Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-27 · Administracinė byla Nr. eI-1395-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
eI-1395-764/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Arūnas Kaminskas, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Advokatai
Joana Fedianina
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1395-764/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04249-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Arūno Kaminsko,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Joanai Fedianinai,atsakovės atstovei Martynai Lukauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016-09-19 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-6177 ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2016-08-25 prašymą išnagrinėti iš naujo.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė atidėti pareiškėjo mokestinės nepriemokos mokėjimą 2 metams. Pareiškėjo nuomone, Inspekcijai buvo pateikti visi reikiami dokumentai, nes pagal Inspekcijos viršininko 2014-12-11 įsakymu Nr. VA-184 patvirtinto Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 5.2 p., banko sąskaitų išrašus privalo pateikti tik fizinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą. Pareiškėjas ūkinės veiklos nevykdo, todėl Inspekcijos nurodytų dokumentų pateikti neprivalėjo. Be to, ginčijamame sprendime nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuoti delspinigiai ir už kokį laikotarpį jie susidarė, todėl negali būti nustatyta, ar delspinigių suma yra teisinga. Iš sprendime nurodyto delspinigių dydžio, akivaizdu, kad jie apskaičiuoti pažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 98 str. 2 d. nuostatas, nes apskaičiuoti už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2011-01-01 yra įregistruotas kaip gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, o nuo 2008-01-18 – įregistravęs ūkininko ūkį, todėl Inspekcija turėjo teisinį pagrindą pareikalauti iš pareiškėjo Aprašo 5.2 p. nurodytų banko sąskaitų išrašų. Tokių dokumentų kartu su 2016-08-25 prašymu pareiškėjas nepateikė, todėl Inspekcija negalėjo nustatyti, ar yra pagrindas atidėti nepriemokos sumokėjimą. Pagal MAĮ 97–98 str. ir 105 str. nuostatas, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, ir skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Pagal MAĮ nuostatas, tais atvejais, kai mokesčio deklaracija pateikiama pavėluotai, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti deklaracijoje nurodytą mokestį kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos, bet ne ilgiau nei 180 dienų nuo šios teisės atsiradimo. Metinę pajamų deklaraciją už 2011 metus pareiškėjas padavė 2016-03-04, nors terminas buvo 2012-05-02. Be to, 2016-08-16 pateikė patikslintą deklaraciją, kurioje papildomai deklaravo 869,44 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, delspinigiai pareiškėjui pradėti skaičiuoti nuo 2012-05-03 ir skaičiuoti atitinkamai iki 2016-03-05 ir 2016-08-17 bei 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Inspekcijos 2016-09-19 sprendimo Nr. (23.24-08)-327-6177, kuriuo atsisakyta atidėti pareiškėjo mokestinės nepriemokos mokėjimą 2 metams, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcijoje 2016-03-07 buvo gautas pareiškėjo atstovo prašymas vieneriems metams atidėti 1 611,16 Eur mokestinės nepriemokos – gyventojų pajamų mokesčio nuo pareiškėjo 2010 metų pajamų – sumokėjimą.

Inspekcija 2016-03-21 raštu Nr.(23.1-08)-RNA-8748 pareiškėją informavo, kad pagal Aprašą jis kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą ar ūkininkas, su prašymu turi pateikti papildomus dokumentus: rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje ir/arba kitus dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas ir mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafiką; duomenis apie pajamas, išlaidas per paskutinius 6 mėnesius; kreditorių sąrašą, nurodydamas kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; debitorių sąrašą, nurodydamas debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; SEB banko ir Swedbank, AB bankų sąskaitų išrašus, kasos knygos (jei ji vedama) kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos ir kitus dokumentus.

Pareiškėjo atstovas Inspekcijai 2016-08-26 pateikė prašymą dvejiems metams atidėti pareiškėjo 2 363,61 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Dėl pareiškėjo prašymo Inspekcija parengė 2016-09-19 išvadą Nr. (23.31-08)-326-4940, kurioje konstatavo, kad jis negali būti tenkinamas, kadangi pareiškėjas nepateikė, nors turėjo, banko sąskaitų išrašus, o esami duomenys nėra pakankami jo finansinei padėčiai nustatyti, t. y. negali būti nustatyta, ar egzistuoja MAĮ 88 str. 2 d. įtvirtinta būtinoji sąlyga mokestinės nepriemokos sumokėjimui atidėti.

Remdamasis šia išvada ir vadovaudamasis MAĮ 88 str., Inspekcijos viršininkas 2016-09-19 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-6177 nusprendė neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos (2 363, 59 Eur GPM ir 696,99 Eur GPM delspinigių) sumokėjimo.

Su tokiu Inspekcijos sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas individualios veiklos nevykdo, todėl banko sąskaitų išrašų pateikti neprivalėjo.

MAĮ 88 str. 1 d. nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 d., sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 ir 7 punktuose.

Taisyklių 19 p. nustatyta, kad prašyme atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi būti nurodyta: įsiskolinimo priežastys; informacija apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kitam mokesčių administratoriui, kredito įstaigoms ar kt.); laikotarpis, kuriam prašoma atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo terminą, arba pageidaujamas atsiskaitymo pagal mokestinės paskolos sutartį grafikas; mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti arba išdėstyti, dydis, t. y. prašomų atidėti arba išdėstyti mokesčių sumos (atskirai pagal kiekvieną mokestį), baudų ir kiekvieno mokesčio delspinigių sumos. Prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą mokesčių mokėtojas turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė. Dokumentus, kuriuos turi pateikti mokesčių mokėtojas, nustato centrinis mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimą prašoma atidėti, dydį (Taisyklių 20 p.).

Pagal Taisyklių 21 p., individualios įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys, ūkininkas, taip pat mokėtojas – fizinis asmuo – kartu su prašymu pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę. Anketos duomenys, jeigu mokesčių administratorius neturi apie juos informacijos, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais.

Aprašo 5.2 p. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą (įregistravęs individualią veiklą ar įsigijęs verslo liudijimą), ar ūkininkas – turi pateikti: užpildytą Fizinių asmenų anketą ir jos duomenis patvirtinančius dokumentus; dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas; duomenis apie pajamas, išlaidas per paskutinius 6 mėnesius; kreditorių sąrašą, nurodydamas kreditorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; debitorių sąrašą, nurodydamas debitorių įsiskolinimo susidarymo datas, sumas, vėluojančius mokėjimus; banko sąskaitų išrašus, kasos knygos (jei ji vedama) kopijas už laikotarpį nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos ir kitus dokumentus.

Pagal Aprašo 5.3 p., mokesčių mokėtojas – fizinis asmuo, nenurodytas aprašo 5.2 papunktyje, turi pateikti: užpildytą Fizinių asmenų anketą ir jos duomenis patvirtinančius dokumentus; dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas.

Nustatyta, kad pareiškėjo 2016-08-26 prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo atsisakyta tenkinti, nes mokesčių administratorius negalėjo nustatyti, ar yra MAĮ 88 str. 2 d. įtvirtintas pagrindas, kadangi pareiškėjas, kaip asmuo, įregistravęs individualią veiklą ir ūkininkas, nepateikė banko sąskaitų išrašų.

Mokesčių administratoriaus pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2011-01-01 įregistruotas kaip gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, o nuo 2008-01-18 yra įregistravęs ūkininko ūkį, kurio pagrindinės veiklos: poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla (ERRK kodas 552000), kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse (EVRK kodas 478900).

Šių mokesčių administratoriaus nustatytų duomenų pareiškėjas neneigia, tačiau nurodo, kad realiai jokios individualios veiklos nevykdo, todėl neprivalo teikti banko sąskaitų išrašų.

Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas nesutinka ir konstatuoja, kad pareiškėjas privalėjo pateikti Aprašo 5.2 p. nurodytus dokumentus, inter alia, ir banko sąskaitų išrašus. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nevykdo veiklos, kurią oficialiai yra deklaravęs, yra niekuo nepagrįsti.

Be to, pagal Taisyklių 19 p. prie prašymo mokesčių mokėtojas turi pridėti dokumentus, kuriais apibūdinama jo finansinė būklė. Aprašo 5.2 ir 5.3 p. nustatyta, kad kartu su prašymu atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, visi fiziniai asmenys, tiek vykdantys, tiek nevykdantys individualios veiklos, taip pat ir ūkininkai, mokesčių administratoriui privalo pateikti Fizinių asmenų anketą ir jos duomenis patvirtinančius dokumentus.

Kartu su 2016-08-26 pateiktu prašymu atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą pareiškėjas pateikė Fizinių asmenų anketą, kurioje nurodė, kad lėšų, esančių banko įstaigose, neturi (12 eilutė). Vadinasi, pagal anksčiau nurodytą reguliavimą, siekdamas pagrįsti Fizinių asmenų anketoje nurodytus duomenis, pareiškėjas privalėjo pateikti tai patvirtinančius dokumentus, t. y. jo vardu banko įstaigose atidarytų sąskaitų išrašus.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas taip pat išdėstė argumentus dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio. Kita vertus, teismas pažymi, kad šie argumentai peržengia ginčo ribas, kadangi ginčijamu sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo, bet ne apskaičiuojami delspinigiai. Nesutikdamas su apskaičiuotų delspinigių suma, pareiškėjas turi dėl to kreiptis į Inspekciją.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė visų būtinų dokumentų, pagal kuriuos galėtų būti nustatyta jo finansinė būklė ir įvertinta, ar egzistuoja MAĮ 88 str. 2 d. įtvirtintos sąlygos atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Vadinasi, ginčijamu sprendimu Inspekcija pagrįstai ir teisėtai atsisakė atidėti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

Netenkinus pareiškėjo skundo, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Marius BajorasArūnas Kaminskas