Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2016-05-08 laikotarpyje tarp 22:30 val. iki 23:50 val., namo esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendroje virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ranka sudavė nukentėjusiajam D. J. kumščiu vieną kartą į veidą, taip pastarajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. M. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad konfliktas įvyko dėl jo draugės. Jie buvo susipykę, draugė buvo su D. J.. Jis atėjęs tai pamatė ir taip gavosi. Jie su Dariumi yra kaimynai, šalia gyvena. Anksčiau su D. J. nebuvo jokių konfliktų. Buvo blaivus. Girtumas jam buvo nustatytas, kai sulaikė gegužės 16 d., o įvykis įvyko gegužės 8 d. Sudavė D. J. vieną sykį į veidą. Jo draugės nebuvo prieš tai parą namuose. Nuo smūgio D. J. nenugriuvo, tik sujudėjo. Nukentėjusysis nepuolė jam kirsti atgal. Jis tik trenkė ir pasišalino. Kada grįžo namo jo draugė, nepamena. Jis iš vieno smūgio negalėjo tokių sužalojimų padaryti. D. J. po smūgio sėdėjo, nes nėra kur griuvinėti. D. J. dar vėliau koridoriuje kažkas sumušė. D. J. nuo smūgio tik nusviro ir atsikėlė, niekaip neatsijungė. Įvykio vietoje viską teisingai parodė, viską pamena, nes beveik blaivas buvo. Jis sudaužė D. J. iš šono į kairę pusę ranka, kumščio nenaudoja. Delno apatine dalimi sudavė. Virtuvėje buvo trise. Su nukentėjusiuoju nori susitaikyti, kuo galės, tuo padės D. J..

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad po įvykio jis bijo kaltinamojo, turi baimę. Tą dieną susiginčijo su S. M.. Kaltinamojo draugės jis „nekabino”, S. M. draugė pati jį „kabino”. Jis buvo su D. L. V. virtuvėje, turėjo skardinę alaus, abu gėrė. Virtuvėje dar buvo ir čigonka. Buvo 3 skardines išgėręs. Jokios degtinės jis neturėjo. Prieš tai buvo pas S. M. kambaryje, pamatė, kad Diana sumušta, nesikišo į šeimyninius reikalus, išėjo į virtuvę. Vėliau atėjo D. L. V., apkabino jį, bet jis numetė jos ranką, ir tuo metu įėjo S. M.. Kaltinamasis tai pamatęs davė jam į akį. Nuo smūgio jis griuvo, toliau nepamena, nes atsibudo laiptinėje visas kruvinas, kaip ten atsidūrė nepamena. Virtuvė buvo švari, jokio kraujo nebuvo. Jie buvo 4 aukšte virtuvėje, o atsibudo 2 aukšto laiptinėje. Greitosios buvo atvykusios dvi, išvežė ir dar kitą sumuštą žmogų. Jis buvo apkaltintas, kad paėmė kito žmogaus pasą, nes jo kišenėje rado ne jam priklausantį asmens dokumentą. Kažkokia moteris, kaimynė iškvietė greitąją. Kai gavo smūgį trise buvo virtuvėje. Kaip laiptinėje atsirado, nežino. Buvo migloje, po smūgio nieko virtuvėje nebuvo. Pas S. M. jis atėjo po avanso, apie 17.30 val. Jis kambaryje su kaltinamuoju gėrė alų. Degtinės negėrė, nes nepirko, o ar S. M. gėrė degtinę, nežino. Virtuvėje jis gėrė skardinę. Į lombardą ėjo savo telefoną užstatyti su Andžela, nes pritrūko gėrimo. Ginčijosi su S. M.. Jis atėjo blaivas pas Sergejų. Jis 4 plastikines talpas alaus 7,5 %, išgėrė ir 4 skardines alaus 5 %. Savo sužalojimus vertina 800 eurų suma. Jo S. M. negąsdino, atsiprašė tiktai. Ligoninėje gulėjo 2 savaites, po to ėjo iš karto į darbą, svaigo galva, bet dirbo. Nepirko jokių vaistų, tikrinosi tik regėjimą. Jis su kaltinamuoju susitaikė. S. M. paaiškino, kad viską padarė iš pavydo savo draugei. Iššliaužęs per virtuvę, nuriedėjo laiptais iki pat antrojo aukšto. Nieko negalėjo prašyti cigarečių, jei buvo sumuštas. Drabužiai ir galva buvo kruvini. Nuo ketvirto iki antro aukšto nudardėjo laiptais. Norėjo atsikelti, bet jam susvaigo galva. Neprieštarauja susitaikyti su kaltinamuoju. Atsisako civilinio ieškinio, pinigai naudos neduoda. Jam svarbiausia sveikata.

Liudytoja D. L. V. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena kartu. Gegužės 8 d. su S. M. ir D. J. susitiko lauke. D. J. buvo išgėręs. Ji su S. M. taip pat gėrė alų. D. J. pasiūlė eiti pas juos. Parėję, išgėrinėjo, po to pritrūko alkoholio. D. J. pasakė, kad paso neturi, paprašė, kad ji eitų kartu užstatyti jo telefoną. Nuėję su D. J. užstatė jo telefoną. Grįždami užėjo į „Maximą” ir pasiėmė dar alaus. Parėjo į jos ir S. M. kambarį, toliau sėdėjo ir gėrė. Kadangi S. M. nebenorėjo gerti, ji su D. J. išėjo į bendrą virtuvę, o Sergėjus liko kambaryje. Išėjus D. J. pradėjo kabinėtis, ją bučiuoti. S. M. atėjęs pamatė, kad D. J. yra ją apsikabinęs. S. M. pasakė „Von iš čia“ ir nukentėjusįjį pastūmė. Kadangi D. J. buvo prigėręs, nuvirto. Ją S. M. nusivedė į kambarį. Kaimynė R. B., kuri jau nebegyvena tame name, sakė, matė kaip po to D. J. vaikščiojo po koridorių, daužė jai į duris, prašė žiebtuvėlio ar degtukų. Kaimynė nieko D. J. nedavė, užrakino duris ir nuėjo. Vėliau ji su Dariumi susitiko, vėl ėjo gerti alaus. D. J. sakė, kad gavo antrame aukšte, kad jam įkišo K. dokumentus. Pasakojo, kad kai atsikėlė ligoninėje, jį vadino K.. Medikai pasakė, kad pas jį rado K. dokumentus. Tą vakarą jis išėjo prieš vienuolika, kiek sakė Rasa, nes ji užrakino bendro koridoriaus medines duris. Ji klausė D. J., iš kur žino, kad vyras iškvietė greitąją, šis pasakė, kad ligoninėje jam taip sakė. Kai S. M. nukentėjusįjį pastūmė, D. J. nukrito ant grindų, bet nestipriai, nes po to jis dar ant kaimynės šaukė, vaikščiojo, grasino, kad „nuo vaizdo išjungs“ ir išėjo. D. J. sėdėjo ant kėdės. S. M. jį stumtelėjo į petį. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad trenkė į veidą, bet tada nesuprato, nes buvo išgėrusi. Kai ją apklausinėjo, taip pat buvo išgėrusi. Gal ir trenkė S. M. vieną kartą į veidą su ranka D. J.. Sergėjus jau buvo sulaikytas, tai Darius jai skambino, sakė, kad miršta, kvietė eiti gerti alaus. Tada ji pamatė, kad D. J. po akimi yra mėlynė. Tikriausiai nuo S. M. smūgio, nukentėjusiajam ta mėlynė ir buvo. Sergėjus trenkė D. J. vieną kartą delno pagrindu.

Ekspertas D. V. parodė, kad D. J. buvo nustatytas kaukolės pamato kaulų lūžis, išsiliejo kraujas. Tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Buvo odos nubrozdinimai, dantys netraumuoti. Kairio riešo sąnario vidiniame paviršiuje buvo nubrozdinimas. Skundėsi kairės pusės dubens skausmu, tačiau objektyvių priežasčių nebuvo nustatyta. Atitinkamai buvo duota tokia išvada. Kiti poveikiai buvo ne esminiai. Sunkus sužalojimas yra kaukolės lūžio pasekmė. Klausa buvo sumažėjusi. Buvo galima suduoti delno pagrindu. Pačiu delnu sužaloti negalima. Jei kaukolės pamatas lūžta, turi būti stiprus smūgis. Nukentėjusysis buvo labai neblaivus. Turi pavyzdžių, kai dar ir su sunkesniais sužeidimas, asmuo gali judėti atlikti aktyvius veiksmus. Kaukolės pamato lūžis priskiriamas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo, pavojingas gyvybei, nes kyla infekcijos pavojus. Lūžis buvo atviras, ką rodo pneumocefalijos požymius. Kompiuterinėse tomogramose matėsi, kad į smegenų skilvelius yra patekęs oras, tai rodo, kad lūžis buvo atviras. Vizualiai turėjo būti kairioji veido pusė patinusi. Buvo didelis akių patinimas, net negalėjo atsimerkti. Tas ištinimas galėjo būti tuoj pat. Spalva galėjo išryškėti vėliau. Pagrindinis sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant delno apatine dalimi. Apie ankstesnius kaukolės sužalojimus nėra jokių duomenų.

Liudytojas E. V. parodė, kad gal kažkur ir yra šiuos žmones matęs, jis yra iš Debreceno gatvės. Jis iškvietė greitąją radęs nukentėjusįjį. Kada nepasakys, nes jau seniai tai buvo. Rado sužeistą žmogų (duomenys neskelbtini) namo antro aukšto laiptinėje. Nežino ar tas pats žmogus buvo, nes gulėjo ant šono, veidas buvo kruvinas. Jis iškvietęs greitąją, palaukė kol medikai atvažiuos ir padėjo nukentėjusįjį išnešti į mašiną. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, pakaušis buvo praskeltas, veidas kruvinas, pagalvojo, kad žmogus nukrito nuo laiptų. Daugiau jokių žmonių nebuvo. Negalėjo atidaryti durų, nes trukdė nukentėjusiojo kojos - jis gulėjo prie pat durų. Atsipeikėjęs žmogus nebuvo.

Liudytoja R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte. Tą vakarą išmaudė 3 vaikus. Suguldžiusi vaikus, išėjo į koridoriuką rūkyti. Išgirdo, kad kažkas yra prie durų, pradėjo laužyti durų rankeną. Pažiūrėjusi per durų akutę, liepė eiti lauk. Matė, kad asmuo, esantis prie durų laiko alaus butelį. Dar kartą liepė jam eiti lauk. Žmogus pasakė, kad ją „nujungs”. Tada ji jam pasakė, kad pats žiūrėtų, kad ji jo „nenujungtų”. Tada vyriškis vėl pradėjo duris laužyti, pasakė dar duoti pridegti, bet ji atsakė, kad neduos, nedarys svetimiems durų. Kai išgirdo, kad žmogus išeina, atidarė savo buto duris ir pamatė padėtą alaus butelį, nuėjusi užrakino jų aukšto koridoriaus duris. Žmogus išėjo „cėlas“ ir sveikas. Nukentėjusįjį tada matė pirmą kartą. Vėliau jis vėl atėjo girtas. Vaikščiojo lauke, jos vaikus pradėjo vadinti čigoniukais. Ji liepė jam ramintis, tuo viskas ir pasibaigė. Tą vakarą per akutę matė nukentėjusįjį, koridoriuje buvo šviesu. Jokio sužalojimo ant nukentėjusiojo nebuvo. Jisai laužėsi į jos butą, ji bijojo atidaryti duris. Tai buvo 23-24 val. Užrakinus laiptinės duris, į jų aukštą nebebuvo galima patekti, tai galėjo padaryti tik jų aukšto gyventojai. Buvo virtuvėje tą vakarą, gamino valgyti apie 17-18 val. Virtuvėje nukentėjusiojo nebuvo. Vėliau virtuvėje triukšmo negirdėjo. Kai išėjo į koridorių, nebuvo kraujo dėmių.

2016-05-09 D. J. pareiškimu apie padarytą nusikaltimą nustatyta, kad 2016-05-08 apie 23 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) namo ketvirto aukšto bendro naudojimo virtuvėje sumušė vyriškis vardu "Sieras" (b.l. 3-5).

Iš 2016-05-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti nukentėjusiojo D. J. pateikti marškiniai ir maikutė, ant kurių aptikta netaisyklingos formos ir dydžių tamsios spalvos dėmių, nuo kurių marškiniai surambėję (b.l. 35-39).

2016-05-10 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 865/2016(03) konsatuota, jog D. J. nustatyti sužalojimai: kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės abiejų pusių kaulų lūžis, nedidelis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, krausjosruvos minkštuose smegenų dangaluose kaktinėse skiltyse, kraujosruvos veido kairės pusės minkštuosiuose audiniuose - kairėje akiduobėje, kairės akies vokuose bei kraujosruva po akies obuolio jungine, kraujo išsiliejimas kairės ausies būgninėje ertmėje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir kairio riešo sąnario srityje. D. J. padarytas kaukolės pamato laukų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. 2016-05-09 00 val. 15 min. paimtame D. J. kraujyje rasta 2,75 ‰ etilo alkoholio. (b.l. 46-47)

2016-05-16 10 val. 07 min. S. M. nustatytas 2,08 ‰ girtumas. (b.l. 84)

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuoti S. M. parodymai patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 110-116).

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. buvo kaltinamas tuo, kad sunkiai sužalojo kitą žmogų, o būtent:

jis, 2016-05-08 laikotarpyje tarp 22:30 val. iki 23:50 val., namo esančio Klaipėdoje, Debreceno g. 17, ketvirto aukšto bendroje virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ranka sudavė nukentėjusiajam D. J. ne mažiau trijų smūgių į veidą ir padarė nedidelį kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, kraujosruvas minkštuose smegenų dangaluose kaktinėse skiltyse, kraujosruvas veido kairės pusės minkštuosiuose audiniuose – kairėje akiduobėje, kairės akies vokuose bei kraujosruvą po akies obuolio jungine, kraujo išsiliejimą kairės ausies būgninėje ertmėje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir kairio riešo sąnario srityje, kairės akiduobės ir kaukolės pamato priekinės duobės abiejų pusių kaulų lūžį. D. J. padarytas kaukolės pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad siekiant asmenį patraukti už šį nusikaltimą, kiekvienu atveju turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų (fizinio smurto panaudojimo) ir atsiradusių padarinių, t.y. ar būtent dėl kaltinamojo neteisėtos veikos, o ne dėl kitų priežasčių atsirado BK 135 straipsnyje numatyti padariniai.

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis S. M. kaltę pripažino iš dalies, t.y. jis neneigia, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau smūgį sudavė tik vieną – viena ranka suėmęs už marškinių, delno apatine dalimi sudavė į pakaušį, nuo ko nukentėjusysis atsitrenkė į marškinius laikančios rankos krumplius – ir todėl nesutinka, kad nuo šio smūgio galėjo atsirasti BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai. Kaltinamojo tvirtinimu, nukentėjusys nuo smūgio nuvirto ir atsikėlė, susitrenkęs daugiau niekur nebuvo, kraujo taip pat nebuvo. Analogiškas įvykio aplinkybes S. M. nurodė apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 93-94, 101-102, 107-108; 110-116). Kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino liudytoja D. L. V., kurios teigimu kaltinamasis S. M. trenkė vieną kartą į veidą su ranka, delno pagrindu, D. J., kuris nuo smūgio nukrito ant grindų, bet nestipriai (b. l. 170-171). Liudytoja R. B. taip pat patvirtino, kad vakare, apie 23 val., nukentėjusysis, būdamas neblaivus, brovėsi į jos namus, reikalavo įleisti, pridegti, tačiau ji jo neįleido. Liudytojos tvirtinimu, ant nukentėjusiojo veido sužalojimų nebuvo, D. J. buvo sveikas. Kai nukentėjusysis nuo buto durų nuėjo, ji išėjo ir užrakino bendro koridoriaus duris, kad pašaliniai nebepatektų. Pasak R. B., kraujo dėmių koridoriuje nebuvo (b. l. 188). Analizuodamas nukentėjusiojo parodymus, teismas pastebi, kad D. J. nurodytos įvykio aplinkybės yra nenuoseklios ir prieštaringos. D. J. patvirtino, kad S. M. sudavė jam vieną smūgį. Sužalojimus patyrė nuo S. M. suduoto smūgio ir nuo šio smūgio prarado sąmonę. Vėliau D. J. tvirtino, kad nors įvykis vyko 4-ojo aukšto bendro naudojimo virtuvėje, nuo suduoto smūgio kraujo nebuvo, virtuvė buvo švari, tačiau sąmonę jis atgavo 2-me namo aukšte, kada ir pastebėjo, jog yra kruvinas (b. l. 163-164). Galiausiai 2016-11-28 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad išėjęs iš koridoriaus nuriedėjo nuo laiptų (b. l. 188-189). Pastebėtina ir tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo labai neblaivus, ir kaip matyti iš D. J. parodymų, dalį įvykių jis pamena, o dalies nepamena. Liudytojas E. V. parodė, kad aptiko gulintį D. J. be sąmonės (duomenys neskelbtini) namo 2-jo aukšto koridoriuje, nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, o pakaušis praskeltas. Pamatęs nukentėjusįjį pagalvojo, kad žmogus nukrito nuo laiptų (b. l. 188). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. V. parodė, kad jei kaukolė lūžta turi būti stiprus smūgis. Be to, šiuo atveju buvo atviras kaukolės lūžis (b. l. 187). Atsižvelgiant į tokią eksperto išvadą, akivaizdu, kad S. M. delnu suoduotas smūgis neturėjo sukelti nukentėjusiajam atvirą kaukolės lūžį, tokio sužalojimo išoriškai nepastebėti neįmanoma. Tiek kaltinamasis, tiek įvykį mačiusi liudytoja D. L.V., ir net pats nukentėjusysis patvirtino, kad nuo S. M. smūgio kraujo nebuvo. Liudytoja R. B., kuri paskutinė matė išeinantį D. J., patvirtino, kad nukentėjusysis buvo labai neblaivus, tačiau iš jų koridoriaus išėjo sveikas. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, nes nenustatyta, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi ir siektų pakenkti ar nurodyti klaidingas įvykio aplinkybes, juolab, kad besiveržiantį D. J. į jos butą, ji matė pirmą kartą. Taigi tiek kaltinamojo, tiek liudytojų D. L. V., R. B., E. V. parodymai, iš esmės sutampa, papildo vieni kitus, pateikia išsamų šio įvykio vaizdą, todėl netikėti kaltinamojo ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Remiantis aukščiau išdėstytu, konsatuotina, kad neįrodyta, jog nuo S. M. smūgio D. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kaukolės pamato laukų lūžis.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytoja D. L. V. patvirtino, kad S. M. sudavė D. J. tik vieną smūgį, nuo šio smūgio akivaizdžių sužalojimų D. J. nepatyrė, todėl tokia veika vertintina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir perkvalifikuotina iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos vadovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, o D. J. patvirtino, kad kaltinamajam atleidžia, pretenzijų neturi ir nuo civilinio ieškinio atsisako.

Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusysis jam atleido, S. M. praeityje neteistas ir įvertinus visas šias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad S. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 256 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą (b. l. 185). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 str. 7 d. numato teismui teisę, nutraukus procesą nukentėjusiajam susitaikius su kaltinamuoju, nuspręsti, kad proceso išlaidas apmokės kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 256 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo S. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 str., 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. (S. M.) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais, kaltinamajam S. M. ir nukentėjusiajam D. J. susitaikius. Baudžiamąją bylą S. M. atžvilgiu nutraukti.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir išieškoti iš S. M. 256 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.