- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-1395-658/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00406-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. rugsėjo 19 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018-11-11).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistojo A. S. skunde prašoma panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skundo autorius, kritikuodamas teismo argumentą dėl netinkamo elgesio pataisos įstaigoje, nurodo, kad jis bausmės atlikimo metu yra 10 kartų skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų darbą, be to, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. A. S. taip pat nesutinka su teismo argumentu dėl to, kad jis neatlygina civiliniu ieškiniu priteistos žalos, nors mokėdamas pagal išgales jis jau yra atlyginęs 627,36 Eur. Nuteistasis pažymi, kad jo per mėnesį gaunamas darbo užmokestis svyruoja nuo 20 iki 60 Eur, dalį atlyginimo jis siunčia vaikams, sau pasilieka tik 10-20 Eur būtinoms higienos priemonėms, kanceliarinėms prekėms ir kt. Skundo autorius nesutinka ir su teismo argumentais dėl jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos rizikai pakartotinai nusikalsti. Dėl alkoholio vartojimo problemos A. S. dalyvavo įvairiuose anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, alkoholio vartojimo prevencijos priemonėse, taip pat bendravo su psichologais ir nuo 2016 m. balandžio 16 d. dalyvauja sveikatingumo būrelio „Gyvenk sveikai“ veikloje. Be to, jo požiūris į alkoholio vartojimą kritiškas, alkoholio jis nevartoja nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo (5 metus), o pasikeitus požiūriui dėl alkoholio pasikeitė ir požiūris į gyvenimą bei draugus. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad nusikaltimą jis padarė vienas, todėl teismo argumentas, kad draugai yra nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys, yra visiškai nepagrįstas. Be to, apylinkės teismas, vertindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius veiksnius, visiškai neatsižvelgė į šią riziką mažinančius veiksnius – šeima, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, galimybė įsidarbinti arba tęsti darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas padės jam sėkmingai integruotis į visuomenę.
Nuteistasis skunde pažymi, kad per Komisijos nustatytų rekomendacijų laikotarpį sumažėjo jo pakartotinio nusikalstamumo rizika (rizika žema), iki paskirtos apylinkės teismo posėdžio datos jis buvo du kartus paskatintas, šiuo metu mokosi 10 klasėje (paleistas lygtinai mokslus tęs nuotoliniu būdu), už gerą elgesį 2016 m. liepos 21-24 dienomis ir spalio 12-15 dienomis buvo išleistas į namus. Tačiau, nepaisant nuoseklių nuteistojo darbo su pareigūnais ir pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas tiek 2016 m. gegužės 3 d., tiek 2016 m. spalio 27 d. nutartyse svarstydamas Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nurodė visiškai analogiškus motyvus. Iš to galima daryti išvadą, kad teismo vertinimu, pataisos įstaiga nėra kompetentinga nuspręsti, ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad BVK 136 straipsnį nuteistojo socialinę reabilitaciją organizuoja pataisos įstaigų administracija. Tai reiškia, kad dalyvavimas šiose programose ir programų individualus taikymas kiekvienam nuteistajam, atsižvelgiant į jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, tiesiogiai priklauso nuo pataisos įstaigos, o ne nuo nuteistojo. Šiuo atveju A. S. dalyvavo visose programose, kuriose jam buvo nurodyta dalyvauti, ir už tai buvo skatintas. Todėl apylinkės teismas, nenurodydamas, ko nuteistasis nėra įvykdęs, kas priklausė nuo jo valios, visiškai nepagrįstai pripažino, kad jis nepadarė įstatyme reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat nustatyta, kad A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką mažėjo – 2016 m. balandžio 11 d. Komisijos nutarime konstatuota, kad nuteistajam ši rizika sumažėjo nuo 42 balų iki 38 balų, nagrinėjamo 2016 m. rugsėjo 19 d. Komisijos nutarimo priėmimo metu jam nustatytas rizikos vertinimo sumažėjimas nuo 38 iki 37 balų (žema rizika). Pažymėtina, kad svarstant nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš esmės atsižvelgiama į atlikto paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, tačiau šiuo atveju, net ir įvertinus tai, kad A. S. per mažiau nei vienerius bausmės atlikimo metus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas sumažėjo 5 balais, jo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados dėl jo pažangos, kuri leistų tikėtis, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje A. S., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, susiję su alkoholio vartojimo problemomis, ankstesniu smurtiniu elgesiu ir gyvenimo stiliumi bei emocine gerove (autoagresija). Kritikuodamas su tuo susijusius apylinkės teismo argumentus, nuteistasis skunde teigia dalyvaujantis visose įmanomose programose, kurios padeda spręsti alkoholio vartojimo problemas, taip pat pažymi, kad 2015 m. gegužės 22 d. jam buvo nutraukta sustiprinta priežiūra (dėl savęs žalojimo), už gerą elgesį jis yra skatinamas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Apygardos teismas sutinka, kad nuteistojo bylos medžiagoje ir jo skunde yra nemažai teigiamus pokyčius rodančių duomenų, tačiau socialinio tyrimo išvadą rengusiems būrio viršininkui ir psichologei nustačius, kad A. S. rizikai pakartotinai nusikalsti vis dar daro įtaką minėti kriminogeniniai veiksniai, apygardos teismas vien tik dėl nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių neturi objektyvaus pagrindo daryti priešingų išvadų ir paneigti tokių veiksnių egzistavimo.
Svarbu pažymėti, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniu jo gyvenimo būdu, yra gana statiški, tačiau korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas jo elgesys bausmės atlikimo metu. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad A. S., nors ir yra skatinamas, nepasižymi išskirtinai pozityviu elgesiu – bausmės atlikimo metu nustatytą tvarką jis pažeidė 12 kartų, iš jų buvo 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (nuobaudos šiuo metu negalioja). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtus pažeidimus A. S. darė sistemingai ir paskutinį kartą nustatytus režimo reikalavimus jis pažeidė palyginus neseniai – prieš vienerius metus, todėl, net ir įvertinus tai, kad po paskutinio pažeidimo jis buvo paskatintas, nėra pagrindo teigti, kad jo elgesys yra iš esmės pasikeitęs teigiama linkme.
Nuteistojo A. S. skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jam nustatytus veiksnius (gyvenimo sąlygos, ryšiai, nuostatos), kurie gali mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis dirba už pataisos įstaigos ribų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, tačiau dėl jo akcentuojamos galimybės lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėtina, jog ši įmonė savo veiklą vykdo Vilniaus mieste, tuo tarpu A. S. planuoja grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, Raseinių rajone. Dar vienas skunde akcentuojamų apsauginių faktorių, nuteistojo nuomone, yra jo ryšiai su vaikais ir šeimos palaikymas. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad labai sunkaus nusikaltimo (nužudymas), už kurį A. S. šiuo metu atlieka bausmę, padarymo metu mažamečių vaikų turėjimas neveikė kaip apsauginis veiksnys.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis A. S. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.