- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-690-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09585-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje, G. M., V. M.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. ir atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams G. M., V. M., AAS „Gjensidige Baltic“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų G. M., V. M. ir AAS „Gjensidige Baltic“ solidariai 3 452,8 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovų G. M. ir V. M. solidariai 46 547,2 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-06-23 Šilalės r., Prapymo k. teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 249-ajame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo ieškovas, buvo sugadintas jo vairuotas automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai į jį atsitrenkė atsakovo G. M. vairuojamas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas atsakovas G. M., kuris pažeidė Kelių eismo taisykles –nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo bei vairavo būdamas neblaivus. Šis atsakovas yra atsakingas dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ieškovui. G. M. vairuotas automobilis AAS „Gjensidige Baltic“ buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ yra atsakinga už eismo įvykio kaltininko padarytą žalą draudimo sumos ribose. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 1 000 eurų (3 452,8 Lt), todėl atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ nurodytos sumos ribose yra atsakingas už ieškovui padarytą žalą. Atsakovo G. M. vairuotas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo motinai V. M.. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, V. M. padarytą žalą privalo atlyginti solidariai, nes jai nuosavybės teise priklausantį automobilį G. M. perdavė valdyti, neįsitikinusi, kad pastarasis transporto priemonę vairuos tinkamai ir blaivus. Eismo įvykio metu ieškovas patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį, baimę dėl savo ir keleivės gyvybių. Po šio eismo įvykio ieškovui atsirado baimė važiuoti autotransporto priemone, nepasitikėjimas kitais vairuotojais bei eismo sąlygas prižiūrinčiais pareigūnais, nes eismo įvykio kaltininkas G. M. – policijos pareigūnas, kuris vairavo neblaivus. Ieškovas nuolat jaučia galvos svaigimą, silpnumą. Gydymo įstaigoje A. L. diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas. Po gydymo ligoninėje, kuris tęsėsi 9 dienas, ieškovui retkarčiais skaudėdavo galvą, buvo likęs nedidelis galvos svaigimas. 2010-08-17 ieškovui buvo konstatuota cefalgija (galvos skausmo), depresinis sindromas ir adaptacijos sutrikimas, kurių iki eismo įvykio niekada nebuvo nustatyta. Nuo 2010-08-17 iki 2010-08-30 ieškovui buvo išduotas pakartotinis nedarbingumo pažymėjimas. Ieškovas potrauminius galvos smegenų sumušimo simptomus jautė 68 dienas, iki 2010-08-30. Atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad A. L. patirta žala sumažėtų ar nepadidėtų – nesuteikė jokios pagalbos, nesirūpino jo būkle. Atsakovas G. M. bandė pabėgti iš eismo įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti atsakomybės. Tokie veiksmai prieštarauja moralės normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jos atžvilgiu jį atmesti. Nurodė, kad sūnus, kuriam perdavė valdyti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Volvo S60“, turėjo vairuotojo pažymėjimą, todėl galėjo tinkamai valdyti transporto priemonę bei ja naudotis. Atsakovė V. M. negali būti atsakinga už G. M. sukelto autoįvykio pasekmes, nes už savo veiksmus jis pats yra atsakingas. Solidarioji atsakomybė galima, kai žala padaroma kelių asmenų veiksmais, tačiau šiuo atveju žala atsirado tik dėl G. M. veiksmų. Atsakovė V. M. akcentavo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Automobilio savininkas, perdavęs savo automobilį kitam valdytojui neatsako už kito valdytojo padarytą žalą, todėl atsakovais byloje turėtų būti G. M. ir draudimo bendrovė, kuri pagal draudimo sutartį draudimo sumos ribose yra atsakinga už kaltininko veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Pažymėjo, kad ieškovo prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Jis nurodė, kad patyrė galvos smegenų sukrėtimą, vėliau – potrauminius smegenų sumušimo simptomus, bet tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Panašaus pobūdžio bylose toks didelis neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas. Priteisus 50000 Lt kompensaciją, atsakovei kiltų neadekvačios pasekmės, nes ji yra neįgali, kas mėnesį gaunamos pajamos – 696 Lt neįgalumo pensija, kito turto neturi.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo atžvilgiu jį atmesti. Nurodė, kad AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas negali būti laikomas tinkamu atsakovu, nes jis neturi atstovui būtino civilinio procesinio veiksnumo. Pažymėjo, jog tarp ieškovo ir jo automobilį apgadinusio atsakovo susiklostė deliktiniai teisiniai santykiai. Eismo įvykio metu transporto priemonė „Volvo S60“, dėl kurios vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovo Lietuvos filiale. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla ne iš delikto, o iš draudimo sutarties, todėl draudikas prisiima sutartinę atsakomybę išmokėti draudimo išmoką, o ne atlyginti nukentėjusiojo asmens žalą (nuostolius). Nei draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, nei jo filialas Lietuvoje ieškovui žalos nėra padarę, t. y. nurodytų šalių nesieja jokie deliktiniai santykiai, todėl ir ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ negali būti reiškiamas. Draudimo bendrovė ieškovo patirtų nuostolių atlyginti neprivalo, o ieškovas klausimo dėl draudimo išmokos priteisimo nekelia. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl 2010-06-23 eismo įvykio baigtas, ir kad byla perduota teismui. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad G. M. atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriame būtų konstatuota jo kaltė dėl minėto eismo įvykio. Todėl draudikas neturi pagrindo išmokėti draudimo išmokos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo gydomas Ukmergės ligoninėje iki 2010-07-10. Ieškovas nedarbingas buvo tik nuo 2010-08-17 iki 2010-08-30, nedarbingumo priežastimi nurodyta liga, o ne sužalojimai, patirti eismo įvykio metu. Laikino nedarbingumo atveju draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma po 20 Lt už kiekvieną nedarbingumo dieną, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal įstatymus maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Jei ieškovas įrodytų, kad dėl eismo įvykio buvo nedarbingas 13 dienų, draudimo išmoka dėl neturtinės žalos negalėtų būti didesnė už 260 Lt. Ieškovo reikalavimas priteisti iš draudiko maksimalią 3 452,8 Lt neturtinės žalos kompensaciją yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pažymėjo, kad ieškovas, atsiradus žalai, į draudiką nesikreipė, nepateikė pretenzijos, informacijos bei dokumentų apie eismo įvykį, į teismą kreipėsi po įvykio praėjus daugiau kaip vieneriems metams. Draudikui reiškiamo ieškinio senaties terminas baigiasi po vienerių metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsakovas G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-05-04 sprendimu konstatavo, kad ieškovui padaryta neturtinė žala vertintina 10 000 Lt. Ieškinį patenkino iš dalies – ieškovo A. L. naudai iš atsakovo G. M. priteisė 1 368 Lt neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 3 452,8 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokį priteistinos žalos paskaičiavimą motyvavo tuo, kad ieškovas iš visų atsakovų solidariai patikslintu ieškiniu prašė priteisti 3 452,8 Lt neturtinės žalos, nors eismo įvykio metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad maksimali draudimo suma dėl neturtinės žalos – 2 500 eurų, todėl laikė, kad teismas neturi pagrindo viršyti pareikštų reikalavimų draudimo bendrovės atžvilgiu. Iš teismo įvertintos neturtinės žalos dydžio, 10000 Lt, atėmus maksimalią 2 500 eurų draudimo sumą, atsakovui tenkanti atlyginti neturtinės žalos dalis yra lygi 1 368 Lt. Teismas ieškinio reikalavimus atsakovės V. M. atžvilgiu atmetė, argumentuodamas, kad žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, o ne savininkas (CK 6.270 str.). Kadangi atsakovė V. M. eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės valdytoja, ir nėra įrodymų, kad savo veiksmais įtakojo žalos ieškovui padarymą, tai ji nėra tinkama atsakovė. Be to, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovų G. M. ir AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovui priteisė po 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai, o iš ieškovo atsakovei V. M. priteisė 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai.
Ieškovas A. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinant visa apimtimi, visas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, o ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovų solidariai. Nurodė, kad teismas nustatė, jog ieškovas patyrė 10000 Lt neturtinės žalos, tačiau priteisė tik 4 820,8 Lt, nors CK 6.251 str. 1 d. numato, kad turi būti atlyginami visi patirti nuostoliai. Teismas nusprendė patirtos 5 179,2 Lt žalos neatlyginti, nors ir nustatė, kad ši suma iš atsakovų priteistina. Draudimo bendrovę teisinis santykis sieja su atsakove V. M., kuri buvo apdraudusi transporto priemonės „Volvo S60“ valdytojo civilinę atsakomybę. AAS „Gjensidige Baltic“, prisiėmusi sutartinius įsipareigojimus, trečiajam asmeniui privalo atlyginti žalą, kurią padarė transporto priemonės valdytojas. Teismas turėjo visas galimybes iš draudimo bendrovės nepriteistus 1 500 eurų priteisti iš G. M., nustatant, kad pagal draudimo sutartį šią sumą turi atlyginti AAS „Gjensidige Baltic“. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad V. M. byloje nėra tinkama atsakovė. Akcentavo, kad V. M., leisdama automobilį vairuoti neblaiviam sūnui, ne tik elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, bet ir pažeidė teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, susijusias su transporto priemonės perdavimu vairuoti kitam asmeniui, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė neįsitikino ir neužtikrino, kad G. M. automobilį vairuos tinkamai ir blaivus, todėl tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Egzistuoja ir atsakovės kaltė, kadangi ji nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų sūnaus blaivumu prieš vairuojant automobilį. Taigi yra visos sąlygos civilinei atsakomybei atsakovės V. M. atžvilgiu taikyti, todėl žalą ieškovui ji turi atlyginti kartu su kitais atsakovais. Teismas, nustatydamas, kad ieškovas patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą, neatsižvelgė į pažeistos vertybės svarbą, į eismo įvykio metu ir po jo ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, į tai, kad žalą padarė neblaivus kelių policijos pareigūnas, į sveikatos sužalojimo sunkumą ir netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas buvo nedarbingas 14 dienų. Ieškovo nedarbingumas tęsėsi 23 dienas, o potrauminiai galvos smegenų sumušimo simptomai buvo jaučiami 68 dienas. Apeliantas A. L. pažymėjo, kad teismas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais rėmėsi formaliai, jų neanalizuodamas, nes neatsižvelgė į tai, kad G. M. bandė pabėgti iš įvykio vietos, ieškovui nesuteikė jokios pagalbos, nesirūpino jo sveikatos būkle bei nedėjo jokių pastangų atlyginti ieškovo patirtą žalą. Teismas be pagrindo analizavo ieškovo turtinę padėtį, nes pagal CK 6.250 str. vienas iš kriterijų nustatyti neturtinės žalos dydį yra kaltininko turtinė padėtis. Teismas rėmėsi šalies ekonomine padėtimi ir žmonių pragyvenimo lygiu, tačiau nenurodė, ar jis aukštas, ar žemas, ir kaip jis koreliuoja su nagrinėjama byla. Duomenų apie blogą atsakovo G. M. turtinę padėtį nėra. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovės V. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal Draudimo įstatymo 92 str. 1 d. turi atlyginti ne jis, o draudimo bendrovė. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė iš atsakovų G. M. ir AAS „Gjensidige Baltic“ po 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Draudimo bendrovės atsakomybė dėl turtinės žalos atlyginimo nėra apribota 1 000 Lt suma, todėl visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš draudimo bendrovės.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-05-04 sprendimą pakeisti, priteistos neturtinės žalos dydį sumažinant iki 280 Lt ir atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, neatitinka teismų praktikos, todėl yra mažintinas. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija), 12.1 p., už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovas buvo nedarbingas 14 dienų. Taigi AAS „Gjensidige Baltic“ atsakomybė dėl neturtinės žalos sudaro 280 Lt. Draudimo bendrovė akcentavo, kad teismų praktikoje 10 000 Lt ir mažesnis neturtinės žalos dydis nustatomas esant žymiai didesnėms pasekmėms, o nagrinėjamos bylos atveju dėl 2010-06-23 eismo įvykio ieškovo A. L. sveikatai sunkių, ilgalaikių neigiamų padarinių nekilo, jo gyvybei pavojus negrėsė, eismo įvykio faktas ieškovui nesutrukdė gyventi pilnaverčio gyvenimo, būti pilnaverčiu visuomenės nariu bei nesutrikdė įprasto gyvenimo ritmo, todėl priteista neturtinė žala yra nepagrįstai didelė.
Atsiliepimas
Atsakovė V. M. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu dalyje dėl jos atsakomybės nesutiko ir prašė šią skundo dalį atmesti, o dėl kitos dalies ir dėl atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinio skundo prašė spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad sutinka su priimtu teismo sprendimu ir jo motyvais, susijusiais su atsakovės V. M. teisėmis bei pareigomis. Nurodė, kad automobilio perdavimo metu G. M. buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti automobilį. Taigi nuo automobilio perdavimo momento ji negalėjo būti laikoma asmeniu, kurio veikla yra susijusi su padidinto pavojaus šaltinio atsiradimu. Atsakovė pagal įstatymus turi teisę savo turtą valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Todėl perduodama savo turtą naudotis kitam asmeniui, jokio įstatymo nepažeidė, taip pat ir kitų asmenų, tarp jų ir ieškovo, teisių.
Ieškovas A. L. atsiliepimu su atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, kuriomis remiasi nurodytas atsakovas, 6 p. nurodyta, kad, kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl žalos atlyginimo arba patvirtinęs taikos sutartį byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba teismo patvirtintą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Taigi šiuo atveju turi būti vadovaujamasi teismo sprendimu. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi įstatymuose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose numatytais kriterijais. Be to, atsakovo nurodyti taisyklių punktai nagrinėjamu atveju iš viso netaikytini, nes jie taikomi, kai žala padaroma trečiajam asmeniui. Atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai dėl neturtinės žalos dydžio nėra tinkami nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu su ieškovo A. L. apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad su ieškovo pozicija dėl žalos dydžio visiškai nesutinka ir savo apeliaciniame skunde tuo klausimu yra išdėstęs argumentus, kuriuos palaiko.
Atsakovas G. M. atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad 2010-06-23 Šilalės r., Prapymo k. teritorijoje, automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda 249-ajame kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas G. M., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atstumo, ir trenkėsi į ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Touareg“, vairuojamą ieškovo A. L.. Tai patvirtina iš karto po eismo įvykio duoti A. L. paaiškinimai (b. l. 23-25), kartu su juo važiavusios S. F. paaiškinimai (b. l. 26, 27), policijos pareigūnų V. P. ir D. G. tarnybiniai pranešimai (b. l. 28-31), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 33-34), A. S. ir atsakovo G. M. parodymai baudžiamojoje byloje (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 tomas 1, b. l. 31-32, 75-76), ekspertizės aktas (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 tomas 2, b. l. 41-42). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl minėtų faktinių aplinkybių nekilo. Tokiu atveju konstatuotina, kad dėl atsakovo G. M. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovui buvo padarytas nežymus sveikatos sužalojimas – galvos smegenų sukrėtimas. Tai buvo nustatyta teismo ekspertų A. G., D. V., S. M. ir Ž. M. (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 tomas 1, b. l. 29, tomas 2, b. l. 18-19, 90-91). Vadinasi yra visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246-6.249 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas reikalauja atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 50 000 Lt.
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos dydžio, dėl atsakovės V. M. civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo bei dėl to, iš kurio subjekto turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt ir neturtinei žalai atlyginti priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 3 452,8 Lt, iš atsakovo G. M. 1 368 Lt. Iš viso A. L. priteista 4 820,8 Lt neturtinės žalos. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo patirtos žalos dydis sudaro 10 000 litų, t. y. šiuo klausimu iš dalies sutinka su atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš teismo medicinos ekspertų A. G. išvados Nr. G262/10(11) (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 t. I, b. l. 29), D. V. papildomos išvados Nr. G 02/11 (03) (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 t. II, b. l. 18-19), S. M. ir Ž. M. ekspertizės akto Nr. EKG 10/11(02) (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 t. II, b. l. 90-91), dėl G. M. kaltės įvykusio eismo įvykio metu ieškovui A. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010, 2K-350/2012). Pažymėtina, jog nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį patyrė ieškovas, yra lengvesnis už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo A. L. patirtą neturtinę žalą nepagrįstai įvertino 10 000 Lt. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, taip pat ir į sunkinančias eismo įvykio kaltininko padėtį - į tai, kad, būdamas policijos pareigūnu, G. M. vairavo neblaivus (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 t. II, b. l. 41-42), kad bandė pasišalinti iš įvykio vietos (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 t. I, b. l. 40-43) -, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ priteisti 3 452,8 Lt yra teisinga ir pakankama piniginė kompensacija už ieškovo patirtus dvasinius bei fizinius išgyvenimus.
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ savo apeliaciniame skunde nurodė, kad neturtinė žala turėtų būti skaičiuojama pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (2008-02-13 nutarimo Nr. 122 redakcija), 12.1 p. ir sudaryti tik 280 litų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kritiškai. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikytinos, kai šalys – draudimo bendrovė ir žalą patyręs asmuo - tariasi dėl draudimo išmokos. Minėtų taisyklių 6 p. nurodyta, kad, kai teismas yra priėmęs sprendimą dėl žalos atlyginimo arba patvirtinęs taikos sutartį byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba teismo patvirtintą taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Todėl minėtas AAS „Gjensidige Baltic“ argumentas atmestinas.
Pasisakydamas dėl atsakovės V. M. civilinės atsakomybės, ieškovas savo apeliaciniame skunde akcentavo, jog V. M. jai nuosavybės teise priklausantį automobilį valdyti perdavė savo sūnui G. M., kuris automobilio perdavimo metu buvo neblaivus, todėl už eismo įvykio metu atsiradusią žalą, atsakovė, automobilio savininkė, turi atsakyti solidariai kartu su automobilio valdytoju ir draudimo bendrove. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo ieškovo argumentu, nes iš bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonė buvo perduota asmeniui, turinčiam teisę ją vairuoti (baudžiamosios bylos Nr. 93-1-00207-10 t. I, b. l. 83), o duomenų apie tai, kad automobilio perdavimo metu G. M. buvo neblaivus, byloje nėra. Atsakovais tokiose bylose ieškovo pasirinkimu trauktinas draudikas arba draudikas ir transporto priemonės valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 17 d. transporto priemonės valdytojas yra asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Taigi nagrinėjamos bylos atveju transporto priemonės valdytoju laikytinas G. M., kuris, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, ir sukėlė eismo įvykį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. M. nagrinėjamoje byloje nėra tinkama atsakovė, kaip teisingai sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliantas A. L. savo apeliaciniame skunde teigė, jog visos jo bei atsakovės V. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos Draudimo įstatymo 92 str. 1 d. (sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos 106 str. 1 d.) pagrindu turėjo būti priteistos iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, nes bylinėjimosi išlaidos yra nuostoliai, susiję su eismo įvykiu. Kadangi šia nutartimi, keičiant sprendimą ir sumažinant priteistinos žalos dydį, konstatuojama, kad visas priteistinas žalos atlyginimas turi būti priteistas tik iš draudimo bendrovės, iš jos priteistini ir visi 2000 litų ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Be to, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad ir atsakovės V. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš draudimo bendrovės, nes minėta speciali teisės norma sako, kad jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą. Išlaidos atlyginamos, nors vėliau ir paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas. Į bylą pateiktame draudimo liudijime (b. l. 88) kitaip nenustatyta. Taigi ir atsakovės patirtos 1 500 Lt bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos priteistinos iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“.
Atsakovė V. M. atsiliepime į apeliacinius skundus prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš pinigų priėmimo kvito (b. l. 162) matyti, kad V. M. advokatui už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą bei kitas teisines paslaugas sumokėjo 500 Lt. Šios bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš AAS „Gjensidige Baltic“ Draudimo įstatymo 106 str. 1 d. pagrindu.
Kiti apeliacinių skundų argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,
nutarė:
Skundus tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. M. ieškovui A. L. priteista 1 368 Lt neturtinės žalos ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Padidinti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškovui A. L., priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2 000 Lt.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo A. L., atsakovei V. M. priteistos 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidos. Šią sumą atsakovei priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“.
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buveinė – (duomenys neskelbtini)) ieškovui A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3452,80 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du litus 80 ct) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 104 Lt (vieną šimtą keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.“
Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atsakovei V. M. 500 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.