Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. Z. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimo G. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji būdamas baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose arba girto pasirodymą viešose vietose, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 178 str., 2015 m. gegužės 10 d. apie 02.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) šlitinėjo viešoje vietoje. t. y. šalia pastato esančio (duomenys neskelbtini), tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, be to, sulaikymo metu išvadino necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnus V. P. ir A. S., taip įžeidė jų garbę ir orumą ir tokiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimus, nustatytus ATPK 178 str. 3 d., 187 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. Z. skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, norint konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismui patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. Z. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Druskininkų miesto apylinkės teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį padarius administracinės teisės pažeidimus, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose nurodoma, kad sulaikant G. Z. jis vadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, policijos pareigūnams jis yra žinomas dėl nuolat vykdomų administracinių teisės pažeidimų. G. Z. sulaikius ir pristačius į policijos komisariatą, jis atsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau iš jo burnos sklidusio stipraus alkoholio kvapo, nekoordinuotų judesių, nerišlios kalbos buvo galima spręsti, kad G. Z. girtas, be to pažeidėjas nenurimo ir pristačius jį į Druskininkų policijos komisariatą, toliau įžeidinėjo policijos pareigūnus vadindamas juos necenzūriniais žodžiais. Pažymėtina, kad iš policijos pareigūnų V. P. ir A. S. tarnybinių pranešimų matyti, kad minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais spręsdamas dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės pasirodžius viešoje vietoje neblaiviam ir jį sulaikiusius policijos pareigūnus išvadinant necenzūriniais žodžiais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėti policijos pareigūnai dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą G. Z., todėl teismas G. Z. nurodytas aplinkybes, jog policijos pareigūnai buvo labai agresyvūs, jam trenkė į kaktą G. Z. ramiai stovint, atmeta kaip nepagrįstas.

Skunde G. Z. taip pat nurodo, kad 2015 m. gegužės 11 d. teismo posėdį neatvyko, nes labai blogai jautėsi. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime aiškiai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimą nepranešė, dokumentų, įrodančių, kad jis blogai jautėsi, nepateikė, todėl jam buvo skirtas atvesdinimas, tačiau kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, pažeidėjas nebuvo rastas namuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis ATPK 272 str. 2 d. bylą išnagrinėjo pažeidėjui nedalyvaujant. Minėtas straipsnis numato, kad teismas nustatęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl G. Z. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad G. Z. yra paskirtas savo neveiksnios motinos globėju ir tai, kad šiuo metu ji lanko mokymo kursus, nesudaro pagrindo skirti pažeidėjui mažesnę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidėjas administracine tvarka baustas, teistas, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgiant į tai, jog pažeidėjas nedirbantis, jokių kitų pajamų neturi, ne kartą baustas už administracinius pažeidimus, tačiau išvadų iš anksčiau jam taikytų poveikio priemonių nedaro, o sąlygų, numatytų ATPK 29 straipsnio 3 dalyje, dėl kurių negalima būtų skirti administracinio arešto, nėra, todėl teisingai parinko jam nuobaudos rūšį ir dydį – 15 parų administracinį areštą. Be to, aukštesnysis teismas pažymi tai, kad G. Z. aplinkybės, susijusios su šeimyninėmis aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims, todėl, kaip jau buvo minėta, šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas skirti pažeidėjui švelnesnę nuobaudą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.