- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- AS-525-412-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Omnitel“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2010 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 2S-12 „Dėl „Omnitel Extra“ paslaugos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas); sustabdyti Nutarimo dalies dėl paskirtos baudos sumokėjimo galiojimą iki įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nurodė, jog tuo atveju, jeigu jis nesumokės per nustatytą terminą paskirtos baudos, su kuria nesutinka, atsakovas gali imtis jos išieškojimo veiksmų. Tuo atveju, jeigu Nutarimas būtų įvykdytas, o teismas skundą patenkintų, turėtų būti sprendžiamas Nutarimo įvykdymo atgręžimo klausimas. Atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją ir deficitinį valstybės biudžetą, yra reali grėsmė, kad sumokėtos sumos grąžinimas gali būti vilkinamas arba pinigus atsisakoma grąžinti, o pareiškėjas gali patirti nuostolių, siekdamas sumokėtas sumas susigrąžinti teisminiu keliu. Todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsiras reali grėsme, kad bus apsunkinta pareiškėjo galimybė susigrąžinti sumokėtas sumas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi, be kita ko, nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto vykdymą.
Remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pažymėjo, jog kadangi pareiškėjui, vykdant Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punktą, reiktų sumokėti baudą, palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjo grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunktas, nes jis teisminio nagrinėjimo laikotarpiu negalėtų naudotis 45 000 Lt apyvartinėmis lėšomis, patirtų nuostolių, kitas neigiamas finansines ir materialines pasekmes, susijusias su baudos išieškojimu, o tai būtų susiję su papildomais teisiniais ginčais. Konstatavo, jog tokios Nutarimo dalies vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas Nutarimo nevykdymas.
II.
Atsakovas Konkurencijos taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS556-174/2009, AS63-235/2009, AS5-32/2005, AS11-367/2007, AS15-622/2006, AS16-198/2009, AS63-253/2009, AS146-198/2009), ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių aplinkybių bei faktų, dėl kurių gali kilti reali grėsmė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas nenurodė, kokiu būdu būtų pažeisti pareiškėjo interesai, įvykdžius skundžiamą Nutarimą, ir kodėl papildomų nuostolių bei galimų teisinių ginčų atsiradimo galimybė gali padaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymą.
2. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS10-554/2005) ir teigia, jog teismas sustabdyti Konkurencijos tarnybos nutarimo galiojimą galėjo tik esant išimtinėms, išskirtinėms aplinkybės, jas atitinkamai nurodant nutartyje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas nesilaikė įstatymų reikalavimų, teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais.
Papildomai, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS146-241/2010, AS525-222/2010), teigia, jog Konkurencijos tarybos paskirtų baudų mokėjimas gali ir turi būti stabdomas iki tol, kol nebus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl ginčo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Ginčijamu Nutarimu, be kita ko, nutarta už klaidinančios reklamos naudojimą skirti UAB „Omnitel“ 45 000 Lt piniginę baudą (rezoliucinės dalies 3 p.).
Remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip.
Įvertinus tokią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-174/2009), darytina išvada, kad, sprendžiant ginčijamo Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas sprendžiamas išimtinai atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos aplinkybes. Todėl vien tai, kad tam tikrose kitose bylose teismas sustabdė atitinkamų Konkurencijos tarybos nutarimų dalių, kuriomis subjektai įpareigoti sumokėti baudas, galiojimą, nereiškia, jog tokios praktikos turi būti laikomasi kiekvieną kartą, atskirai nevertinant konkrečios bylos aplinkybių.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, jų nepritaikius, o teismui priėmus jam palankų sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas ir atitinkamai jo padėties, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo, atkūrimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kadangi kils papildomi teisiniai ginčai, dėl kurių atsiras nuostolių, o sumokėti pinigai dėl šalies ekonominės padėties vis tiek gali būti negrąžinti.
Įvertinus pareiškėjo atskirąjį skundą, bylos medžiagą, darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti duomenys ir įrodymai, nepatvirtina, kad paskirtos baudos sumokėjimas gali turėti įtakos teismo sprendimo įvykdymui. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A502-369/2009), vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo. Be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pareiškėjo sumokėta bauda jam būtų grąžinta. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai dėl ekonominės padėties valstybėje ir atitinkamai galimybės, jog sumokėta bauda, palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, jam nebus grąžinta, vertintini išimtinai kaip prielaidos, kurios negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, kaip yra ne kartą konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. AS502–177/2008, AS442–314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Todėl, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sutiktina, jog jos iš esmės grindžiamos daugiau prielaidomis ir nesudaro pagrindo jų vertinti kaip išskirtinių, dėl kurių turėtų būti stabdomas atitinkamo Nutarimo rezoliucinės dalies punkto galiojimas.
Atsižvelgiant į tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis (bylos Nr. AS442-267/2009, AS146-338/2009), įvertinus bylos medžiagą, pareiškėjo prašymo argumentus, konstatuotina, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, jog skundžiamo atsakovo Nutarimo dalies vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius, negu Nutarimo laikinas nevykdymas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nepateikta įrodymų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo prašymą ir sustabdė Nutarimo rezoliucinės dalies 3 punkto galiojimą, todėl tokia teismo nutarties dalis naikintina, o pareiškėjo prašymas atmestinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.