- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-632-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Evaldas Burzdikas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- S. J., E. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Trečiasis asmuo
- M. V., M. J., L. J., E. J., Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. J. ir E. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-177-327/2009 pagal ieškovų S. J. ir E. J. ieškinį T. J. ir L. J., tretiesiems asmenimis M. V., L. J., E. J., M. J., Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarei S. V. dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai S. J. ir E. J. ieškiniu prašė: 1) pripažinti T. J. ir L. J. 2008 m. liepos 21 d. dovanojimo sandorį Nr. 2-3918 tariamu ir jį panaikinti taikant restituciją; 2) panaikinti 2007 m. birželio 11 d. dovanojimo sandorį Nr. 2692, sudarytą tarp dovanotojų S. J., E. J. ir apdovanotojo T. J., ir pritaikyti restituciją. Ieškovai nurodė, kad atsakovai 2007 m. birželio 11 d. juodu nusivežė į notarės S. V. kontorą Lazdijuose sudaryti testamentą dėl sodybos (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajone palikimo. Notaro biure ieškovų sūnus T. pasakė, kad bus sudarytas ne testamentas, o dovanojimo sutartis, kadangi taip yra paprasčiau. Jis buvo suruošęs dokumentus sutarčiai. Pasirašydami šią sutartį ieškovai pasitikėjo atsakovu, savo sūnumi, dėl savo garbingo amžiaus ir nesiorientuodami situacijoje suprato, kad sodybą dovanoja visiems savo vaikams lygiomis dalimis. 2008 m. gegužės mėnesį kilo konfliktas su atsakovais, nes jie pradėjo sodyboje šeimininkauti, varyti ieškovus iš namų. Tuomet ieškovai gavo dovanojimo sutarties nuorašą ir sužinojo, kad dėl atsakovo T. J. apgaulės sutartimi sodyba padovanota tik šiam atsakovui, todėl pareikalavo sandorį anuliuoti. Dėl kilusio ginčo ieškovams pablogėjo sveikata. Atsakovo veiksmai ieškovų atžvilgiu yra smerktini geros moralės požiūriu: jis nesirūpino tėvo sveikata, išmėtė jų daiktus, liepė išsikraustyti, įžeidinėjo tėvus, grasino jiems, pradėjo naikinti turtą, nesistengia išsaugoti sodybą. Kilus ginčui, atsakovas T. J. sodybą padovanojo savo žmonai, nesiekdamas sukurti jokių teisinių pasekmių, todėl šis neatlygintinas sandoris yra tariamas, sudarytas siekiant išvengti restitucijos.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų S. J. ir E. J. solidariai: 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. J. ir 94,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovai savo reikalavimą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu grindė atsakovo T. J. apgaule, kuris senyvo amžiaus, menkai išsilavinusius ieškovus įtikino, kad turtas atiteks visiems ieškovų vaikams, ir T. J. prieš dovanotojus atliktais veiksmais, kurie yra neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu (išmėtė iš dovanotų namų dovanotojų daiktus, liepė kraustytis iš namų, pradėjo naikinti jų turtą, įžeidinėjo juos ir grasino jiems, nesirūpino jų sveikata). Teismas, įvertinęs ieškovų paaiškinimus apie jų valią dėl sodybos perleidimo, nustatė, kad jie yra prieštaringi: vieną kartą ieškovai teigė supratę, kad sudaro dovanojimo sutartį visiems vaikams, kitą kartą – supratę, kad pasirašo testamentą. Todėl teismas laikė, kad ieškovų reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu grindžiamas ne tik atsakovo T. J. apgaule, bet ir ieškovų suklydimu, nors šis pagrindas ieškinyje ir nebuvo nurodytas. Spręsdamas, ar ieškovai buvo apgauti, ar suklydo, teismas ieškovų elgesį vertino lygindamas su apdairaus, atidaus žmogaus elgesiu tokiomis pat aplinkybėmis. Teismas nustatė, kad ieškovų teiginius apie apgaulę ir suklydimą paneigia trečiojo asmens, ieškovų sūnaus M. J. paaiškinimai, jog ieškovai pirmiausia jam siūlė padovanoti sodybą, o šiam atsisakius – kitam sūnui, šiais veiksmais siekdami užtikrinti tinkamą rūpinimąsi sodyba, nes patys dėl senyvo amžiaus neturėjo galimybių ją remontuoti, o ieškovų vaikai, neturėdami nuosavybės teisių, nedėjo pastangų rūpintis sodyba. Sandorį tvirtinusi notarė ir jos padėjėja taip pat patvirtino, kad ieškovai iš anksto užsakė pažymą dovanojimo sutarčiai, sutarties sudarymo dieną jiems buvo išaiškintos dovanojimo sutarties pasekmės, skirtumas tarp dovanojimo sutarties ir testamento, ir ieškovai aiškiai išreiškė valią sudaryti dovanojimo sandorį. Aplinkybę, kad ieškovams buvo žinomos dovanojimo sutarties sąlygos ir pasekmės, teismo nuomone, patvirtina ir nustatytas faktas, kad prieš ginčijamo sandorio sudarymą ieškovas S. J. jau buvo padovanojęs butą kitam sūnui L. J., vėliau inicijavo dovanojimo sandorio anuliavimą, po to vėl tą patį butą padovanojo tam pačiam sūnui. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad iki ginčo sandorio sudarymo ieškovai buvo sudarę ne vieną kitokio pobūdžio nekilnojamojo turto sandorį: 2005 m. pirko žemės sklypą, 1992 m. pirko butą, 2008 m. L. J. padovanojo butą. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nepaisant garbingo amžiaus, ieškovams dovanojimo procedūra nebuvo naujiena, ir todėl negalėjo lengvabūdiškai elgtis ir leistis būti apgautiems. Teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovų sveikatos būklę, sprendė, kad jų sveikata dovanojimo sandorio sudarymo metu nekliudė tinkamai apsispręsti ir suvokti savo veiksmus. Trečiųjų asmenų M. V. ir L. J. parodymus apie tai, kad tėvai ketino sodybą palikti visiems vaikams, teismas vertino kaip ieškovų valios keitimąsi. Ieškovų persigalvojimas dėl dovanojimo sutarties nesudaro pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė, kad atsakovas T. J. būtų atlikęs nesąžiningus ar apgaulingus veiksmus (pranešęs tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjęs svarbias aplinkybes dėl esminių dovanojimo sandorio elementų), siekdamas ieškovus suklaidinti. Kadangi po sandorio sudarymo atsakovas T. J. ėmėsi aktyviau remontuoti padovanotos sodybos pastatus, pradėjo tvarkyti patalpas, remontuoti krosnį, toks jo elgesys leido ieškovams, kurie ir toliau vasarojo sodyboje, susidaryti nuomonę, kad T. J. tapo sodybos šeimininku. Tik praėjus beveik metams po sandorio sudarymo, kilus nesutarimams tarp suinteresuotųjų asmenų M. V. ir L. J. su atsakovu T. J., iškilo klausimas dėl dovanojimo sutarties priimtinumo kitiems šeimos nariams. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad sandorio sudarymo momentu ieškovų valia būtų neatitikusi pasirašytojo sandorio esmės. Vėlesnis ieškovų valios pasikeitimas nesudaro pagrindo pripažinti sudarytą sandorį negaliojančiu. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytus atsakovo T. J. veiksmus – nesirūpinimą tėvų sveikata, liepimą išsikraustyti iš dovanotų namų, įžeidinėjimą, grasinimą, daiktų išmėtymą, dovanoto turto naikinimą, kurių pagrindu buvo prašoma panaikinti dovanojimo sutartį. Priešingai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovai padovanotu turtu rūpinosi tinkamai, patys ieškovai pripažino, kad jiems leidžiama naudotis sodyba ir po dovanojimo sutarties sudarymo. Ieškovai taip pat neįrodė, kad jų sveikatos būklė pablogėjo po 2007 m. birželio 11 d. sutarties sudarymo ir būtent dėl atsakovo T. J. veiksmų. Ieškovai įvairiomis ligomis sirgo ir iki dovanojimo sandorio sudarymo. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas S. J. gydymosi ligoninėje metu 2008 m. kovo 18-31 d. pasirašytinai nurodė informaciją apie jo sveikatos būklę teikti būtent T. J., kas patvirtina, kad praėjus beveik metams po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovas dar pasitikėjo atsakovu. Nesutarimai tarp šalių dėl namo remonto nėra pakankami pripažinti juos griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Todėl teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių esant CK 6.472 str. 1 d. ir 2 d. įtvirtintus pagrindus dovanojimo sutarčiai panaikinti.
Šalies argumentai
Ieškovai S. J. ir E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas neatsižvelgė į ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei faktus, neišsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, vienašališkai vertino pateiktus įrodymu, šalių, liudytojų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, nesirėmė apeliantų pateiktais įrodymais. Teismas konstatavo, kad esminė dovanojimo sutarties sąlyga - paties dovanotojo aiškiai išreikšta valia dėl jo apsisprendimo atlikti neatlygintiną sandorį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantų valia sandorio sudarymo metu buvo sodybos perleidimas visiems savo vaikams be išimčių, o ne vienam, kaip nurodyta ginčo sutartyje. Teismas nesirėmė ieškovų paaiškinimais, liudytojo B. V., trečiųjų asmenų M. V. ir L. J. parodymais. Sprendime nenurodyta nei vieno argumento, kodėl šių asmenų paaiškinimai yra nevertintini ir atmestini. Visi aukščiau byloje pateikti įrodymai patvirtina tai, jog tikroji S. ir E. J. valia sandorio sudarymo metu buvo sodybos perleidimas visiems savo vaikams be išimčių, o ne vienam.
2) Teismas neįvertino atsakovo T. J. elgesio ir veiksmų iki sandorio, jo metu ir po jo. Iki sandorio sudarymo atsakovas sistemingai ragino tėvus perrašyti sodybą, motyvuodamas bloga jų sveikata, pats inicijavo sandorį, už jį sumokėdamas. Sandorio metu atsakovas nutylėjo, kad po jo sudarymo tik jis vienintelis taps ginčo turto savininkas ir būdamas labiau teisiškai išprusęs šios esminės aplinkybės neatskleidė vienerius metus, žinodamas apie senaties terminą sandorio ginčijimui. Atsakovas sandorio metu pasinaudojo tėvų patiklumu, senyvu amžiumi, sunkia orientacija, blogu regėjimu ir klausa, ir apgaulingai užtikrino tėvus, „jog viskas gerai“, t.y., kad sodyba bus padovanota visiems vaikams. Ieškovai buvo klaidinami, teigiant apie testamento sudarymą, o paskutinę minutę pranešant apie dovanojimo sutartį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas T. J., rinkdamas trūkstamus giminystės dokumentus, ėmėsi visų priemonių būtent dovanojimo sandoriui sudaryti. Tai rodo, kad atsakovo veiksmai buvo apgaulingi ir sudarė sąlygas, kurios leido apeliantams sąžiningai suklysti dėl sandorio esmės. Teismas nevertino atsakovo veiksmų po sandorio sudarymo: jis sąmoningai nedavė sutarties nuorašo, būdamas labiau išprusęs teisiškai, žinodamas senaties terminą sandorio ginčijimui, vienerius metus neatskleidė informacijos, kad yra naujasis ginčo turto savininkas, nesiėmė jokių aktyvių sodybos remonto, kraustymo veiksmų, kurie galėjo atskleisti tikrąją padėtį, o kilus ginčui iš karto perdovanojo ginčo turtą savo žmonai atsakovei L. J.. Teismas nepagrįstai nevertinęs šių apgaulės požymius patvirtinančius faktų, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.
3) Teismas neišsiaiškino prieštaravimų tarp šalių ir notarės bei jos padėjėjos paaiškinimų dėl pažymų užsakymo, todėl tikėtina kad pažymas sandoriui užsakė ir sumokėjo pats atsakovas T. J.. Teismas nevertino aplinkybių, kad patys ieškovai, įdėmiai susipažinę su pažymų užsakymais, nurodė, jog pažymose yra ne jų parašai.
4) Teismo motyvai, kad ieškovų paaiškinimai apie jų valią dėl sodybos perleidimo yra prieštaringi, atmestini, nes apeliantai iki pat ginčo sandorio nuorašo gavimo iš notarės nesuprato ir nežinojo, kokį sandorį sudarė.
5) Teismas, taikydamas precedentą, neatsižvelgė, kad nagrinėjamoje ir jo minimoje LAT byloje (3K-3-531/2009, 3K-3-504/2008) skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Taikydamas apdairumo ir atidumo kriterijus, teismas neatsižvelgė, kad ieškovai sandorį sudarė su sūnumi, kuriuo pasitikėjo, o ne su svetimu žmogumi. Teismas nevertino faktų, kad apeliantai sandorio sudarymo dėl savo amžiaus (S. J. – 77 m., E. J. – 72), lėtinių ligų metu buvo priklausomi nuo savo vaikų, nevertino, jog ieškovai dėl amžiaus ir sveikatos būklės (neprigirdi, regos sutrikimai) negali adekvačiai orientuotis aplinkoje, yra žemo išsilavinimo: S. J. baigęs 2 klases, E. J. – 4, abu praktiškai nemoka skaityti, todėl net ir norėdami susipažinti su sutarties turiniu, turėjo remtis atsakovo T. J. pagalba ir juo pasitikėti.
6) Teismas nevertino liudytojo B. V., trečiųjų asmenų E. J., M. V., L. J. paaiškinimų, kurie paneigia atsakovo poziciją.
7) Atmestinas teismo argumentas, kad apeliantai turėjo patirties dovanojimo sandoriuose. L. J. paaiškino, kad dovanojimo sandorio sudarymą ir jo anuliavimą organizavo jis pats, o tėvai, pasitikėdami sūnumi, tik parašais patvirtindavo dokumentus.
8) Teismas sprendime rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, teigdamas, kad pagal šalių ir liudytojų B. V. ir M. G. paaiškinimus, ieškovai T. J. nuosavybės teisėms iš pradžių neprieštaravo. Ieškovai iš karto sužinoję apie atsakovo apgaulę paprieštaravo sandoriui.
9) Ieškovų, liudytojo B. V., trečiųjų asmenų E. J., M. V., L. J. paaiškinimai patvirtina atsakovo nemoralaus ir smerktino elgesio faktus (apgaulę, sodybos griovimą, daiktų išmetimą, sodybos perleidimą sutuoktinei, siekiant išvengti restitucijos, nesirūpinimą tėvų sveikata, skausmo ir neigiamų išgyvenimų sukėlimą). Šie faktai sudaro pagrindą panaikinti ginčo sandorį. Tačiau teismas rėmėsi tik vienos šalies paaiškinimais ir jo liudytojų parodymais, taip pat atsakovo pusėje įstojusių trečiųjų asmenų paaiškinimais ir tuo pažeidė šalių lygiateisiškumo principus.
10) Atsakovas T. J. turtą sutuoktinei atsakovei L. J. perleido tik tariamai (dėl akių), siekiant išvengti restitucijos. Be to, atsakovai yra sutuoktiniai, dovanojimo sandorio neprivalėjo sudaryti, sandoris neatlygintinas, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu, kaip sudarytas nesiekiant sukelti teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovai T. J. ir L. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovai nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pateikti iškraipant šalių parodymus. Ieškovas S. J., žinodamas visus notarų biurus, pats parinko notarės R.Gudienės kontorą, tačiau ji nedirbo, todėl ieškovo nurodymu sandoris sudarytas notarės S. V. kontoroje. Notarė išsamiai išaiškino dovanojimo sandorio pasekmes, nurodžiusi, kad po sandorio sudarymo ieškovai negalės turto atsiimti. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas T. J. tyčiniais veiksmais niokojo turtą, neatitinka tikrovės. Apeliantai puikiai žino, kad prieš sandorį ir po jo sudarymo T. J., padedamas brolio Mečislovo, įrengė antrą aukštą, pakeitė langus, sutvarkė balkoną, pradėjo tvarkyti pirmo aukšto patalpas, išgriovė sienas, neveikiantį pečių, ruošiesi statyti naują krosnį ir pagerinti patalpų apšildymo sistemą. Visi pagerinimo darbai nuolat buvo derinami su ieškovu S. J., apeliantai dėl jų pretenzijų nereiškė. Apeliantų argumentas, kad atsakovas veja juos iš sodybos, yra neteisingas, nes ieškovai iki šiol gyvena sodyboje, turi raktus, ten yra jų daiktai. Apeliantų argumentas dėl sunkios sveikatos sandorio sudarymo dieną taip pat neatitinka tikrovės. Tėvai turi sveikatos problemų dėl jų garbaus amžiaus, jie patys nurodė, kad sveikatos sutrikimų turėjo nuo seniau. Netiesa, kad apeliantai yra neraštingi, sunkiai skaito. Ginčo sandorio sudarymo dieną jie puikiai žinojo, kas yra dovanojimo sutartis, ir kokias pasekmes sukelia, nes sandorių notarų biure yra sudarę ir anksčiau. Be to, notarė jiems išaiškino jų teises, perskaitė sutarties tekstą ir atliko kitus šiam sandoriui privalomus veiksmus. Neatitinka tikrovės apeliantų argumentai, kad notaro biure užpildytose pažymose dėl sandorio užsakymo yra ne jų parašai. Tokį argumentą jie nurodė tik bylos nagrinėjimo metu ir jokių įrodymų apie parašų klastojimo faktą nepateikė.
Tretysis asmuo M. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Tretysis asmuo M. J. nurodo, kad ieškovas S. J., jo tėtis, 2006 m. pareiškė apie ketinimą jam padovanoti sodybą. Jis nesutiko priimti dovanos ir pasiūlė sodybą padovanoti jo broliui atsakovui T. J., paaiškino, kad abu prižiūrės sodybą, gerins būklę, naudosis kartu su savo šeimomis. Tokiam apsisprendimui įtakos turėjo tai, kad atsakovas T. J. jau ilgą laiką vienas rūpinosi sodyba, ją remontavo, prižiūrėjo, važiuodavo į sodybą beveik kiekvieną savaitgalį. Po ginčijamo sandorio sudarymo T. J. toliau gerino sodybos būklę, remontavo pastatus, tvarkė aplinką, atliko kitus gerinimo darbus, niekada nekonfliktavo su tėvais, visada juos gerbė ir jais rūpinosi. Iki kreipimosi į teismą tėvai niekada nėra sakę, jog ketina testamentu sodybą palikti visiems vaikams, priešingai, jie visada aiškino, jog sūnui L. J. padovanos butą, esantį Rasytės g. 22-48, Kaune, ką ir padarė 2008 m. balandžio 11 d. dovanojimo sutartimi, o dukteriai - trečiajam asmeniui M. V. padovanojo sodą. Neteisingi apeliantų argumentai, jog ginčo sandorio sudarymo dieną jie klydo, manydami, kad sudaro testamentą. Nors ieškovai yra garbaus amžiaus, tačiau jie yra nuovokūs, puikiai supranta savo veiksmų prasmę, yra savarankiški ir atidūs. Nusprendęs ginčyti sandorį, S. J. pats susirado advokatus, konsultavosi su specialistais, pats vienas iš Lazdijų nuvykdavo į Kauną. Neatitinka tikrovės apeliantų nurodytos aplinkybės, kad tėvus dėl sandorio sudarymo suklaidino atsakovas T. J.. Priešingai, apeliantas S. J. ne kartą yra sakęs, jog ketina ginčo sodybą padovanoti vienam iš vaikų, o po sandorio sudarymo pats patvirtino, ją padovanojęs T. J.. Atsakovas T. J. visada rūpinosi tėvais, padėjo jiems atlikti įvairius darbus, tvarkė ginčo sodybą ir pan.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog ir apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami nuorodomis į netinkamą įrodymų vertinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, įrodymus įvertino, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, todėl jo nustatyti faktai yra labiau tikėtini kaip faktiškai egzistavę (CPK 185 straipsnis). Kolegija taip pat daro išvadą, jog byloje pateiktų įrodymų visuma, ją įvertinus tikimybių pusiausvyros principu, būtent ir leidžia padaryti tas išvadas, kurias ir yra padaręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo. Teismas grįsdamas teismo sprendimą aptarė ne tik tuos įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, bet ir nurodė argumentus, dėl kurių atmetė ieškovų, ir jų pusėje stojusių trečiųjų asmenų paaiškinimus. Tai reiškia, kad teismo sprendimas pilnai atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Teismo padaryta išvada, jog ieškovai ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu nesuklydo dėl sandorio esmės ir esminių sutarties sąlygų, ir jie nebuvo apgauti atsakovo, jam primygtinai siekiant dovanojimo sutarties sudarymo, yra pilnai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Ieškovai tvirtina, kad jie ketino sudaryti sandorį (pradžioje testamentą, vėliau dovanojimo sutartį), kuriuo ginčo turtas atitektų visiems vaikams ir kad tai buvo tikroji jų valia. Tačiau surinktų įrodymų visuma patvirtina būtent pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovai sandorio sudarymo metu suprato, kad jie ginčo sodybą dovanoja būtent vienam iš vaikų – atsakovui T. J.. Tai pagrindžia pirmosios instancijos teismo aptarti trečiojo asmens – kito ieškovų sūnaus M. J. paaiškinimai apie tai, kad ieškovai pradžioje siūlė sodybą padovanoti jam ir tik pastarajam atsisakius nusprendė dovanoti atsakovui. Ieškovų valią dovanoti vienam iš vaikų patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nustatytas sandorio sudarymo motyvas, kad asmuo gavęs sodybą nuosavybėn pilniau užtikrintų tinkamą jos priežiūrą, pastatų remontą, ko jau nebepajėgė daryti patys ieškovai. Nustatant ieškovų valią sandorio sudarymo metu, pagrįstai remtasi ir notarės S. V. bei jos padėjėjos J. V. paaiškinimais apie sandorio sudarymo aplinkybes, iš kurių matyti, kad ieškovams buvo išaiškintos sudaromo sandorio pasekmės, šio sandorio skirtumas nuo testamento, išsiaiškintas tikrasis jų apsisprendimas. Pagrindų abejoti šių asmenų paaiškinimais nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis ieškovų tikrąją valią, pagrįstai rėmėsi byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių beje neginčija ir patys ieškovai, jog jie prieš ginčo sandorio sudarymą tokio pat pobūdžio sandorį jau buvo kartą sudarę, dovanodami butą kitam savo sūnui L. J., kurį beje taip pat buvo panaikinę ir vėliau sudarė tokį patį sandorį. Tokie nustatyti ieškovų veiksmai patvirtina ne tik tai, kad jiems buvo žinoma dovanojimo sandorio esmė, bet ir jų apsisprendimą skirstyti jiems priklausantį turtą ne visiems vaikams lygiomis dalimis, bet jį paskirstant atskirais objektais savo nuožiūra vienam iš vaikų. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo B. V., trečiųjų asmenų M. V., L. J. paaiškinimų apie tai, kad ieškovai ketinę sodybą perleisti visiems vaikams lygiomis dalimis. Pirmiausia, apylinkės teismas šiuos paaiškinimus įvertino, padarydamas išvadą, jog šių asmenų liudijamos aplinkybės pagrindžia tik ankstesnę ieškovų valią turtą paskirstyti vaikams lygiomis dalimis, kuri vėliau pakito, ką teismas nustatė, remdamasis virš nurodytais byloje pateiktais įrodymais. Nurodyti asmenys konkrečių ginčo sandorio sudarymo aplinkybių nežinojo, todėl ir galėjo nežinoti apie pasikeitusią tėvų valią.
Šalies argumentai
Ieškovų paaiškinimai apie tai, kad būtent atsakovas T. J. inicijavo ginčo sandorio sudarymą, nuolatos spaudė ir ragino juos tai padaryti ir kad ieškovai buvo klaidinami dėl sandorio esmės, paskutinę minutę jiems pranešant apie dovanojimo sutarties (o ne testamento) sudarymą, nėra pagrįsti jokiais kitais įrodymais. Todėl atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį šie ieškovų paaiškinimai nelaikytini pakankamais ir tinkamais įrodymais, o atsakovas šių faktų nėra pripažinęs (CPK 187 straipsnis). Kolegija atmeta ieškovų argumentus, jog užsakyme pažymai gauti (t.1, b.l. 128) yra ne ieškovų parašai, kadangi byloje pateikto įrodymo suklastojimas nėra nustatytas įstatymo nustatyta tvarka ( CPK 184 straipsnis). Ir atvirkščiai, šis įrodymas patvirtina, kad ieškovai dar tris dienas iki sandorio sudarymo VĮ Registrų centras užsakė pažymą, būtiną sandoriui sudaryti, ir užsakyme jau buvo nurodyta, kad užsakymo tikslas būtent dovanojimo sandorio sudarymas, kas patvirtina, jog ieškovai ruošėsi būtent dovanojimo sandorio sudarymui. Ieškovų nurodyti neesminiai nesutapimai tarp notarės S. V. paaiškinimų ir notarės padėjėjos J. V. parodymų dėl užsakymo procedūros atlikimo nepaneigia fakto, kad ieškovai prieš tris dienas iki sandorio užsakė pažymas sandoriui sudaryti ir jokiu būdu nepagrindžia jų nurodytos aplinkybės, kad tik sandorio sudarymo metu jiems buvo pasakyta, kad bus sudaroma dovanojimo sutartis, o ne testamentas.
Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino ir byloje pateiktus įrodymus apie ieškovų sveikatos būklę, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų sveikata sandorio sudarymo metu jiems nekliudė apsispręsti ir tinkamai suvokti savo veiksmus.
Vertindamas ieškovų valią (jų apsisprendimą sudaryti dovanojimo sutartį), teismas pagrįstai vertino ir šalių santykius po sandorio sudarymo. Atsakovas T. J. po sandorio sudarymo pradėjo aktyviau remontuoti sodybos pastatus, patalpas, t.y. elgtis kaip sodybos savininkas, o ieškovai beveik metus laiko tam neprieštaravo. Konfliktas tarp šalių kilo tik po metų, kuris ir inicijavo ieškinio padavimą. Tai rodo, kad ieškovų valia dėl sudaryto ginčo sandorio pasikeitė tik įtakota kitų veiksnių (gal būt nepateisinus tam tikrų ieškovų lūkesčių dėl sodybos priežiūros ar įtakojus tretiesiems asmenims, kurie liko neapdovanoti). Tačiau tai nereiškia, kad ieškovų valia buvo ydinga dėl suklydimo ar atsakovo apgaulės sandorio sudarymo metu. Sandorių pripažinimo negaliojančiais institutas negali tapti priemone dėl atsiradusių naujų aplinkybių permodeliuoti po sandorio sudarymo atsiradusius teisinius santykius. Toks elgesys kelia grėsmę civilinių teisinių santykių stabilumui ir nepagrįstai gali pažeisti kitų asmenų teises.
Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovai neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 6.472 straipsnį ir panaikinti dovanojimą dėl šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių. Jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą, t.y. griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovo elgesį ieškovų atžvilgiu, nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Ieškovų ir trečiųjų asmenų, stojusių ieškovų pusėje, paaiškinimai nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra pakankami jų nurodomoms aplinkybėms pagrįsti. Ieškovai neneigia, kad ir po dovanojimo jiems buvo leidžiama naudotis sodybą, jie turi sodybos raktus, ten yra jų daiktai, todėl negalima daryti išvados, jog jie buvo iškraustyti (išmesti) iš sodybos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dovanotas turtas yra naikinamas, atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad sodyba remontuojama, prižiūrima, ką patvirtina ir pateiktos nuotraukos (t.1, b.l. 107-109, t.2, b.l. 17), o nesutarimai dėl remonto negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu. Taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais būtų kaip nors pakenkęs ieškovų sveikatai ar juos sužalojęs.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovų S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui T. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 760 Lt iš kiekvieno atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.