Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-01-25 · Byla Nr. BIK-664/2022

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-25
Bylos Nr.
BIK-664/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Šeškauskas (pirm.), Audronė Kartanienė, Artūras Ridikas
Nuteistasis
A. J.
Advokatai
Gintarė Leškevičienė
Prašymo Nr. DOK-284/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29082-2021-9
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo A. J. gynėjos advokatės Gintarės Leškevičienės kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 13 d. nutarties ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Kasatorė nurodo, kad teismai nuteisdami A. J. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai aiškino šių nusikalstamų veikų sudėties požymius, be to pripažino A. J. kaltu nenustatę jo padarytoje veikoje minėtų nusikalstamų veikų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl A. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų nepateikė kvalifikavimo motyvų, įrodymais nepagrindė visų būtinųjų nusikalstamų veikų požymių buvimo A. J. padarytose veikose, neatskleidė A. J. kaltės turinio, nenurodė, kokia kaltės forma šios veikos buvo padarytos ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes atmestinai išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą. Teismai nepagrįstai vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme pateikta ginklo nešiojimosi sąvoka ir plečiamai aiškino BK 258 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės požymį - nešaunamojo ginklo nešiojimąsi. A. J. nuosekliai teigė, kad automobilyje rasta teleskopinė lazda buvo ne jo, jis nežinojo ir nematė, kad tokia lazda buvo keleivio pusės durelių dėtuvėje, mano, kad ją galėjo palikti kuris nors iš jo draugų. Teismai šiuos parodymus vertino kritiškai, nenurodė jokių įrodymų, kurie paneigtų A. J. parodymus. A. J. veiksmuose nėra BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nuskalstamos veikos sudėties objektyviųjų (nešaunamojo ginklo nešiojimosi) ir subjektyviųjų (tiesioginės tyčios) pažymių. Teismai nuteisdami A. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį formaliai vertino nedidelio kiekio - 0,1086 g narkotinės medžiagos (kanapių) laikymo faktą ir A. J. padarytos veikos atitikimą baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymiams, A. J. padarytos veikos nevertindami pavojingumo aspektu, taip pat nenustatė subjektyviosios pusės požymio - kaltės, dėl to neteisėtai pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. A. J. laikytas narkotinės medžiagos - kanapių kiekis, tai yra 0,1086 g nei sukėlė, nei galėjo sukelti realią grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, taigi negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.