- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- eI3-425-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02022-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- S. D.
nedalyvaujant pareiškėjos – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui S. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2019 m. rugsėjo 17 d. prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 479,55 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovas 2005 m. gegužės 11 d. Nacionalinio mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ Nr. 054A1003874659P (toliau – ir 2005 m. Paraiška), pagal kurią įsipareigojo neteikti paraiškų pagal kitas bendrosios žemės ūkio politikos paramos žemės ūkiui priemones. Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423 „Dėl Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 3D-412 redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės) 28 punkte nurodyta, kad paramos gavėjas privalo nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą, bei nebegali pretenduoti į paramą žemės ūkiui pagal kitas bendrosios žemės ūkio politikos paramos žemės ūkiui priemones (Administravimo taisyklių 29 punktas).
Nežiūrint to, atsakovas 2016 m. birželio 6 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 16-1012189622-A1-1) (toliau – ir 2016 m. Paraiška), kurioje buvo deklaruota 3,04 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija) (toliau – Taisyklės). 2016 m. gruodžio 6 d. Atsakovui buvo išmokėta 479,55 Eur tiesioginių išmokų suma, o pagal 2016 m. Paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 0 Eur, t. y. 479,55 Eur mažiau, nes atsakovas neturėjo teisės teikti 2016 m. Paraišką ir prašyti paramos už 2016 m. Paraiškoje deklaruotą 3,04 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.
NMA, nustačiusi, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė parama negu priklauso, pakartotinai vertino atsakovo 2016 m. Paraišką ir priėmė 2018 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2700 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimas). Apie priimtą 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. BR6-7122 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2018 m. birželio 14 d. raštas).
Pabrėžė, kad Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis 2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklės (OL 2014 L 227, p. 69) (toliau – Reglamentas), 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. - t. y. praėjus 60 kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo dienos, pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 479,55 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pažymėjo, kad atsakovas NMA 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes. Atsakovo skola NMA šiuo metu yra 479,55 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui 2018 m. lapkričio 20 d. prašymą (reg. Nr. DOK-31056), kuriame nurodė, kad 2018 m. liepos 27 d. NMA sumokėjo 461,58 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašymas patenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas 2005 m. gegužės 11 d. NMA pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ Nr. 054A1003874659P. Pagal 2005 m. Paraišką bei su ja susijusius kasmetinius prašymus pareiškėjui buvo mokamos išmokos. Be to, atsakovas ir 2016 m. birželio 6 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 16-1012189622-A1-1), kurioje buvo deklaruota 3,04 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Taisyklėmis. 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovui buvo išmokėta 479,55 Eur tiesioginių išmokų suma.
Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423 „Dėl Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisyklių“ 28 punktas nustato, kad paramos gavėjas privalo nutraukti prekinę žemės ūkio gamybą, bei nebegali pretenduoti į paramą žemės ūkiui pagal kitas bendrosios žemės ūkio politikos paramos žemės ūkiui priemones (Administravimo taisyklių 29 punktas).
Taigi, atsakovas, kuris jau buvo pateikęs paraišką pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, neturėjo teisės teikti 2016 m. Paraišką ir prašyti paramos už 2016 m. Paraiškoje deklaruotą 3,04 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos.
NMA, pakartotinai įvertinusi atsakovo 2016 m. Paraišką, priėmė 2018 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2700 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Apie priimtą 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. BR6-7122 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimo atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.
Atsiliepimas
Atsakovas 2018 m. lapkričio 20 prašyme (reg. Nr. DOK-31056) nurodo, kad NMA sumokėjo 461,58 Eur.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad NMA atsakovo atžvilgiu yra priėmusi du sprendimus: 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimą dėl 479,55 Eur skolos ir 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. SP1-4676 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2018 m. liepos 12 d. skolos sprendimas) dėl 461,58 Eur skolos. Apie 2018 m. liepos 12 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. BR6-9616 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – 2018 m. liepos 20 d. raštas), kuriame be kita ko paaiškinta, kad mokant skolą NMA, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ reikia nurodyti 2018 m. liepos 20 d. rašto numerį (BR6-9616). Iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2018 m. liepos 27 d. sumokėjo 461,58 Eur skolos sumą pagal 2018 m. liepos 12 d. sprendimą. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo 479,55 Eur skolą pagal 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimą byloje nepateikta.
Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką ((LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paramos gavėjai NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš Paramos gavėjos susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš Paramos gavėjos – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.).
Kaip jau buvo paminėta, NMA 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimas nėra atsakovo nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. eA-475-556/2019 pažymėjo, jog NMA Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini, priimant sprendimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs. Atsakovas į pareiškėją nesikreipė dėl lėšų gražinimo dalimis, pareiškėjai nėra galimybės lėšas susigrąžinti įskaitymo būdu, todėl atsirado pagrindas kreiptis dėl permokos išieškojimo teismine tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 p., 17.3 p., 19 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus. Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.).
Pareiškėjos 2018 m. birželio 14 d. raštu Nr. BR6-7122 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovas, be kita ko, buvo informuotas, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nustatyta, kad NMA nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovui nesumokėjus skolos, pareiškėja nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 479,55 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra patenkintini visiškai.
Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo S. D. 479,55 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 55 euro ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2018 m. birželio 14 d. rašto numerį – BR6-7122).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.