- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- AN2-13-519/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00184-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal skunde Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo Sauliaus Rajunčiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vedėjos D. K. 2023 m. liepos 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 1100 eurų bauda už tai, jog būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbuotojo atžvilgiu – darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 ir 3 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nes leido O. T. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)), 2023 m. birželio 17 d. dirbti pagalbine darbuotoja, apie jos įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną.
2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. skundas tenkintas, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. V. atžvilgiu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutraukta, nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu skunde Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas Saulius Rajunčius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Apeliaciniame skunde Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas atstovas Saulius Rajunčius nurodo, kad teismo vertinimas, jog G. V. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio - kaltės, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir paties G. V. bei liudytojų parodymams. Byloje esančiame (duomenys neskelbtini) valstybinei mokesčių inspekcijai 2023 m. birželio 28 d. pateiktame paaiškinime G. V. nurodė, kad jis, būdamas direktoriumi ir pasirašydamas dokumentus, neužtikrino ir praleido padarytas klaidas. Apylinkės teismo posėdžio metu G. V. pateikė analogišką paaiškinimą, kad, jo nuomone, įvyko klaida, kurią bendrovė ištaisė, sumokėjo mokesčius, su darbuotoja atsiskaitė, todėl nepadarė labai didelės žalos valstybei, o jam paskirta bauda yra neproporcinga. Be to, teismo posėdžio metu G. V. pripažino, kad jis nepatikrino darbo sutarties ir kada realiai bus pradėtas darbas, taip pat nurodė, kad supranta jam inkriminuoto pažeidimo esmę, bet klaidų pasitaiko visiems. Teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad G. V., nedalyvavęs darbo sutarties sąlygų aptarime, dokumentų paruošime, jam pateiktą darbo sutartį pasirašė, nežinodamas, jog joje yra nurodyti klaidingi duomenys. Apelianto nuomone, vertindamas aptartus įrodymus, apylinkės teismas padarė akivaizdžiai neteisingą išvadą apie G. V. kaltės nebuvimą, nes šią kaltę savo paaiškinimuose patvirtino pats G. V., taip pat ši kaltė patvirtinta ir byloje surinktais kitais duomenimis, kurie įrodo, kad G. V., būdamas atsakingas už tinkamą darbo santykių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įforminimą, šią pareigą vykdė aplaidžiai.
3.2. Apelianto tvirtinimu, bylos nagrinėjimo metu teisme G. V. duoti paaiškinimai ir B. V. duoti parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad administracinis nusižengimas yra padarytas, esant būtinajam administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymiui - kaltei, dėl neatsargumo (ANK 9 straipsnis). Teismas, vertindamas visą byloje surinktą medžiagą ir priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-39-648/2016), pagal kurią, remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalimis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, taigi bendrovės vadovas privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Šis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu (neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje). Šiuo konkrečiu atveju G. V. neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų organizuojama tinkamai, nepakankamai vykdydamas kontrolę, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir jam inkriminuojamą nusižengimą padarė dėl neatsargumo, tai yra nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo Sauliaus Rajunčiaus apeliacinį skundą G. V. atstovas advokatas Muradas Bakanas prašo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjos D. K. 2023 m. liepos 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą, o Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo Sauliaus Rajunčiaus apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad G. V. nėra teisininkas, kad galėtų vertinti administracinio nusižengimo požymių buvimą at nebuvimą. Jis pripažino ir niekada neginčijo aplinkybės, jog bendrovės ir (duomenys neskelbtini) O. T. sudarytoje darbo sutartyje buvo padaryta klaida, tai yra tartasi buvo, jog (duomenys neskelbtini) pradės dirbti nuo birželio 17 d., tačiau darbo sutartyje buvo nurodyta, jog ji pradės dirbti nuo birželio 19 d., kad ši klaida atsikartojo ir pranešime „Sodrai“. Tačiau ši klaida galimai galėjo atsirasti dėl darbuotojų klaidos surašant sutartį (šios klaidos nepastebėjo ir pati (duomenys neskelbtini) O. T. bei šia aplinkybę patvirtino apklausiama teisme). Bendrovės priima ir atleidžia per mėnesį daug darbuotojų, todėl tarimasis su kiekvienu iš jų yra pavestas personalo vadovei K. S., o darbo sutarčių tekstų parengimas bei pranešimas apie priimtus darbuotojus – buhalterei B. V.. Apie priimtą darbuotoją buvo pranešta „Sodrai“ iki jai pradedant dirbti – birželio 16 d., tačiau pranešime „Sodrai“, kaip ir darbo sutartyje, buvo padaryta klaida – nurodyta pirma darbo diena ne birželio 17 d. (šeštadienis), o birželio 19 d. (pirmadienis).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada, kad G. V. veikoje nėra subjektyviosios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties pusės – kaltės, todėl administracinio nusižengimo teisena G. V. atžvilgiu nutraukta. Institucijos vertinimu, šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad G. V. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, todėl Institucijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas panaikindamas Institucijos nutarimą dėl G. V. pripažinimo kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, aptartų ANK nuostatų nepažeidė. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas bei vadovautasi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo nurodyti atsiliepime dėl G. V. skundo, apie kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė skundžiamame nutarime, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
8. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą numatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.
9. DK 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes tokio pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
10. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2023 m. birželio 17 d. 11.00 val. atlikto patikrinimo metu G. V. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, t. y. darbdavys ir turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Minėto patikrinimo metu nustatyta, kad O. T. vykdė pagalbinės darbuotojos darbines funkcijas, įmonės veiklos vykdymo vietoje esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis nustatyta, kad su O. T. 2023 m. birželio 16 d. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, kuri 2023 m. birželio 16 d. 13.26 val. pasirašyta saugiu elektroniniu parašu per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą ir pateikta VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi šiuo atveju darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog tiek rašytinėje darbo sutartyje, tiek ir VSDFV teritoriniams skyriui nurodyta apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžia 2023 m. birželio 19 d.
11. Tiek duodamas paaiškinimus teisme, tiek savo pirminiame paaiškinime G. V. nurodė, kad darbuotoja, kuri atsakinga už naujų darbuotojų įdarbinimą ir sutarčių sudarymą dėl didelio darbo krūvio bei kelių naujų darbuotojų priėmimo į darbą, sudarant sutartį su O. T. ir teikiant duomenis Sodrai, suklydo ne taip parašydama datas. Taip pat pažymėjo, kad O. T. turėjo pradėti dirbti nuo 2023 m. birželio 17 d. Pasirašydamas darbo sutartyje jis nepastebėjo, jog neteisingai nurodyta įdarbinimo data.
12. Būtent tai, kad darbo sutartyje buvo padaryta klaida nurodant pirmąją darbo dieną, savo paaiškinime nurodė ir O. T.. Ji taip pat paaiškino, jog darbo sutartis buvo pasirašyta 2023 m. birželio 16 d., ji turėjo pradėti dirbti 2023 m. birželio 17 d. Tai, jog darbo sutartyje buvo nurodyta jos pirmoji darbo diena 2023 m. birželio 19 d., ji nepastebėjo. Personalo vadovė K. S. patvirtino, kad ji informavo O. T., jog jos pirmoji darbo diena – 2023 m. birželio 17 d. ir šią informaciją ji perdavė buhalterei B. V., kuri turėjo atlikti tolimesnius veiksmus, susijusius su asmens įdarbinimu. Administratorė L. L. – V. patvirtino K. S. nurodytas aplinkybes, jog jos buvo paprašyta pagalbos, kad į darbo grafiką ji įtrauktų naują pagalbinę darbuotoją O. T., kurios pirmoji darbo diena – 2023 m. birželio 17 d. Tiek paaiškinime, tiek ir apklausiama teisme buhalterė B. V. paaiškino, kad tomis dienomis buvo priimti keturi nauji darbuotojai, du darbuotojai priimti dirbti nuo 2023 m. birželio 16 d., kita nuo 2023 m. birželio 17 d., dar kita nuo 2023 m. birželio 19 d., todėl ir galėjo sumaišyti O. T. įdarbinimo datą. Liudytoja taip pat pažymėjo, jog jai buvo žinoma, kad O. T. turėjo būti priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti pagalbinės darbuotojos pareigose nuo 2023 m. birželio 17 d., tačiau tiek sutartyje, tiek ir pateikdama duomenis Sodrai ji netyčia nurodė klaidingus duomenis. Liudytoja pažymėjo, jog ši klaida yra ištaisyta, t. y. perrašyta darbo sutartis ir teisingi duomenys pateikti Sodrai. Šiuos liudytojos parodymus patvirtina Sodros pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per nurodytą laikotarpį, sąrašas. Apygardos teismo vertinimu, liudytojų, kurios įspėtos dėl melagingų parodymų davimo, paaiškinimai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka faktines nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus bei jais nesivadovauti sprendžiant administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį klausimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
13. Taigi, vertinant anksčiau aptartus bylos duomenis, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius bylos duomenis, nekyla abejonių dėl to, kad formaliai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas yra nustatytas, nes O. T., su kuria 2023 m. birželio 16 d. buvo pasirašyta rašytinė darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti – 2023 m. birželio 19 d., VSDFV pateikta informacija apie O. T. darbo pradžią – 2023 m. birželio 19 d. Tačiau įvertinus visumą aptartų aplinkybių, susijusių su darbo sutarties pasirašymo ir pareigos informuoti Sodrą, turiniu, apygardos teismas visgi pritaria apylinkės teismo išvadai, kad G. V. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Šiuo nagrinėjamu atveju, tiek darbo sutartyje, tiek ir VSDFV skyriui pateiktame pranešime O. T. darbo pradžios datos – 2023 m. birželio 19 d., nurodymas, kai visuma aptartų įrodymų patvirtina, jog su O. T. buvo susitarta, kad jos darbo pradžios data – 2023 m. birželio 17 d., buvo labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas siekis nelegaliai įdarbinti O. T.. Pabrėžtina tai, kad nei tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog G. V. būtų turėjęs interesą, kad apie O. T. įdarbinimą nebūtų tinkamai pranešta Sodrai bei pažymėtina tai, jog toks atvejis buvo vienetinis. Taigi, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su aukščiau aptartais pirmosios instancijos teismo argumentais.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išsamiai motyvuotas, naikinti šį nutarimą Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto atstovo Sauliaus Rajunčiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.