Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2013 m. birželio 14 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 030663 už tai, kad jis 2013 m. birželio 14 d., apie 14 val. 26 min., Girdžių kaime, Jurbarko rajone, vairavo transporto priemonę „VW Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo ir būdamas neblaivus (0,45 promilės), kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir 134 str. 1 d.

Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 26 d. tenkinto Institucijos skundą iš dalies ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarimo dalį (dėl administracinio teisės pažeidimo bylos R. P. atžvilgiu nutraukimo dėl ATPK 126 str. 1 d. pažeidimo) gražino iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymo Nr. 5-V-23 „Dėl alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės aprašo patvirtinimo“ 4 p. nurodyta, kad policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato VPS Patrulių būrio vyresnysis patrulis R. Z. buvo pasirašytinai supažindintas, apmokytas ir išlaikęs įskaitą, kaip naudotis alkoholio matuokliu. Nors patrulė S. L. tokios įskaitos išlaikiusi neturėjo, tačiau R. Z. teismo posėdžio metu parodė, jog R. P. girtumą alkoholio kiekio matuokliu „LION alcolmeter 500“ nustatinėjo būtent jis, o S. L. tik užpildė tikrinimo šaknelę bei registracijos žurnalą. Taigi, būtent R. Z. nustatė R. P. girtumą, jis buvo pasirašytinai susipažinęs su prietaiso naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikęs atitinkamas įskaitas. Institucija skunde taip pat pažymėjo, kad laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Todėl medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įstatymo normas, patikrino skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu skundžiamame nutarime bei padaryta išvada, kad R. P. veikoje nėra inkriminuotojo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tai, kad R. P. neblaivumą nustatė S. L., o ne R. Z..

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

R. P. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, yra grindžiama alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ gautais duomenimis. Techninių priemonių panaudojimas nustatant neblaivumą, yra reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-01-12 įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto „Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo” (toliau – Taisyklės) 4 p., policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnale bei ant alkotesterio šaknelės, pasirašė S. L., kuri administracinio teisės pažeidimo metu nebuvo pasirašiusi, jog yra susipažinusi su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis, nebuvo išlaikiusi atitinkamos įskaitos. Tačiau vien ta aplinkybė, kad žurnale ir šaknelėje nurodyta pareigūno pavardė „S. L.“, dar nereiškia, kad patikrinimą atliko būtent ji. Tiek iš R. Z., tiek ir S. L. parodymų, duotų 2013-09-16 teismo posėdžio metu, matyti, kad S. L. tik pildė minėtus dokumentus, tačiau matavimo prietaisą naudojo ir R. P. neblaivumą alkotesteriu tikrino R. Z., pasirašytinai susipažinęs su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikęs atitinkamas įskaitas t.y. turintis teisę tai daryti. 2013-12-23 teismo posėdžio metu pakartotinai apklaustas policijos pareigūnas R. Z., patvirtino, kad būtent jis tikrino R. P. girtumą, o dokumentus, taupant laiką, užpildė ir juose pasirašė S. L.. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais policijos pareigūnų parodymais. Nors 2014-01-23 teismo posėdžio metu, t. y. praėjus 7 mėnesiams po įvykio, pakartotinai apklausta S. L. ir teigė jog neprisimena, kuris iš pareigūnų padavė alkoholio matuoklį pažeidėjui, tačiau teismas turėjo remtis pirminiais policijos pareigūnės parodymais, kurie buvo duoti po įvykio praėjus tik 3 mėnesiams. R. P. gynėjas 2013-12-23 teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad girtumą tikrino R. Z., o dokumentus pasirašė S. L.. R. P. administracinio teisės pažeidimo protokole parašė paaiškinimą dėl nurodyto pažeidimo, jame pasirašė, taip pat pasirašė ir asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje. Tai rodo, jog jam nekilo abejonių dėl pareigūno kompetencijos atliekant procesinius veiksmus jo administracinėje byloje bei alkotesterio rodmenų rezultatų jų matavimo metu.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors ir buvo padaryti poįstatyminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kadangi Alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnale ir ant alkotesterio šaknelės pasirašė pareigūnė nesusipažinusi su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir neišlaikiusi atitinkamos įskaitos, tačiau jie nėra esminiai, paneigiantys aplinkybę, kad R. P. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATP 126 str. 1 d. Byloje esančių įrodymų visetas pagrįstai suponuoja išvadą, kad viršijantis leistiną normą R. P. neblaivumas buvo nustatytas, jį nustatė R. Z., kuris buvo apmokytas kaip naudotis alkoholio matuokliu ir išlaikęs įskaitą. Tad nėra pagrindo abejoti alkoholio matuoklio rodmenimis, tikrinant R. P. girtumą. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė nepagrįstą nutarimą administracinės teisenos bylą R. P. nutraukti.

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne tik iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius R. P. vairuojamą transporto priemonę, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pats pažeidėjas neneigė, kad vairavo automobilį išgėręs alkoholio. Patikrinus jo girtumą, R. P. buvo nustatytas lengvas - 0,45 promilės girtumas. Byloje esantis Alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad „Lion alcolmeter 500“ buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2013-11-14, jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,00 iki 4,00 laipsnio promilės, gali būti ±5 procentai. Nustatytą 0,45 promilės girtumą sumažinus tariama 5 procentų paklaida, R. P. girtumas patikrinimo metu t.y. 14.46 val. buvo ne mažiau kaip 0,42 promilės ir leistiną 0,4 promilės neblaivumo laipsnį viršijo. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 13-5 patvirtina, kad po beveik valandos nuo alkoholio girtumo patikrinimo alkoholio matuokliu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas 0,13 promilių girtumas. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo, gali imtis įvairių specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus. Taigi, įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą R. P. neblaivumą, darytina išvada, jog R. P. nustatytas alkoholio kiekis iškvėpiamame ore – 0,45 (±5 proc) promilės, objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu. Tad alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad byloje surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, kad R. P. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą ir dėl to jis baustinas.

ATPK 302¹¹ straipsnis, numato, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Institucija skunde nenurodė, kokią nuobaudą teismas turėtų skirti R. P., tik prašo jį nubausti pagal ATPK 126 str. 1 d., tai yra pabloginti jo padėtį. Teismas, įvertinęs R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad anksčiau yra du kartus baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tačiau už vairavimą esant neblaiviam, baudžiamas pirmą kartą, kad jam nustatytas nedaug leidžiamą ribą viršijantis neblaivumas, konstatuoja, kad ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus minimalaus ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyto dydžio nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

R. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. ir paskirti jam 1000 Lt (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.