- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- AN2-476-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01560-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimo E. A. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. A. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 10 d. 10.53 val. ir 2018 m. lapkričio 5 d. 12.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą E. A. M., vadovaujantis ANK 38 straipsniu buvo skirta 120 eurų dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu E. A. M. jį apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, kurie 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu E. A. M. skundą tenkino, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną E. A. M. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
3. Nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Institucija pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo būtų paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje arba grąžinti bylą nagrinėji iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skunde nurodoma, kad analizuojant byloje esančius įrodymus pažeidėjo kaltė yra pilnai įrodyta. Ištyrus proceso metu surinktus duomenis matyti, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Institucijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl pažeidėjo padaryto nusižengimo.
3.2. Skunde nurodoma, kad susisiekus su piliete J. A. ji nurodė, kad UAB „N.“ ji dirbo 2002-2005 m., 2002 metais akcininkų buvo paskirta įgaliotu asmeniu ir atstovavo sudarant darbo sutartį, kurioje E. A. M. buvo priimtas įmonės direktoriumi. Pokalbio metu ji nurodė, kad su M. darbo sutarties nenutraukinėjo, nes įmonėje nebedirba nuo 2005 m. Be to, susiekus su Registrų centrų jo darbuotoja nurodė, kad tokiu atveju asmuo, net ir būdamas įmonės direktoriumi, negali pats savęs atleisti iš darbo, todėl turi būti pateikta darbo nutraukimo sutartis ar akcininkų protokolas, kuriuo E. A. M. yra atleidžiamas iš darbo. Taip pat turėtų būti pateikta informacija apie pasikeitusį vadovą.
3.3. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Institucijos manymu, pareigūnas, priimdamas pirmosios instancijos teismo panaikintą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Pažeidėjo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos skundą E. A. M. prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad automobilio „Mercedes-Benz E240“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „N.“. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo nutarimas buvo surašytas E. A. M. buvo surašytas dėl to, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, jog UAB „N.“ vadovas yra būtent E. A. M. (b. l. 34-37). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, todėl šiuo atveju, kai transporto priemonės savininkas yra juridinis asmuo, pareiga apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę kyla juridinio asmens vadovui.
8. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas E. A. M. skundą ir panaikindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)savo sprendimą motyvavo tuo, jog E. A. M. pateikė 2002 m. gegužės 31 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. balandžio 1 d., o tai patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad tokie duomenys administracinio nusižengimo byloje iš tiesų yra, tačiau sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą netinkamai juos įvertino.
9. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog 2011 m. birželio 9 d. buvo gautas akcininkų sąrašas. Duomenų apie tai, kad bendrovėje buvo valdyba ar stebėtojų taryba nėra. Nesant šių duomenų galima tik daryti prielaidą, jog bendrovės vadovas iš užimamų pareigų turėjo būti atleistas visuotinio akcininkų susirinkimo metu, tačiau E. A. M. pateikdamas darbo sutartį, kuri 2017 m. balandžio 1 d. neva buvo nutraukta, nepateikė visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, kuris patvirtintų, jog iš užimamų pareigų jis tikrai buvo atleistas.
10. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 6 dalies nuostatomis, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio įgalioto bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nors E. A. M. administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui pateikė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tarp akcininkų įgalioto asmens J. A. ir į darbą priimamo asmens E. A. M. 2002 m. gegužės 31 d. sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. balandžio 1 d. Tačiau remiantis jau minėtu juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, kurie buvo gauti 2019 m. rugsėjo 9 d., bendrovės vadovas vis dar yra E. A. M.. Jokių duomenų apie tai, kad E. A. M. buvo atleistas iš vadovo pareigų bei duomenų, apie naują bendrovės vadovą juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikta nebuvo. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų tik galima daryti prielaidą, jog E. A. M. nebėra bendrovės vadovas. Tačiau duomenų, kategoriškai patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nėra, jie nepateikti ir apeliaciniam teismui. Akcentuotina ir tai, kad Institucijos apeliaciniame skunde nurodyta, jog J. A. telefoninio pokalbio metu nurodė, kad UAB „N.“ nebedirba nuo 2005 m. ir darbo sutarties su Eugenijumi A. M. nenutraukė. Šių Institucijos skunde pateiktų parodymų apeliacinės instancijos teismas negali laikyti objektyviais duomenimis, kuriais galima pagrįsti E. A. M. kaltę, tačiau ištyrus anksčiau paminėtas aplinkybes bei apklausus J. A. dėl E. A. M. atleidimo aplinkybių, jos parodymai gali būti reikšmingi sprendžiant E. A. M. administracinės atsakomybės klausimą.
11. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas jo kaltę grindžiant vien tik prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
12. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą E. A. M. atžvilgiu išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą E. A. M. veiksmuose. Būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų E. A. M. teisę į apeliaciją.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą E. A. M. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.