Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjai A. J., suinteresuotam asmeniui O. K., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Pavelui Šegurovui, nedalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Zigmui Burbai, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja, vaiko asmeninių turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo tikslu, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sūnaus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. K., miręs (duomenys neskelbtini), o D. J. yra E. K. sūnus. Taip pat pareiškėja prašo vaiko gimimo įraše pakeisti D. J. pavardę į D. K.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja A. J. su E. K. nuo 2021 m. vasario mėnesio gyveno kartu nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, artimai bendravo, planavo bendrą ateitį bei bendrą vaiką, tačiau dėl nelaimingo atsitikimo darbe (duomenys neskelbtini) E. K. (duomenys neskelbtini) mirė, nespėjęs pripažinti sūnaus D. J., kuris gimė (duomenys neskelbtini), tėvystės. Tai, kad pareiškėja su E. K. gyveno kartu ir artimai bendravo, įrodo bendros nuotraukos, E. K. piniginių lėšų pervedimai į pareiškėjos A. J. sąskaitą laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. spalio mėnesio. Bendrą pareiškėjos ir E. K. gyvenimą bei (duomenys neskelbtini) gimusį anūką D. pripažįsta ir E. K. motina O. K. Ji ir myli, ir rūpinasi gimusiu anūku D. Faktiškai laiko save D. močiute.

3. Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino pareiškime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškindama, kad su E. K. gyveno kaip šeima, kūrė bendrą ateitį, planavo vaikelį, tarpusavio santykiai buvo stabilūs, geri, grįsti abipuse pagarba. Nėra jokių abejonių, kad sūnaus D. J. tėvas yra E. K. Prašo tenkinti pareiškimą.

6. Į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo pašalinta iš bylos 2025 m. liepos 31 d. protokoline nutartimi, atsižvelgus į proceso dalyvių nuomonę bei pačios institucijos pateiktą atsiliepimą, jog šioje byloje priimtas sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl prašoma pašalinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš proceso šalių, vietoj jos įraukiant suinteresuotu asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių (b. l. 43-45).

7. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad šioje byloje juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko D. J. teises ir teisėtus interesus.

8. Teismo posėdyje išvadą duodančios institucijos atstovas patvirtino, kad byloje nustatytos aplinkybės nekelia abejonių pareiškimo pagrįstumu, todėl pareiškimas tenkintinas pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. CK trečiosios knygos X skyriaus trečiame skirsnyje reglamentuotos tėvystės nustatymo sąlygos ir pagrindai. Pagal CK 3.146 straipsnio 3 dalies nuostatas mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra susilaukęs palikuonių. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka.

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjai A. J. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. J. ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vaiko gimimo įraše duomenų apie vaiko tėvą nėra. Pareiškėja nebuvo ištekėjusi. Iš (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. mirė (duomenys neskelbtini), dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Mirusio E. K. palikimą priėmė jo motina O. K. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėja nuo 2000-09-05 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o E. K. nuo 2022-11-24 iki mirties savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad pareiškėja gyveno kartu su E. K. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino proceso dalyviai. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų matyti, kad E. K. laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki 2024-10-03 pervesdavo pinigines lėšas į A. J. banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „perlaida“.

11. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

12. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Be to, CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, išklausęs proceso dalyvių nuomonę, teismas sprendžia, kad DNR ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra būtinas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas pagrįstas ir įrodytas.

14. CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai A. J. nėra galimybės įgyvendinti vaiko teisių žinoti savo biologinius tėvus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjos sūnus D. J. yra mirusio E. K. sūnus, o E. K. buvo D. J. tėvas, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo

15. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Vaiko vardas ir pavardė keičiami vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333. Pagal šių taisyklių 13 punktą jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 60 punkte nurodyta, kad registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip.

16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nepilnametis D. J. yra E. K. sūnus. Teismas pažymi, kad šioje byloje būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko, šiuo atveju D. J., interesus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad vaikas yra mažametis (neturintis nei metų), vaiko pavardės pakeitimo reikalavimui prieštaraujančių nėra, todėl teismo nuomone vaiko pavardės pakeitimas į jo biologinio tėvo turimą pavardę nesukels vaikui neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog reikalavimas atitinka mažamečio vaiko interesus, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, pakeičiant vaiko pavardę iš „J.“ į „K.“ (CK 3.167 str. 1 ir 2 dalys). Šio sprendimo pagrindu civilinės metrikacijos įstaiga turi pakeisti atitinkamus civilinės metrikacijos duomenis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pakeisti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „J.“ į pavardę „K.“, pakeitimus įrašant vaiko D. J. gimimo įraše.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įgyvendinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.