- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-906-530/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. kovo 18 d. nutarimą, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N., gim. 1968 m. rugpjūčio 25 d., nuteistas 2013 m. sausio 28 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 286 str., 300 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. – paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. su automobilio konfiskacija.
Bausmės pradžia - 2013-04-23, bausmės pabaiga - 2016-09-23.
2015 m. kovo 18d. nutarimu Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir per likusios neatliktos bausmės dalį skirti šias auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones: nevartoti alkoholio; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys – Pokalbis - Pasikeitimas“.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau laikant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
A. N. skundžia 2015 m. balandžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir iš esmės prašo ją panaikinti. Nurodo, kad anksčiau buvo paleistas lygtinai, lygtinio paleidimo metu nustatytų sąlygų nepažeidė ir po paskutinio teistumo laisvėje prabuvo aštuonerius metus. Bausmę atlikinėjo sąžiningai, nepadarė nei vieno vidaus tvarkos pažeidimo, mokėsi, visą laiką dirbo ir buvo skatintas. Taip pat kiek įmanoma atlygino žalą pagal vykdomuosius raštus ir įsipareigojo toliau atlyginti visą likusią žalą. Taigi, esant visoms jo teigiamoms charakteristikoms, A. N. suteikiama teisė būti toliau taisomam neizoliuotam nuo visuomenės, bet tuo pačiu teisė iš nuteistojo yra atimama. Todėl prašo leisti toliau atlikinėti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės ir ateityje būti doru piliečiu. Teismo išvada neatitinka tikrovės, nes bausmę jis atlieka ne paprastos grupės sąlygomis, o lengvos grupės sąlygomis. Paskutinis teistumas ne 2014 m. , o 2013 m.
Atsiliepimas negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.
Nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka - turi būti vertinama pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visuma.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas (BVK 157 str. 1 d.), o skunde išdėstyti motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariai Alytaus pataisos namuose nevienbalsiai nutarė tenkinti nuteistojo prašymą jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos – už - 3, prieš - 2. Apylinkės teismas nutartyje taip pat nurodė, kad A. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Tiek Psichologinės tarnybos, tiek ir Socialinio tyrimo išvadose nurodyti kriminogeniniai bei pakartotinio nusikaltimo riziką didinantys veiksniai: ankstesni teisės pažeidimai (2 teistumai už smurtinius nusikaltimus), lėšų tvarkymas (turi įsiskolinimą antstoliams), elgesys (stebimas impulsyvumas-pats pripažino, kad nusikalsdavo spontaniškai), galimo alkoholio vartojimo problemos (baustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus). Taip pat pažymėjo, kad nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma 294,95 eurai. Nuteistasis yra atlyginęs 127,80 eurus. Iš buhalterijos duomenų matyti, kad nuteistasis į savo sąskaitą gavo 646,18 eurus, išleido 247,71 eurus. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad nuteistasis nesiėmė visų priemonių, tam kad būtų kuo greičiau padengti vykdomieji raštai, nesiekė visiško žalos atlyginimo, nors lėšų turi. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už penkis tyčinius nusikaltimus, keturi iš jų baigti, vienas nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje. Tačiau teismas taip pat įvertino, kad bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, drausmine tvarka nebaustas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-03-26 nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nuobauda nepaskirta, nes apsiribota pokalbiu. Anksčiau teistas 4 kartus. Praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau išvadų nepadarė, toliau darė nusikalstamas veikas ir tuo nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Apylinkės teismo vertinimu, šiuo metu neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri jį paveikė taip, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals bei jau yra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, leidžiantis pasiekti bausmės paskirtį, numatytą LR BK 41 str. 2 d.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atlieka bausmę atlieka už penkis tyčinius nusikaltimus, keturi iš jų baigti, vienas nutrūkęs pasikėsinimo stadijoje. Du jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, o trys - apysunkiai. Nuteistasis skunde nurodė, kad bausmę atlikinėjo sąžiningai, nepadarė nei vieno vidaus tvarkos pažeidimo, mokėsi, visą laiką dirbo ir buvo skatintas. Taip pat kiek įmanoma atlygino žalą pagal vykdomuosius raštus. Apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartis yra tinkamai pagrįsta įrodymais, pirmosios instancijos teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgė ne tik į A. N. pastangas keistis, tačiau ir į visuomenės interesą bei pagrįstai pažymėjo, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, todėl tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo teigiamas charakteristikas, nepagrįstas, nes nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Apeliantas, kaip vieną iš argumentų, dėl ko jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas, nurodo tai, jog anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas ir jis nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė. Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manytina, kad būtent ši aplinkybė, jog A. N. vieną kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, ir jam pasibaigus A. N. padarė naujus nusikaltimus, suponuoja išvadą, jog per trumpu bausmės atlikimo laiku nebuvo pasiekti bausmės tikslais, nustatyti BK 42 str. 2 d.
Bylos duomenys patvirtina, A. N. bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą tris kartus paskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis (b.l.9). Tačiau pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis alkoholio vartojimo problema nelaiko, mini, jog vartojo laisvėje saikingai, tačiau prasitaria, jog buvo sulaikytas už vairo būdamas neblaivus, todėl už tai turi neišmokėtą baudą. Atlikdamas bausmę pataisos namuose kartą yra save žalojęs, nes žalojosi kiti nuteistieji. Siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Teisės pažeidėjas vieną ar daugiau kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu, siekdamas, kad kiti paklustų. Paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius. Yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgaplaukių sprendimų. Apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Kaltę pripažino iš dalies, teigia, kad nebuvo panaudotas smurtas. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vidutinis – 47 balai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba nuteistųjų valgykloje maisto išdavėju. Pavestas užduotis atlieka laiku ir gerai (b.l. 7-8). Nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jas įsisavino. Tai neabejotinai rodo, kad A. N. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.
Teismo nutartis išsamiai motyvuota, išvados paremtos byloje esančių duomenų visumos vertinimu, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
Nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.