskaitant jai priklausiusią buto dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai yra mirusiosios G. P. turto paveldėtojai pagal testamentą. G. P. mirė būdama našle, jos sutuoktinis J. P. mirė 1994 m. gruodžio 8 d. G. P. būdami santuokoje vaikų (įvaikių) nesusilaukė. G. P. po J. P. mirties į notarų biurą dėl mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau liko gyventi judviejų bute, jai atiteko mirusiojo daiktai, dokumentai, ji naudojosi visu butu ir kitu turtu, mokėjo mokesčius, butą prižiūrėjo kaip savo. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), 1992 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu, buvo įsigytas G. P. ir J. P. esant santuokoje, t. y. jis buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, nors ir registruotas G. P. vardu. Tokiu būdu mirusiojo J. P. sutuoktinė priėmė vyro palikimą (jo dalį bendrame nekilnojamame turte), faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti, t. y. ji nuo palikimo atsiradimo dienos valdė, naudojo ir disponavo visu butu, prižiūrėjo jį, mokėjo su juo susijusius mokesčius, t. y. be jokios abejonės valdė jį, kaip savą, iki pat savo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jog valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą tik nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo valstybės įmonė Turto bankas, todėl negali turėti duomenų apie pareiškime nurodyto turto paveldėjimą ir jo faktinį valdymą. Be to, palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo procedūras valstybei vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), todėl suinteresuoto asmens nuomone, ši institucija turėtų išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjų pareiškime nurodyto prašymo. Bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad iki 2022 m. balandžio 1 d. nėra gavusi pranešimų apie galimą palikimo perėjimą valstybei po palikėjų: J. P. ir G. P. mirties, palikimo priėmimo procedūros nėra pradėtos. Suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija, sprendimą civilinėje byloje prašo priimti savo nuožiūra.
Kiti suinteresuoti asmenys G. V., G. L., I. K. teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2022 m. gegužės 5 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais bei išsiunčiant jiems teismo pranešimus (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas
Byloje nustatyta, kad G. P., mirusi 2021 m. lapkričio 3 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. Kauno miesto notarės V. V. patvirtintu testamentu, pareiškėjams po ½ dalį paliko visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Iš Gyventojų registro išrašų matyti, kad J. P. mirė gyvendamas santuokoje su G. P., kuri sudaryta 1977 m. lapkričio 18 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, bendrų vaikų (įvaikių) neturėjo. J. P. iki santuokos sudarymo su G. P. sudarymo, buvo susilaukęs vaikų – G. L., gimusios 1953 m. vasario 11 d., I. K., gimusios 1958 m. rugsėjo 16 d., ir G. V., gimusios 1965 m. vasario 22 d. Po J. P. mirties įvykusios 1994 m. gruodžio 8 d. liko santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas: ½ buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui, jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, palikėjo sutuoktinė G. P. per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjų paaiškinimais ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mirus palikėjui J. P., būtent pareiškėjų mirusiojo sutuoktinė G. P. rūpinosi palikėjui priklausia turto dalimi – buto (jo dalimi), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), jame gyveno, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius ir visu turtu rūpinosi kaip savo. Kiti įstatyminiai įpėdiniai – suinteresuoti asmenys G. L., I. K. ir G. V. dėl palikimo priėmimo nesikreipė, atsiliepimų byloje nepateikė, ginčo dėl paveldimo turto nėra. 2021 m. lapkričio 3 d. mirė G. P., kuri 2018 m. rugsėjo 5 d. sudarytu testamentu visą jai priklausantį turtą paliko pareiškėjams lygiomis dalimis. Byloje esantys Kauno 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2021 m. gruodžio 7 d. išduoti liudijimai patvirtina, kad po G. P. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, pareiškėjai A. A. ir G. A. yra kreipęsi dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio po J. P. mirties 1994 m. gruodžio 8 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius
Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. P. mirties, jo sutuoktinė G. P. priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – iš karto po sutuoktinio mirties ir toliau gyveno jiems priklausiusiame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą, su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarinėjo sutartis, t. y. elgėsi su likusiu turtu kaip su savu. Į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo G. P. nesikreipė, butas buvo registruotas jos vardu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. P. po sutuoktinio J. P. mirties, priėmė jo likusį palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Palikimą priimti iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, laikytina, kad įpėdinis priėmė visą po palikėjo mirties atsiradusį palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. P., mirusi 2021 m. lapkričio 3 d., po sutuoktinio J. P. mirties įvykusios 1994 m. gruodžio 8 d., priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis, paskirstant išlaidas tarp pareiškėjų, mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 1994 m. gruodžio 8 d. mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2021 m. lapkričio 3 d., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus