Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja A.Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A–99-106/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

Nutartis

2007 m. balandžio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-11 nuosprendžio, kuriuo R. D. , gim. 1968-10-05, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su neatlikta bausme, paskirta 2006-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeista 2006-08-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė penkerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2004-07-20 iki 2004-07-22, nuo 2004-12-02 iki 2004-12-03 bei atlikta bausmė pagal 2005-05-23 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, pagal 2005-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, pagal 2005-08-08 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. rugpjūčio 14 d., apie 5.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie parduotuvės “Ikiukas”, esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, tyčia sudavė alkūne A. D. į dešinę akį, dėl to pastarasis nukrito ant grindinio. R. D. smurtiniais veiksmais padaręs nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimą dešinio peties ir dešinio kelio srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, iš jo kelnių kišenės pagrobė 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo A. D. dokumentai: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimas bei automobilio “Audi-80”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, draudimo polisas, “Neste” benzino kolonėlės nuolaidų kortelė, neturintys materialinės vertės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai R. D. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 180 str. 1 d.

Apelianto argumentai, kad jis plėšimo nepadarė, o tik sudavė nukentėjusiajam, supykęs, kad šis bendrauja su jo drauge A. P. , paneigiami bylos medžiaga: nukentėjusiojo A. D. , liudytojų A. P. , T. T. parodymais.

Liudytoja A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama abejos instancijos teismuose, parodė, kad smūgį nukentėjusiajam A. D. sudavė R. D. . Šios aplinkybės neneigia ir nuteistasis. Taip pat liudytoja parodė, kad nukentėjusiajam praradus sąmonę ir nugriuvus, R. D. atsitūpė prie nukentėjusiojo ir iš jo kelnių kišenės ištraukė daiktą, panašų į piniginę (t. 1, b. l. 34- 37, t. 2, b. l. 12, Liudytojo apklausos protokolai, t. 1, b. l. 62- 65, Akistatos protokolas, t. 2, b. l. 11-13, Teismo posėdžio protokolas, t. 3, b. l. 65-67, Kolegijos posėdžio protokolas). Liudytoja parodė kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu pirmą kartą, ji davė melagingus parodymus, kad įvykio nematė, nes bijojo R. D. grasinimų (t. 2, b. l. 65-67). Kad A. P. pirmojoje apklausoje ( t. 1, b. l. 33) vengė duoti parodymus apie įvykį, galima daryti išvadą ir iš to, jog ji neparodė, kad matė, kaip buvo panaudotas smurtas prieš nukentėjusįjį, nors šios aplinkybės neneigia ir pats nuteistasis R. D. . Vėliau apklausiama liudytoja A. P. , kaip teisingai nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, nuosekliai parodė, jog matė, kad R. D. sudavė smūgį ir iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė daiktą panašų į piniginę ir ja nėra pagrindo netikėti. Kad R. D. vartodavo smurtą prieš A. P. ir ši turėjo pagrindo jo bijoti, matosi iš 2005 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio ( t. 1, b. l. 99-100), be to, nukentėjusiajam ir liudytojai R. D. fiziniu smurtu grasino net teismo posėdžio metu ( Kolegijos posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 64 ).

Nukentėjusysis A. D. viso proceso metu parodė, kad nežino, kas sudavė jam smūgį į galvą, nuo kurio jis prarado sąmonę ir atsigavęs pasigedo piniginės su dokumentais, bet kai po įvykio buvo susitikęs A. P. ir teiravosi, kas pagrobė jo dokumentus, ši davė R. D. telefono numerį (t. 1, b. l. 17, 23-24, Nukentėjusiojo apklausos protokolas, t. 2, b. l. 11, Teismo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 61-64, Kolegijos posėdžio protokolas). Tai taip pat patvirtina, kad A. P. matė, kas pagrobė nukentėjusiojo piniginę su dokumentais.

Liudytojas T. T. kolegijos posėdyje parodė, kad buvo prasidėjęs barnis tarp kitų kartu buvusių asmenų, jam tai nepatiko ir jis pasišalino, kas sumušė nukentėjusįjį ir pagrobė jo piniginę, jis nematė ( t. 2, Kolegijos posėdžio protokolas). Iš esmės tokius pačius parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l. 38-40, Liudytojo apklausos protokolas).

Liudytoja A. P. parodė, kad įvykio metu ji T. T. ji nematė, prie R. D. sumušto ir be sąmonės gulinčio nukentėjusiojo T. T. priėjęs nebuvo.

Kad liudytojo T. T. įvykio vietoje jau nebebuvo, iš dalies patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kad atgavęs sąmonę po sumušimo, jis prie autobuso stotelės matė tik R. D. ir A. P. .

Apeliantas parodė, kad liudytoja A. P. jį bando apšmeižti, nes artimai bendrauja su nukentėjusiuoju A. D. . Tokių duomenų byloje nėra, liudytoja A. P. ir nukentėjusysis A. D. šią nuteistojo nurodytą aplinkybę paneigė ir parodė, kad tai yra išgalvota. Be to, A. P. , kuri nepažįsta T. T. , nebūtų pagrindo slėpti T. T. padaryto nusikaltimo.

Pažymėtina, kad teigdamas, jog nukentėjusiojo piniginę pagrobė T. T. , R. D. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, įrodo ir jo parodymų prieštaringumas. Tyrimo pradžioje R. D. neigė sumušęs nukentėjusįjį ( t. 1, b. l. 44-46, Liudytojo apklausos protokolas). Vėliau apklausiamas įtariamuoju R. D. parodė, kad jis sudavė nukentėjusiajam A. D. , o kai šis nugriuvo, piniginę su dokumentais pagrobė T. T. , jis su A. P. bandė jį pasivyti ir apie tai, kad piniginę su dokumentais pagrobė T. T. , jis tą pačią naktį tuoj po įvykio pasakė nukentėjusiajam ( t. 1, b. l.60-61).

Nukentėjusysis A. D. ir liudytoja A. P. šių aplinkybių nepatvirtino. Nukentėjusysis A. D. parodė, kad aiškintis, kas pagrobė jo piniginę, kitą dieną jis ėjo pas A. P. į darbovietę.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įrodymų vertinti kitaip, nei tai padarė apylinkės teismas ir daro išvadą, kad nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo parodymai, kad nukentėjusiojo piniginę pagrobė T. T. , paneigti byloje surinktais įrodymais.

Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.