- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-17
- Bylos Nr.
- 2S-1400-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-02506-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Jolita Cirulienė, Gintautas Koriaginas
- Skolininkas
- D. V., D.
- Pareiškėjas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės D. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 22 d. nutarties areštuoti skolininkės D. V. turtą panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5960-258/2011 pagal pareiškėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš D. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, 2011-02-10 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu (b. l. 4-6) priverstinai išieškoti iš D. V. 142 544,05 Eur skolos, 103,04 Lt įkeisto turto draudimo įmokos, 405 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą. Nurodė, kad 2006-04-14 Kredito sutartimi Nr. BP2021060330 su 2007-01-04 susitarimu N r. BP2021060330-P-1, 2007-10-22 susitarimu Nr. BP2021060330-P-2, 2009-12-28 susitarimu Nr. BP2021060330-P-3 ir 2010-03-30 susitarimu Nr. BP2021060330-P-4, Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą D. V. suteikė 137 419,47 EUR kreditą laikotarpiui iki 2034-04-14. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimu įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu ID 06120070000088, 2007-01-12 įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Alytaus r. apylinkės teismo, žurnalo eil. Nr. 84, buvo įkeistas D. V. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,04 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,11 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,25 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 278,50 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - kiemo statiniais (šuliniu, kanalizacijos šuliniu, skysto kuro rezervuaru), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 70,00 kv. m užstatyto ploto ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei hipotekos lakštu ID 02120100005574, 2010-06-15 įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Kauno m. apylinkės teismo, žurnalo eil. Nr. 02201005374, buvo įkeistas D. V. nuosavybės teise priklausantis turtas: 1,5000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,3296 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 259,00 kv. m bendro ploto gyvenamu namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais (šuliniu, kiemo aikštele, stogine], unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir hipotekos lakštu ID 06120100000925, 2010-06-22 įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Alytaus r. apylinkės teismo, žurnalo eil. Nr. 874, buvo įkeistas D. V. nuosavybės teise priklausantis turtas: 0,9300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nors D. V. pasirašydama kredito sutartį įsipareigojo nustatytu grafiku grąžinti kreditą ir mokėti priskaičiuotas palūkanas bei draudimo įmokas, tačiau savo įsipareigojimų nesilaikė, t. y. pažeisdama kredito sutarties Bendrosios dalies 24 punktą neužtikrino, jog D. V. vardu atidarytoje sąskaitoje kredito grąžinimo ir palūkanų bei draudimo įmokų mokėjimo dienomis būtų sukaupta pinigų suma, reikalinga kredito grąžinimui ir palūkanų bei draudimo įmokų sumokėjimui. Banko darbuotojai ne kartą tiek telefonu, tiek raštu (2010-09-03 raštas N r. 4P_SB-2010-922523, 2010-10-03 raštas Nr. 4P_SB-2010-1036684, 2010-11-03 raštas Nr. 4P_SB-2010-l 159942 ir 2010-12-03 raštas Nr. 4P_SB-2010-1282254) ragino D. V. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skola taip ir liko nesumokėta. Kadangi D. V. vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties 55 punktu, 2010-12-21 raštu Nr. dnklO15139 kreipėsi į D. V. su raginimu sumokėti pradelstą mokėti sumą, kuri tai dienai už pradelstas kredito įmokas, palūkanas bei delspinigius buvo lygi 2 776,39 EUR, taip pat 51,52 Lt įkeisto turto draudimo įmokos ir įspėjo skolininką/turto savininką, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o Bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymuose nustatyta tvarka iš įkeisto turto. Praėjus duotam 30 dienų terminui skola Bankui nebuvo grąžinta, todėl Kredito sutartis laikoma nutrūkusia, o mokėjimo terminai pagal šią sutartį laikomi suėję.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. vasario 22 d. nutartimi (b. l. 22-23) pareiškėjo prašymą tenkino, areštavo D. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 1,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3296 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją namą, plane lAlp, 259,00 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius (šulinys kl, kiemo aikštelė bl, stoginė 2Ilm), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2010-06-15 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120100005574, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui Danske Bank A/S Danijos Karalystės kredito įstaigai, atstovaujamai Danske Bank A/S Lietuvos filialo. Teismas įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę D. V., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Teismas nurodė, kad skolininkė D. V. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui Danske Bank A/S Danijos Karalystės kredito įstaigai, atstovaujamai Danske Bank A/S Lietuvos filialo pagal kredito sutartį, todėl kreditorius nutraukė kreditavimo sutartį ir kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šias aplinkybes teismas vertino kaip sudarančias pagrindą įkeistą turtą areštuoti įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkė ir įkeisto turto savininkė D. V. atskiruoju skundu (b. l. 31-34) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 22 d. nutartį. Nurodė, kad kreipėsi į kreditorių su prašymais dėl mokėjimų, kreditorius buvo pusei metų išdėstęs susikaupusios skolos grąžinimą, tačiau tam suteikė nepakankamą terminą, ilgesniam laikotarpiui atidėti skolos grąžinimą, nesutiko. Skolininkė toliau vedė derybas su banku ir prašė leisti jai pačiai parduoti dalį įkeisto turto ir su kreditoriumi atsiskaityti. Tačiau kreditorius tokių galimybių nesudarė, nutraukė paskolos sutartis ir pradėjo priverstinę skolų išieškojimo procedūrą. Kreditoriaus kreipimasis į hipotekos skyrių pažeidė bendradarbiavimo pareigą, pažeidė CPK 3 str. 6 d. įtvirtintą sąžiningumo principą, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientuojančią į būtinybę tinkamai derinti šalių interesus, nesąžiningo kreditoriaus pareiškimo pagrindu priimta hipotekos skyriaus nutartis negali būti palikta galioti. Teismas areštavo visą už paskolas įkeistą turtą, tuo apsunkindamas skolininkės galimybes šį turtą parduoti ir su kreditoriumi atsiskaityti. Tuo tarpu kreditoriui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą ir varžytinėse pardavus įkeistą turtą, vienareikšmiškai bus gauta pernelyg maža turto kaina, kuri nepadengs viso prašomo išieškoti įsiskolinimo. Kreditorius, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras piktnaudžiavo savo teise, todėl jo teisę teismas turėjo atsisakyti ginti (CK 1.137 str. 3 d.).
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CP 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
CPK XXXVI skyrius reglamentuoja bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamo tvarką ir sąlygas. Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad skolininkė neginčija, jog tinkamai ir laiku neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui.
Vadovaujantis CPK 558 straipsnio 1 dalimi, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipoteka įkeisto turto areštas yra pirminiai priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto veiksmai (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Gavęs hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Atsižvelgiant į bylos medžiagą matyti, kad tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėja laikėsi Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Jokių pažeidimų dėl pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir hipotekos teisėjos veiksmų teisėjų kolegija nenustatė.
Apeliantė skundą grindžia motyvais, kad kreditorius pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi principus vykdant prievolę, nesutiko pakeisti kreditavimo sutarties palankiomis skolininkui ir įkeisto turto savininkui sąlygomis, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad jeigu konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole - įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ar kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas hipotekos teisėjui sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirojo skundo motyvai dėl pagrindinės prievolės - kreditavimo sutarties sąlygų ir jų vykdymo šioje byloje nelaikytini teisiškai reikšmingais, todėl teisėjų kolegijų dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina, atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.