- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- Ik-1349-437/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02457-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- AB „City Service“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, viešame teismo posėdyje administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „City Service“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2011-11-15 Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon city service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (b.l. 1-4).
Paaiškina, kad nuo 2010-03-19 įsigaliojęs LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkto pakeitimas numatė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas ir mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Pažymi, kad nuo 2011-10-19 taip pat galioja analogiška šio punkto nuostata, (su kai kuriais papildymais) dėl sprendime skirti administratorių mokesčio už bendrosios nuosavybės administravimą nustatymo būtinybės. Pažymi, kad pagal LR vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir institucijų savivaldybės priimamų sprendimų teisėtumu, jie turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Vadovaujantis LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu Vyriausybės atstovas pateikė 2011-10-20 teikimus Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kurie turėjo būti pasvarstyti per 7 dienas nuo jų gavimo, o apie sprendimo priėmimą Vyriausybės atstovui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau toks pranešimas negautas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje metu skundą prašė tenkinti remdamasi jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b.l. 27-33) pareiškėjo prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2011-11-21 gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo pranešimas ir pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas „Dėl administravimo mokesčio nustatymo savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose“. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-11-14 prašymu Nr. 3-422 prašo teismo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą atsakovo 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl UAB „Rubicon city service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Pažymi, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo", Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Skundžiamas įsakymas priimtas įgyvendinant savarankiškąją savivaldybių funkciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, jog savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis nustato, jog savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesais. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pažymi, kad buvo priimtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais. Šių nuostatų 6.1 ir 8.1 punktuose nustatyta, jog daugiabučio namo savininkų bendrosios nuosavybės administratorius teikia paslaugas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką. Administravimo mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Pažymi, kad pareiškėjas nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ teisėtumo neginčijo ir prašymo tirti šių norminių teisės aktų teisėtumo nepareiškė. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 8 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą.
Pažymi, kad įsakymu paskirtas administratorius, vadovaujantis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, privalo proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimą (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p.). Administratorius nėra laisvas nevaržomai nusistatyti mokestį už administravimo paslaugų teikimą, kadangi šis mokestis griežtai apskaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką ir negali viršyti pagal tokią metodiką apskaičiuoto mokesčio dydžio. Priešingai, administratorius atlieka tik techninį darbą (pagal savivaldybės patvirtintą metodiką apskaičiuoja kiekvienam patalpų savininkui mokėtiną mokestį), todėl teigti, jog savivaldybė perduoda jos kompetencijai priskirtą funkciją - nustatyti administravimo mokestį yra nepagrįsta. Vykdant tokį pareiškėjo reikalavimą, administratorius privalėtų, skaičiuojant mokestį, vadovautis ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p. ir skaičiuoti mokestį pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, neaišku, kuris mokestis turėtų būti pritaikytas. Pažymi, jog pareiškėjas šioje byloje reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ nereiškia. Atsakovei įvykdžius tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimą įsakymo laikymasis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui būtų neįmanomas, kadangi įsakyme ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 8 p. būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena - numatanti, jog administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.
Pažymi, kad nei CK, nei Vyriausybės nutarime, nei juo patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose nėra įtvirtintas joks įpareigojimas, siūlymas arba rekomendacija, kuri būtų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais ar priimamais įsakymais dėl administratorių skyrimo. Įstatymai nenumato Vyriausybei teisės įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį. CK 4.84 straipsnio 3 dalis tik suteikė teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinti pavyzdinius nuostatus. Vyriausybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai neturėtų būti perkeliami į savivaldybės teisės aktus, kadangi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kildinama iš Konstitucijos, LR CK, ir kurią saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 42 punktas). Daro išvadą, kad vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose būtų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad administracijos direktoriaus įsakymas ar jo dalis yra neteisėta.
Pažymi, jog kyla abejonių, ar Vyriausybės nutarimas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai ir 120 straipsnio 2 daliai. Mano, kad Vyriausybė viršijo CK 4.84 straipsnio 3 dalyje suteiktą kompetenciją patvirtinti tik pavyzdinius nuostatus, nes nustatė imperatyvų teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis, kuriose teisė nustatyti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo skiriamas turto administratorius, turinį suteikta savivaldybės administravimo subjektams. Konstitucinis Teismas 2001-10-30 nutarime išaiškino, jog „Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis“. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 94 str. 2 p. Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; pagal Konstituciją Vyriausybė, leisdama teisės aktus, turi laikytis galiojančių įstatymų ir, vykdydama vienus įstatymus, negali pažeisti kitų; Vyriausybės teisės aktuose negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose; svarbu, kad poįstatyminius teisės aktus Vyriausybė priimtų neviršydama savo įgaliojimų ir kad šie poįstatyminiai teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir įstatymams; jeigu Vyriausybės nutarimuose nustatytas teisinis reguliavimas konkuruotų su nustatytuoju įstatymuose ar nebūtų grindžiamas įstatymais, būtų pažeisti ne tik konstituciniai teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principai bei Konstitucijos 94 str. 2 p., bet ir Konstitucijos 5 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Vertina, jog Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas, kuriuo buvo nustatytas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl bendro naudojimo patalpų administratoriaus skyrimo turinys, galimai prieštarauja CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai ir Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Konstitucijos valstybės teritorijos administraciniams vienetams yra laiduojama savivaldos teisė (Konstitucijos 119 str.). Konstitucijos 120 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijoje vietos savivalda įtvirtinama kaip savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietinė viešojo administravimo sistema, kuri tiesiogiai nėra pavaldi valstybės valdžios institucijoms. Vietos savivaldos administravimo subjektai įstatymų apibrėžtose ribose (CK 4.84) veikia laisvai ir savarankiškai. Savivaldybės administracijos direktorius turi teisę savarankiškai nustatyti priimamo įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas, kuriuo nustatomas privalomas ginčijamo įsakymo turinys, tiesiogiai prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies ir įstatymų nustatytai savivaldybių sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvei vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis viešojo administravimo subjektams nustato pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, įgyvendinant joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje. Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Pažymi, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriai (per 20 ūkio subjektų), teikdami būsto administravimo paslaugas, iš esmės konkuruoja paslaugos teikimo kaina (tarifu Lt/m²). Savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Vyriausybės nutarimo 2.2 punktą, būtų priverstas įsakymu nustatyti konkretų administravimo mokesčio tarifą būsto administravimo paslaugoms teikti. Tokiu būdu administratoriai, teikdami paslaugas ir vadovaudamiesi įsakymu, privalėtų taikyti tik jame nurodytą tarifą ir negalėtų taikyti mažesnio administravimo mokesčio, dėl ko būtų nekonkurencingi. Pažymi, jog administratoriai paskiriami laikui, kol bus įsteigta daugiabučių namų patalpų savininkų bendrija arba kol sudaroma jungtinės veiklos sutartis. Vadinasi, administratorius turėtų taikyti įsakyme nurodytą tarifą nepaisant tarifo dydį įtakojančių veiksnių pokyčio (pvz., infliacija, minimalaus darbo užmokesčio pokytis, nuostatų pakeitimai). Taip savivaldybės administratorius tiesiogiai įtakotų administravimo paslaugų rinką, įsakymais reguliuodamas administravimo paslaugų teikimo kainą. Pažymi, jog šių skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymas, dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkto nuostatos gali būti pagrįstas tik Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu. Konkretaus administravimo paslaugos mokesčio dydžio nustatymas nėra sąlygotas Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų. Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ yra priimtas vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 3 dalimi. CK 4.84 straipsnio 3 dalis nesuteikia Vyriausybei teisės nustatyti administravimo mokesčio tarifo, jo apskaičiavimo ar taikymo metodikos, taip pat nesuteikia teisės įpareigoti administracijos direktorių nustatyti konkretų administravimo paslaugos mokestį įsakyme, išreikštą Lt/m², o tik suteikia teisę patvirtinti pavyzdinius nuostatus. CK 4.84 straipsnio 3 dalis taip pat nenustato Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo apribojimų. Nesant įstatyminio reglamentavimo, kuriuo administracijos direktorius būtų įpareigotas nustatyti konkretų administravimo mokestį kiekviename įsakyme, kuriuo paskiriamas administratorius, bet koks bandymas varžyti administravimo paslaugų teikėjų konkurenciją prieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai ir būtų pripažįstamas negaliojančiu. Teigia, kad Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas, kuriame numatyta, jog savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas konkretus mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime (b.l. 22-25) pareiškėjo prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad su Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pozicija nesutinka, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepažeidė LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punkto reikalavimų dėl mokesčio nustatymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, kuriais konkretus subjektas buvo skiriamas konkrečių namų administratoriumi, buvo nurodoma, kad administratorius yra įpareigojamas neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Mano, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pasirinkimas būtent tokia forma įsakyme dėl konkretaus administratoriaus skyrimo nustatyti administravimo mokestį yra tinkamas Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto reikalavimų įgyvendinimas. Pažymi, kad teisės aktuose ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Pažymi, kad nuo 2002 m. birželio 1 d. galiojusios Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakcijos 8.1. punktas numatė, kad administratorius apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesines įmokas ir paskirsto proporcingai jų bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) pagal šias išlaidas: bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas, kurios apskaičiuojamos vadovaujantis savivaldybės institucijos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Nuo 2002 m. birželio 1 d. galiojusi šio teisės akto redakcija numatė galimybę daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo išlaidas nustatyti dviem būdais, t.y. savivaldybės institucija turėjo teisę arba nustatyti konkrečius tarifų dydžius, arba patvirtinti metodiką, pagal kurią apskaičiuojami tarifai. Vilniaus miesto savivaldybė pasirinko antrąjį būdą, nes 2006 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-1206 patvirtino Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką. Pažymi, kad minėtas teisės aktas galioja iki dabar, todėl jis privalomai turi būti vykdomas visiems jame nurodytiems subjektams. Taigi sistemiškai aiškinant to paties teisės akto nuostatas (Vyriausybės nutarimo 2.2 p. ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8.1 p.), pagrįstai galima teigti, kad LR Vyriausybė minėtu nutarimu sukūrė tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo suteikė vietos savivaldos institucijoms teisę pasirinkti vieną iš dviejų tarifų nustatymo bei nurodymo būdų. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, kuriais konkretus subjektas buvo skiriamas konkrečių namų administratoriumi, nurodžius, kad administratorius yra įpareigojamas neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, Vyriausybės nutarimo nuostatos buvo įgyvendintos vienu iš leistinų būdų, todėl galima pagrįstai konstatuoti, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teiginiai dėl teisės aktų pažeidimų yra atmestini kaip nepagrįsti. Nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis. Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostatų, susijusių su mokesčio už administravimą nustatymu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, paskirtis - teisinio tikrumo daugiabučių namų bendraturčiams (dėl mokėtinų įmokų už administravimą) sukūrimas. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar administratoriaus paskyrimo įsakymuose administravimo mokestis bus nustatytas konkrečiu tarifo dydžiu, ar duodant nuorodą į teisės aktais patvirtintą tarifo nustatymo metodiką, konkretaus daugiabučio namo bendraturtis informaciją apie taikomą tarifo dydį bet kokiu atveju gaus administratoriui įvykdžius kitas teisės normas (Vyriausybės nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7 p. ir kt.). Priešingai, administratoriaus paskyrimo įsakyme nurodžius konkretų mokestį už namo administravimą, bus pažeisti daugiabučių namų savininkų interesai, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme konkrečiai nustačius konkretų mokestį už namo administravimą, bus apribota laisva konkurencija bei bendrasavininkų galimybė už namo administravimą mokėti rinkos siūlomas geriausias kainas. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad daugiabučio namo administratorius mokestį už namo administravimą skaičiuoja tokį, kokį lemia konkurencinga rinkos kaina, ir jis būna gerokai mažesnis, nei turėtų būti apskaičiuotas pagal administravimo mokesčio apskaičiavimo metodiką. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus sprendimas įsakymuose dėl administratoriaus paskyrimo nustatyti ne konkretų administravimo mokestį, o tiesiog nurodyti, kad skaičiuojamas konkretus administravimo mokestis negali viršyti administravimo tarifų apskaičiavimo metodikoje nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, yra naudingas daugiabučių namų bendrasavininkams, nes tai suteikia jiems teisę suderėti mažesnį administravimo mokestį. Pažymi, kad administratoriaus paskyrimo įsakymuose nustačius konkretų administravimo mokesčio tarifą, išryškėtų teisinio reglamentavimo spraga, kadangi dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuojama, ar namo administratorius turėtų teisę skaičiuoti mažesnį nei administratoriaus paskyrimo įsakyme nurodytą administravimo mokestį, taip pat kieno iniciatyva, pagal kokią tvarką ar taisykles turėtų būti pakeičiamas administravimo mokestis, kai namo administratorius ir bendrasavininkai sudera kitokį namo administravimo mokestį, nei kad nurodytas administratoriaus paskyrimo įsakymuose, ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl administravimo mokesčio nustatymo skiriant daugiabučių namo administratorių prižiūrėti, tvarkyti bei remontuoti namo bendrojo naudojimo patalpas.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-11-24 priėmė įsakymą Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“, kuriuo papildė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymu Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubicon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą AB „City Service“ (buvusi AB „Rubicon City Service“) administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą 73, 74 eilutėmis pagal priedą, įpareigojo AB „City Service“ neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. I-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio (b.l. 34-35). Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siūlydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui svarstyti teikimų prieduose nurodytų įsakymų pakeitimo klausimus ir nustatyti juose priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 5-9).
LR savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, nustatęs, jog savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas: 1) atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos; 2) per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti reikalavimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Vyriausybės atstovo reikalavimą, atsisako jį vykdyti) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio savivaldybės administravimo subjekto neveikimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2. 2 punkte (Nr. 235, 2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1421 (2010-03-18), t.y. aktuali redakcija nuo 2010-03-19 ir galiojo iki 2011-10-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Administravimo faktas registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nurodomas administratorius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 dėl Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų pasisakė, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 str. 3 dalį, kurioje nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau jis neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius.
Pagal LR vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą vietos savivalda grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla, o visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punktą, valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra kitos pagal įstatymus perduotos funkcijos, o šiuo atveju savivaldybės funkcija perduota savivaldybei CK ir jo pagrindu priimto Vyriausybės nutarimo nuostatomis.
Pagal LR vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą (redakcija nuo 2010- 01- 01) savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
LR vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punkte (redakcija nuo 2010-01-01) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
Darytina išvada, kad Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p., 29 str. 8 d. 1 p. nuostatos ir LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 p. (redakcija nuo 2010-03-19) numato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu skiriant daugiabučio namo administratorių, nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nenustatęs priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių, pažeidė Vyriausybės 2001-05- 23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punkte (redakcija nuo 2010 03 19) nustatytą reikalavimą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, vertintina, kad atsakovės argumentai, jog Vyriausybės nutarimu patvirtinti pavyzdiniai nuostatai yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą, nepagrįsti. Atsakovė be pagrindo tvirtina, kad įvykdžius reikalavimą, ginčo įsakyme ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 p. būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena - numatanti, kad administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita - nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį. Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte ir administratoriaus apskaičiuotas mokestis neturėtų skirtis, nes abu turėjo būti nustatomi vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Administratorius apskaičiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių (Pavyzdinių nuostatų 8.1 p.). Nuo 2011 10 19 iki šiol galiojanti Pavyzdinių nuostatų 8.1. punkto redakcija nustato, kad administratorius apskaičiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių. Vertintina, kad nuostatų konkuravimo administratoriui apskaičiuojant mokesčius už administravimą nėra.
Atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 2 ir 3 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Konstitucijos 94 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus. Nagrinėjamu atveju Vyriausybės nutarimas negali prieštarauti minėtai nuostatai, nes Vyriausybė nutarimu Nr. 603 įgyvendino CK nuostatas.
Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad valstybė remia savivaldybes, savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, kad privalomą administravimą apibrėžia CK nuostatos, savivaldybė, nustatydama privalomą administravimą, negali nepaisyti CK nuostatų, kuriose reglamentuojamas bendrosios nuosavybės valdymas.
LR konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Vyriausybės nutarimo 2.2. p. negali prieštarauti minėtoms nuostatoms, kadangi pagal CK 4.236 str. 2 d. ir 4.238 str. 1 d. nuostatas administravimą nustatančiame akte turi būti nustatytas atlyginimo administratoriui dydis, t. y., nėra vienos iš būtinų sąlygų, leidžiančių konstatuoti Konkurencijos įstatymo pažeidimą - skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Vyriausybės nutarimas priimtas vadovaujantis CK normomis, t. y. mokestis už administravimą turi būti nustatomas vykdant įstatymą.
Civilinio kodekso 4.84 str. 1 dalis nustato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Civilinio kodekso 4.84 str.2 dalį administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas. Administratorius administruoja turtą remdamasis šio kodekso 4.240 straipsniu. Civilinio kodekso 4.237 str. 1 dalis nustato asmenis, kurie gali būti turto administratoriais. Civilinio kodekso 4.238 str. 1 dalyje numatyta, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. LR Vyriausybės nutarimo 2.2 punktas, numatantis administracijos direktoriaus įsakymo dėl administratoriaus skyrimo turinį, negali būti laikomas prieštaraujančia Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punkto nuostatai ir Konstitucijos 120 str. 2 daliai. Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas šiuo atveju nustato administravimo akto turinį, kuris atsispindi ir LR Vyriausybės nutarimo 2.2 punkto nuostatoje, numatančioje, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas mokestis už administravimą. Vyriausybė ginčijamo nutarimo 2.2 punkte nenustatė jokio konkuruojančio ar prieštaraujančio teisinio reguliavimo, atkartojo Civiliniame kodekse įstatymo leidėjo nustatytas nuostatas ir konkretizavo administruojamą turtą apibūdinančius bei turto administratorių identifikuojančius duomenis. Abejonių dėl LR Vyriausybės nutarimo konstitucingumo, jo atitikimo įstatymams kolegijai nekyla, todėl atsakovės prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Pažymėtina, kad atsakovė jai valstybės deleguotą pareigą nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą perkėlė privačiam asmeniui.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkinti.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-24 įsakyme Nr. 30-2065 „Dėl administracijos direktoriaus 2006-01-16 įsakymo Nr. 30-26 „Dėl AB „Rubikon City Service“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.