Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

vertėjoms Jelenai Terechovai, Ingridai Kaplun.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., gimusi 1974-06-18 Širvintose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, nedirbanti, neteista, gyvenanti Alionių I k., Alionių sen., Širvintų raj., kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 129 str. 2 d. 2 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2007-12-21 apie 1.30 val. name Sodų g. 34A, Širvintose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, turėdama išankstinį tikslą nužudyti kambaryje vienoje lovoje miegančius P. Š. ir R. B., pasinaudodama bejėgiška pastarųjų būkle, nes jie būdami neblaivūs ir miegodami negalėjo pasipriešinti, veikdama vieninga apibrėžta tyčia peiliu dūrė miegančiam P. Š. į gyvybiškai svarbią vietą – kairę krūtinės pusę, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes peiliu pataikė P. Š. į šonkaulį ir dėl to nebuvo padaryta pavojingų gyvybei sužalojimų, o tik durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda, kuri komplikavosi supūliavimu ir krūtinės pūlimu. Po to, tęsdama savo išankstinį nusikalstamą sumanymą M. G. peiliu dūrė miegančiai R. B. į krūtinės kairę pusę, padarydama jai durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada, nuo ko nukentėjusioji mirė, tokiu būdu M. G. pasikėsino nužudyti du bejėgiškos būklės žmones P. Š. ir R. B. bei nužudė bejėgiškos būklės R. B., t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 129 str. 2 d. 2 p.

Kaltinamoji M. G. dėl jai pareikštų kaltinimų teisme kalta prisipažino iš dalies, teigdama, kad nieko nenorėjo nužudyti. 2007-12-20 vakare gėrė pas P. Š. ji, Š. ir E. A.. Vėliau atėjo R. B. su alumi. P. Š. nuėjo į kambarį, liepė padaryti valgyti ir ji darė valgyti. Užėjusi į kambarį rado B. gulinčią su Š. lovoje, nepamena ar apsirengusius. Š. pradėjo rėkti, jog kaltinamoji jam trukdanti, atsikėlęs iš lovos pradėjęs ją mušti rankomis, įspyrė koja, mušė per veidą. Ji pabėgo. Kai grįžo į kambarį maždaug po 10 minučių B. sėdėjo ant Š. ir nurenginėjo jį. Tada kaltinamoji nuėjo į virtuvę ir atsinešusi peilį pastūmė B. nuo jo ir dūrė Š., atrodo, kad jie nemiegojo. Kambaryje degė šviesa. Labai išsigando. Š. liepė jai eiti pas jo brolį kviesti greitąją pagalbą. Brolis skambinti neleido ir pats atėjo.

Perskaičius kaltinamosios parodymus (1 t. 87-91 b.l.), duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai kaltinamoji juos patvirtino kaip teisingus. Kaltinamoji pareiškė turto neturinti, mano, jog 150000 Lt civilinis ieškinys per didelis, 20000 Lt galėtų atlyginti.

Nukentėjęs P. Š. parodė kad 2007-12-20 dieną išgėrinėjo su M. G. ir E. A.. Po to atėjo R. B. ir atsinešė alaus. Visi keturiese gėrė virtuvėje. Nukentėję gėrė degtinę, po to nuėjo ir atsigulė. Gal kambaryje gulėjo ir A. Per miegus pajuto skausmą, atsimerkė ir pamatė, kad stovi G. su peiliu rankoje. Ji su ranka pastūmė ir dūrė B. G. norėjo mane nužudyti, ji taip sakė, bet susvyravo ir dūrė B. Jis G. pasakė eiti pas nukentėjusiojo brolį ir paskambinti į greitąją pagalbą. Brolis G. skambinti nedavė, sakydamas, jog jai vaidenasi. Brolis miręs. Atvažiavusi greitoji pagalba B. išvežė. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. B. prieš keturis metus buvo jo sugyventinė. Jis nuėjęs į kambarį užmigo, kada prie jo atsigulė B., nežino. Pabudęs tuo momentu nebuvo. G. jokių smūgių sudavęs nebuvo. Atsibūdęs nuo skausmo matė kaip G. vieną kartą dūrė B. Po suduoto smūgio atsikėlė, bet nematė kur G. numetė peilį. Jokių konfliktų nebuvo. Moterys kalbėjosi apie darbą, nes anksčiau kartu dirbo. Nepamena kuris pirmas atsigulė jis, ar A. Atsigulė su rūbais. B. gulėjo irgi su rūbais. Po suduotų smūgių G. jam nieko nesakė. Su B. lytinių santykių neturėjo. B. miegojo kai ją nustūmė G. Per akistatą G. sakė, jog norėjo nužudyti nukentėjusįjį, o ne B. Jis miegojo ir nejuto kaip B. atėjo pas jį į lovą. B. miegojo jam padėjusi galvą ant peties. G. nemušė, neatsimena, kad būtų prašęs padaryti valgyti. Pabudo nuo G. dūrio. Viską gerai pamena.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2007-12-20 po pietų užėjo pas P. Š., ten buvo M. G.. Trise išgėrė butelį. Vėliau atėjo B. ir gėrė keturiese. Jam pasidarė bloga ir nuėjęs į kambarį atsigulė ir užmigo. Kai pabūdo pamatė visą kruviną B. pas ją buvo 2-3 skylės kūne. P. Š. jam nieko nepasakė ir ji pati išvežė greitoji pagalba. Perskaičiuos liudytojo parodymus (1 t. 65-68 b.l.) juos patvirtino kaip teisingus. M. G. numetė peilį po lovą, po to policija ten jį rado. Jo nuomone P. Š., M. G. ir R. B. santykiai buvo normalūs.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2007-12 naktį iš 20 į 21 budėjo greitojoje pagalboje. Gautas iškvietimas, kad yra sužalotas žmogus pas P. Š. Sodų gatvėje. Lovoje rado sužalotą moterį su durtine žaizda, moteris keikėsi ir sakė, kad jai netrukdytume miegoti. Ji buvo sutvarstyta ir išvežta į ligoninę. Kambaryje buvo Petras ir V. Š., E. A. ir M. G.. Kaltinamoji jam nieko nesakė. Buvo sužalotas ir P. Š., padaryta durtinė žaizda. Jis nenorėjo, kad jam būtų teikiama pagalba. R. B. buvo girta. Kaltinamoji pasakė, kad ji dūrė peiliu. Kambaryje buvę žmonės kalbėjo, jog tai padarė G.

Liudytojas I. V. parodė, kad 2007-12 naktį iš 20 į 21 Širvintų policijoje gautas pranešimas, kad Sodų g. 34 pas P. Š. yra peiliu sužalota moteris. Bute buvo neblaivūs A., P. Š., M. G.. Ant lovos gulėjo sužalota R. B., dėjavo, rėkavo, nelabai buvo galima su ja susikalbėti. M. G. pasakė, kad jam dūrė, nes B. Š. nusitempė į lovą. Iš pokalbio kam pirmam dūrė G. nesuprato. Jie abu miegojo lovoje. P. Š. sakė nieko nežino.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad R. B. yra jos dukra, gyveno kartu su P. Š.. Apie įvykį sužinojo iš kaimynės. Dukra išgerdavo, turėjo 4 vaikus, jai buvo atimtos motinystės teisės. Dukra gyveno su trečiu vyru, apie jokius konfliktus nepasakojo. Dukra jai nepadėdavo. P. Š. grasindavo dukrai ir jai. Ji organizavo dukros laidotuves, gavo pašalpą 785 Lt iš Sodros. Reiškia civilinį ieškinį, 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kad M. G. kėsinosi tyčia nužudyti du žmones, t.y. P. Š. ir R. B., kurie buvo bejėgiškos būklės, nes būdami girti miegojo ir negalėjo pasipriešinti, tačiau nuo padaryto gyvybei pavojingo sužalojimo mirė tik R. B., o P. Š. liko gyvas ne nuo M. G. priklausančių aplinkybių, nes peilis pataikė į šonkaulį pilnai įrodyta tiek pačios M. G. parodymais apie faktines bylos aplinkybes bei jos veiksmus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjai iškart po įvykio, o taip pat vėliau juos tikslino ir detalizavo tiek tikrinant jos parodymus įvykio vietoje tiek aiškinantis kitas bylos aplinkybes, o taip pat nukentėjusiojo P. Š. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylą nagrinėjant teisme, o taip pat kita bylos medžiaga: specialistų išvadomis apie padarytus nukentėjusiajam sužalojimus iš kurių pobūdžio, lokalizacijos, panaudoto įrankio – virtuvinio, ilgais ašmenimis peilio galima spręsti apie M. G. tyčios turinį, t.y. kad ji turėjo vieningą tyčią atimti gyvybę dviems žmonėms, kurie buvo bejėgiškos būklės, nes miegojo ir durdama peiliu į jų krūtinės numatė, kad gali jiems atimti jiems gyvybę ir norėjo tai padaryti, t.y. veikė esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę (Lietuvos Respublikos AT Senato 2004-06-18 nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 p.). Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėja M. G. teigė norėjusi užimti Petrą (Š.), o Rasą (B.) nužudžiusi netyčia (1 t. 87-90 b.l.). Tačiau vėliau apklausiama M. G. parodė, jog po to kai dūrė P. Š. sugalvojo iš pykčio nužudyti ir R. B. (1 t. 101-103 b.l.). Kad jam ir R. B. peiliu dūrė M. G. tvirtino nukentėjęs P. Š. (1 t. 48-52, 58-62 b.l.). Analogiškus parodymus nukentėjęs P. Š. davė ir teisme. Jis teigė su B. gulėjo su drabužiais apsirengę. B. miegojo, kai jai dūrė peiliu M. G..

Kolegijos nuomone, M. G. kaip nužudymo įrankį panaudojusi 26,7 cm ilgio virtuvinį peilį, juo smogdama miegančiam P. Š., o po to R. B. į krūtinę širdies sritį, turėjo tikslą ir vieningą tyčią nužudyti du miegančius žmones.

Nors P. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 152 b.l.), tačiau specialisto nuomone, žaizdos lokalizacija širdies projekcijoje liudija, jog galėjo būti sužalota tiek širdis, tiek plautis, kas sukeltų pavojų gyvybei (1 t. 155 b.l.). Specialisto išvada Nr.G4/08(01) P. Š. nustatyta durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda, kuri komplikavosi krūtinės pūliniu, o taip pat viršugalvio sumušimas ir smulkūs kaklo, dešinio poausies srities bei dešinio peties odos nubrozdinimai. Žaizda krūtinėje, taip pat nubrozdinimai kakle galėjo būti padaryti peiliu. Sužalojimas tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. 150-152 b.l.).

Kaip matyti iš bylos duomenų M. G. ir P. Š. nuolat girtaudavo, konfliktuodavo ir smurtaudavo. Po 2007-12-21 įvykio M. G. buvo nustatyti daugybiniai sumušimai, kraujosruvos, žaizda pakaušyje ir kiti (1 t. 142-144 b.l.), tačiau ji savo parodymuose teigė, jog P. Š. ją mušdavęs iki įvykio, dalį sužalojimų pasidariusi buityje bei krisdama, todėl niekam pretenzijų neturi (1 t. 108-113 b.l.). P. Š. po įvykio taip pat buvo nustatyti įvairūs kūno sužalojimai, nubrozdinimai (1 t. 45, 150-152 b.l.), tačiau jis jokių pretenzijų M. G. ar kitiems asmenims dėl to nereiškė. M. Š. teigė, jog smogęs M. G. į veidą, po to, kai ji peiliu dūrė jam ir R. B.. Konkrečių ir objektyvių, patikimų duomenų, jog P. Š. būtų mušęs M. G. iki jai smogiant pastarajam peiliu, nenustatyta. Kaip matyti iš visų bylos duomenų M. G. padarė sunkius nusikalstamus būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,76 promilės) dėl buitinių paskatų – pavyduliavimo ir būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kas pripažįstama M. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaip matyti iš MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr.M3200/07(01) R. B. mirė 2007-12-21 5.10 val. Širvintų ligoninėje. Jos mirties priežastis – durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdiplėvės ir širdies kairiojo skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, kraujo išsiliejimu į širdiplėvės ertmę, širdies tamponada. Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. B. kraujyje rasta 2,80 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Žaizda padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje (1 t. 135-140 b.l.). Ši išvada atitinka nukentėjusio P. Š. bei kaltinamosios M. G. parodymams apie kaltinamosios veiksmus R. B. atžvilgiu.

Įvykio vietoje virtuvėje buvo rastas ir paimtas peilis ant kurio yra R. B. kraujas, kas nustatyta specialisto išvada Nr.S99/08(01) (1 t. 159 b.l.). Be to, specialisto išvada nustatyta, jog tikėtina, kad R. B. krūtinės ląstos odos žaizda buvo padaryta tyrimui pateiktu peiliu mėlyna rankena, paimtu iš įvykio vietos (1 t. 174 b.l.).

Tokiu būdu, kolegijos nuomone, neginčijamai nustatyta, kad būtent M. G. smūgiuodama peiliu į kairę krūtinės pusę širdies srityje, ko pasekoje R. B. dėl širdies sužeidimo mirė, veikė tyčia, o ne neatsargiai ir taip nužudė R. B. kuri būdama sunkaus girtumo tuo metu miegojo ir buvo bejėgiškumo būklėje. Teismas atmeta kaip nepasitvirtinusius objektyviai kaltinamosios M. G. parodymus neva R. B. tuo metu nurenginėjo R. Š.. Nukentėjęs P. Š. nuosekliai teigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jog jis užmigo dėl girtumo, kas atitinka specialisto išvadą, jog po įvykio jo kraujyje rasta 2,83 promilių alkoholio (1 t. 28 b.l.).

P. Š. parodė, jog nematė kada šalia jo atsigulė R. B., tačiau po M. G. smūgio peiliu jam į krūtinę, po to su tuo pačiu peiliu smogė R. B.. Netikėti P. Š. parodymams kolegijai nėra pagrindo, nes jų teisingumas pasitvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Kad P. Š. ir R. B. miegojo apsirengę liudija tai, kad jiems peiliu padaryti sužalojimai buvo padaryti per drabužius, tai akivaizdžiai patvirtina jų apžiūra.

Tokiu būdu, požymių, jog M. G. būtų smogusi peiliu R. B. bei A. Š. dėl pastarųjų neteisėto ar itin įžeidžiančio, provokuojančio ar rizikingo elgesio, nenustatyta.

M. G. teigė, jog pradžioje peiliu dūrė P. Š., o po to supykusi ant R. B. peiliu dūrė ir jai gulinčiai pusiau ant nugaros ant dešinio šono (1 t. 101-103 b.l.). Šie parodymai vertintini kaip teisingi, atitinkantys P. Š. parodymams, jog pabudęs nuo skausmo jis pamatė M. G. su peiliu, kuri smogė būtent miegančiai R. B.. Tarp smūgių jam ir B. buvo trumpas sekundžių laiko tarpas (1 t. 48-52 b.l.), kas liudija, jog M. G. turėjo vieningą tikslą nužudyti būtent du miegančius žmones.

M. G. veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 129 str. 2 d. 2 p. kvalifikuoti pagrįstai ir teisingai ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuotą teisminę praktiką (LAT 1999-06-01 nutartis B.b Nr.2K-344/1999, 2003-05-13 nutartis B.b. Nr.2K-375/2003.

Kaltinamoji M. G. teisiama pirmą kartą, nedirba, pragyvena iš pagalbinio ūkio, turi nepilnametį sūnų ir dukrą (2 t. 1 b.l.), kuriais nesirūpina (2 t. 7, 10 b.l.). M. G. nustatytas lengvas protinis atsilikimas bei žalingas alkoholio vartojimas (2 t. 35-36 b.l.).

Skirdamas bausmę M. G., teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ji padarė labai sunkias nusikalstama sveikas ir viena iš kurių nebuvo baigta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Nusikaltimai padaryti dėl buitinių paskatų – pavyduliavimo M. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji po nusikaltimų padarymo bandydama iškviesti greitąją medicininę pagalbą bandė išvengti sunkesnių pasekmių (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p.), o taip pat prisipažino padariusi jai inkriminuotas veikas bei padėjo jas išaiškinti (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų apdarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes M. G. skirtina 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas jos sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-12-21 iki 2008-12-17.

Nukentėjęs P. Š. civilinio ieškinio M. G. nepareiškė.

Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti 150000 Lt sumai tenkintinas dalinai, atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų praradimų dydį, jų stoką jos tolimesniam gyvenimui, šeimyniniams santykiams, galimiems turtiniams nuostoliams, atsižvelgiant ir į M. G. turtinę padėtį, šeimos pajamas, mažamečio sūnaus pragyvenimo galimybes, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei LAT formuojama teismų praktiką Lietuvos Respublikos BPK ir CK nuostatas R. M. parodė, kad su dukra R. B. artimai nebendravo, pas ją ateidavo į svečius, dukra apie konfliktus nepasakojo, nors gyveno su trečiu vyru, turėjo 4 vaikus, bet jai buvo atimtos motinystės teisės. Dukra nukentėjusiajai nepadėdavo. Kokių nors objektyvių įrodymų liudijančių apie realiai turėtą ar galimą moralinės žalos dydį nepateikta. M. G. sutiktų atlyginti 20000 Lt, todėl tokia dydžio suma ir priteistina R. M. neturtinei žalai dėl dukros R. B. nužudymo atlyginti.

Daiktiniai įrodymai P. Š. bei R. B. drabužiai sutepti krauju, supjaustyti, todėl sunaikintini. Peiliai paimti ir įvykio vietos taip pat sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p. ir 129 str. 2 d. 2 p. ir skirti jai 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti M. G. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-12-21 iki 2008-12-17 dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. G. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiajai R. M. priteisti iš M. G. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tenkinant pareikštą civilinį ieškinį dalinai.

Daiktinius įrodymus P. Š. megztinį, marškinėlius, 2 peilius, R. B. bliuzoną, bliuzelę, liemenėlę, kelnes, antklodės užvalkalą, lovos užtiesalą, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.