Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Donato Jatužio, Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. ir Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. G. nustatyta galutinė laisvės atėmimo 1 metams bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-08-13 iki 2014-08-22.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) neišeiti iš namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) tęsti darbą ar mokslą, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tuo pačiu nuosprendžiu taip pat nuteisti M. S., L. S. ir A. K., tačiau jų atžvilgiu dėl skundžiamo nuosprendžio apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad jis 2014-08-12 apie 21.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ne mažiau kaip 76,468 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir dalį - 49,210 g šios narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) 2014-08-13, 00.02 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, neteisėtai, už 1300 Lt pardavė A. K. ir L. S., A. K., L. S. ir M. S. tarpusavio vartojimui, o likusią dalį - 27,258 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), toliau neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2014-08-13, 00.40 val. kai kratos metu jas surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Be to, jis nuteistas ir už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2014-08-13 savo automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame kieme prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) A. g., Kaune, neteisėtai, be tikslo platinti laikė 0,024 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2014-08-13, 02.22 val. kratos metu surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė skundžia Kauno apylinkės teismo nuosprendį dėl D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti ir D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti griežtesnę - 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimus neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat prokurorė skundu prašo taikyti BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas ir konfiskuoti iš D. G. 376, 51 eurų, kuriuos jis gavo iš nusikalstamos veikos pardavęs narkotinę medžiagą M. S., L. S. ir A. K.. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta ir dėl turto konfiskavimo iš D. G., nes pastarasis pardavęs narkotines medžiagas kitiems nuteistiesiems gavo pajamų iš nusikalstamos veikos, o BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam D. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl šios veikos bei nuteistojo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką pagrįstos tinkamai, išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais ir tokiu būdu padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl D. G. vaidmens nusikaltimo padaryme. Šioje vietoje pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata, įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, t.y. teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nėra niekaip saistomas kitų proceso dalyvių nuomone įrodymų vertinimo klausimu. Todėl vien tai, jog skundžiamas sprendimas netenkina apelianto interesų, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu ir įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmos instancijos teismas. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams dėl nuteistojo kaltės padarius veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jų detaliai nekartoja.

Tokiu būdu, jokių išskirtinių aplinkybių sąlygojančių BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio 2 dalies nuostatų, kurias skunde prašo taikyti apeliantas, taikymą, nenustatyta, apelianto skundo dalis dėl švelnesnės bausmės skyrimo, atsižvelgiant į aukščiau nurodomas aplinkybes ir nusikaltimo pavojingumą, atmetama.

Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad švelnesnės nei numatyta įstatyme bausmės skyrimas sietinas su konkrečioje byloje konstatuotų reikšmingų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parenkama švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2008, 2K-39/2009,2K-491/2012). Nagrinėjamoje byloje aukščiau išdėstytos aplinkybės negali paneigti apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir duoti pagrindą išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai dėl negalimumo apeliantui pritaikyti minimų BK 62 straipsnio ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinimai dėl minėtų BK nuostatų turinio yra teisingi, kaip ir teismo išvada, jog taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmę nuteistajam D. G. nėra teisinio pagrindo.

BPK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į tai, kad D. G. anksčiau neteistas, dėl savo veiksmų gailėjosi, augina mažametę dukrą, dirba, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs jam laisvės atėmimo bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dviem metams, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui.

Kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriama vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį ir nustatyti, ar nuteistasis savo elgesiu bausmės atidėjimo laikotarpiu sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamasis įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, parenkant bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę, nustatydamas tik šio termino ribas – nuo 1 iki 3 metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Nagrinėjamoje byloje D. G. nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą ( BK 260 straipsnio 1 dalis). Jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu už veiką, susijusią su narkotinių medžiagų platinimu, o būtent šiuo metu valstybės skiria itin didelį dėmesį kovai su narkotikais ir už narkotinių medžiagų disponavimą ir platinimą, baudžiamajame įstatyme už tai nustatytos itin griežtos bausmės. Todėl, atsižvelgus į visas šias aplinkybes konstatuojama, kad dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nuteistajam apylinkės teismo buvo parinktas tinkamai, šis terminas, atsižvelgus į nuteistojo padarytos veikos pobūdį, jo asmenybę, savo trukme nėra jam aiškiai per ilgas ir pagrindo jį trumpinti, nėra.

Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės dydžiu. Nurodo, kad nuteistajam pagal šį straipsnį paskirta bausmė mažesnė nei numatyta šio straipsnio sankcijoje minimali bausmė, prašo D. G. skirti bausmę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

BK 54 straipsnis reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nustatydamas D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, nurodė atsižvelgiantis į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs pagrindų BK 62 straipsnio 1,2 dalyse ir 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų taikymui, D. G. paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra švelnesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Tokiu būdu prokurorės skundas tenkinamas, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. G. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės trukmės keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, nuteistajam skiriant bausmę, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose ( BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Nustatant bausmės dydį, kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nėra pagrindo D. G. skirti didesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos minimalios bausmės.

Apeliaciniame skunde prokurorė taip pat nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas turto konfiskavimo iš D. G. klausimas, nes pastarasis pardavęs narkotines medžiagas iš nusikalstamos veikos gavo pajamų, o BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Prokurorės skundas šioje dalyje taip pat tenkinamas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. S., L. S. ir A. K. už jų iš D. G. įsigytas narkotines medžiagas – kanapes, pastarajam iš anksto sumokėjo 1300 litų (kas šiuo metu atitinka 376,51 eurų). D. G. neneigė iš nurodytų asmenų gavęs minėtą sumą pinigų, tačiau teigė, kad visus juos panaudojo įgydamas jiems narkotines medžiagas.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kadangi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad D. G. už minimus iš kitų nuteistųjų iš anksto gautus 1300 litų šiems perdavė narkotinių medžiagų, t.y. narkotines medžiagas D. G. perdavė už piniginį atlygį, o toks veiksmas neabejotinai yra pardavimas. Aplinkybė, kad pinigus D. G. gavo anksčiau nei pats perdavė narkotines medžiagas, sprendžiant apie narkotinių medžiagų platinimo būdą, reikšmės neturi. Taigi, pinigus – 1300 litų – D. G. neabejotinai gavo iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta, todėl iš tokios veiklos gautos lėšos turi būti konfiskuojamos, o sprendžiant turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą neturi reikšmės, kad D. G. sulaikymo metu šie pinigai pas jį nebuvo rasti, kaip ir tai, ar tuos pinigus D. G. paslėpė, ar už juos ką nors įgijo, tame tarpe ir narkotines medžiagas, nes įgytais pinigais jis turėjo galimybę disponuoti ir disponavo savo nuožiūra.

Esant šioms aplinkybėms, iš D. G. išieškotina jo iš nusikalstamos veikos gautų pajamų suma – 376,51 eurų (BK 72 straipsnio 5 dalis) ir nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 straipsnio 1 punktas).

D. G. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Savo skundą jis motyvuoja tuo, kad jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius. Apelianto skundas šioje dalyje tenkinamas.

Skundžiamu nuosprendžiu D. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2014-08-13 savo automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame kieme prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) A. g., K., neteisėtai, be tikslo platinti laikė 0,024 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2014-08-13, 02.22 val. kratos metu surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta ir ATPK 44 straipsnio 1 dalyje.

Taigi įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, t. y. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-7-76/2012 konstatuota, jog sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius bei subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau-rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) (Cannabis plant) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Apelianto D. G. automobilyje rastas kanapių kiekis yra žymiai mažesnis, nei aukščiau minimose Rekomendacijose nurodytas nedidelis šios narkotinės medžiagos kiekis.

Vadovaudamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo D. G. veika, atsižvelgus į jos padarymo aplinkybes, narkotinės medžiagos rūšį ir jos kiekį, palyginus jį su nurodytu Rekomendacijose, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Tokiu būdu D. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl D. G. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – D. G. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį pakeisti:

D. G. už veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirti dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 376,51 eurų konfiskavimą, šią pinigų sumą išieškant iš D. G..

Panaikinti D. G. bausmių, paskirtų pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bendrinimą vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

D. G. dėl neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo be tikslo parduoti ar kitaip platinti iškelti administracinę bylą pagal ATPK 44 straipsnį ir perduoti ją nagrinėti Kauno apylinkės teismui.