Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui K. A. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys į teismo posėdį neatvyko, ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, nurodo, jog apie posėdžio datą bei laiką jai yra žinoma, atsakovas neatvykimo priežasčių nenurodė, apie posėdį informuotas tinkamai – viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė informaciją apie eismo įvykį Nr. 07-14-8776463, iš kurio matyti, kad 2014-09-21 kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 228 km įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama atsakovo K. A., ir Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama P.-A. M.. K. A. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, 2015-03-12 nutarimu jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda (b.l. 9-10). Atsakovo K. A. civilinė atsakomybė, vairuojant automobilį Toyota Hilux, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“ 2013-11-12 sutarties Nr. 03/197770139 pagrindu (b.l. 7-8). Ieškovė atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui Povilui-A. M., išmokėdama 3364,17 Eur dydžio draudimo išmokos sumą (b.l. 14-15). 2014-11-10 raštu informavo atsakovą apie išmokėtą draudimo išmoką ir pareikalavo per 15 dienų atlyginti ieškovės patirtą žalą (b.l. 29).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į nukentėjusiam dėl eismo įvykio asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, jei asmuo atsakingas už žalos padarymą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio neneigia, neneigia ir to, kad vairavo būdams neblaivus, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, o atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, jog šiuo metu neturi pinigų atlyginti likusią žalos dalį, neatleidžia jo nuo prievolės vykdymo. Konstatuotina, jog ieškovė, kompensavusi trečiajam asmeniui P.-A. M. draudimo išmoką už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (CK 6.2 str., 6.111 str., 6.263 str., 6.270 str.). Teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes ieškovei atlygino tik dalį padarytos žalos, likusios dalies iki šiol neatlygino (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo K. A. 1419,36 Eur dydžio žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti, kad ieškinys yra įrodytas (CPK 185 straipsniai), vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, ieškovei priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1419,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 43 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos 43 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. A. 1419,36 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 1419,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 43 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.