Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1929-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-10-31Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-06-12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
2A-1929-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04238-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius (pran.), Jadvyga Mardosevič, Vilija Mikuckienė
Ieškovas
L. J. K., J. N.
Atsakovas
D. A., Č. P., T. K., N. R.
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Kategorijos
  • 22.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1929-392/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04238-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 22.6.; 30.2; 30.9.1.; 99.5.; 99.9.; 107.; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. K. ir atsakovės D. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. J. K. ir J. N. ieškinį atsakovams D. A., Č. P., T. K., N. R. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai L. J. K. ir J. N. pateikė ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės L. J. K. naudojamas gyvenamąsias patalpas ir pripažinti atidalintas patalpas atskiru turtiniu vienetu; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės J. N. naudojamas gyvenamąsias patalpas ir pripažinti atidalintas patalpas atskiru turtiniu vienetu; 3) įpareigoti VĮ „Registrų centras“ ieškovams atidalintas patalpas įregistruoti kaip atskitą turtinį vienetą.

Nurodė, kad šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis L. J. K. priklauso 41/100, J. N. - 1798/16775, D. A. – 14/100, Č. P. – 1/9, N. R. – 1/3 ir T. K., L. Č. įpėdinei, - 2204/16775 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovai nurodė, kad naudojimosi namo patalpomis tvarka nebuvo nustatyta, tačiau pagal susiklosčiusius santykius ieškovas L. J. K. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11, ieškovė J. N. - 1-19, 1-20 ir 1-21, atsakovė D. A. - 1-2 ir 1-3, atsakovė Č. P. – 1-16, atsakovė N. R. - 1-12, 1-13, 1-14 ir 1-15, T. K. – 1-17 ir 1-18. Ieškovo L. J. K. naudojamos patalpos yra pirmajame gyvenamojo namo aukšte, o ieškovės J. N. – antrajame aukšte.

Kaip nurodė ieškovai, ginčo dėl naudojimosi nurodytomis patalpomis tarp bendraturčių nėra, tačiau ieškovams panorus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovė D. A. sutikimo, priešingai nei kiti bendraturčiai, neišreiškė. Todėl ieškovai prašo atidalinti jų naudojamas patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jas atskirais turtiniais vienetais.

Atsiliepimas

Atsakovė D. A. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovai klaidina teismą, teigdami, jog dėl jos nesutikimo atidalinti ieškovų turtą, jie turėjo kreiptis teisminės gynybos. Pažymėjo, kad 2009-08-26 susitarimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygos iš esmės skiriasi nuo ieškinyje pareikštų reikalavimų. Atsakovė nepasirašė susitarimo todėl, kad jo 2 p. numatyta, jog patalpa, pažymėta indeksu 1-1, yra bendro naudojimo ir šalims priklausys lygiomis dalimis, t. y. po 1,81 kv. m. Nors šia patalpa (koridoriumi) be jos dar naudojasi ir ieškovas L. J. K., ir atsakovė Č. P., tačiau, atidalijant patalpas ši patalpa asmeninės nuosavybės teise turėtų priklausyti jai. Su ieškinyje nurodytu patalpų atidalijimo būdu ji sutinkanti, todėl, iš esmės nesant ginčo, prašo iš jos nepriteisti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepime nurodė, kad jo atžvilgiu šioje byloje yra keliamas įpareigojamo pobūdžio reikalavimas. Šiuo atveju registro tvarkytojas nėra priėmęs jokių nepagrįstų sprendimų ieškovų atžvilgiu, todėl toks reikalavimas turėtų būti atmestas. Be to, trečiasis asmuo, registro tvarkytojas, nėra šių materialinių teisinių santykių subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo objekto. Kitus patikslinto ieškinio reikalavimus trečiasis asmuo prašė spęsti teismo nuožiūra.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškinį dalyje dėl ieškovo L. J. K. reikalavimo atmetė, o dalyje dėl ieškovės J. N. – patenkino. Reikalavimas dėl VĮ „Registrų centras“ įpareigojimo įregistruoti ieškovams atidalintas patalpas kaip atskirus turtinius vienetus taip pat buvo atmestas. Sprendimą ieškovės reikalavimą patenkinti pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovė J. N. į savo gyvenamąsias patalpas turi visiškai atskirą įėjimą ir toks jai priklausančios dalies atidalijimas bei atskiro nuosavybės teisės objekto suformavimas yra galimas.

Dėl ieškovo L. J. K. reikalavimo, teismas nurodė, jog ieškovas, kaip įėjimu į savo patalpas, naudojasi pirmojo aukšto patalpa 1-1. Tačiau šia patalpa taip pat, kaip įėjimu į savo patalpas, naudojasi ir atsakovės Č. P. ir D. A.. Patalpa 1-1 1989-10-19 Pastatų vidaus eksplikacija priskirta atsakovės D. A. butui, ir ji laiko, kad minėta patalpa jai nuosavybės teise turėtų priklausyti ir po patalpų atidalijimo. Taigi, ateityje galimas ginčas dėl patalpos 1-1 nuosavybės teisės ir naudojimosi ja, todėl ieškovo ieškinio reikalavimo netenkino. Reikalavimas dėl VĮ „Registrų centras“ įpareigojimo įregistruoti ieškovams atidalintas patalpas teismo buvo atmestas trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.

Šalies argumentai

Ieškovas L. J. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimą dalyje dėl jo reikalavimo atmetimo, reikalavimą patenkinant ir priteisiant iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patalpos 1-1 neprašė atidalinti, kaip jam priklausančios. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-01-18 išrašas patvirtina faktą, kad atsakovė D. A. neturi nuosavybės teisių į bendro naudojimo patalpą 1-1. Pretenzijų dėl naudojimosi koridoriumi atsakovė D. A. iki ieškinio pareiškimo niekada nereiškė. Be to, 1974-07-01 tuometinės patalpų savininkės, kuri savo nuosavybės teises į patalpas perleido ieškovui L. J. K., dovanojimo sutarties 7 p. numatyta, kad L. J. K., kartu su S., pastoviai galės naudotis ir koridoriumi 1-1. Ieškovas akcentavo, kad kito patekimo į jo ir atsakovių Č. P. ir D. A. patalpas nėra, ir kitoks patekimo būdas nėra galimas. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-638/2005, kurioje nurodyta, jog bendraturčiams priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas nereiškia, kad tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų.

Atsakovė D. A. dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimo taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė priimtą sprendimą pakeisti – priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 2 400 Lt jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai į teismą kreipėsi be jokio pagrindo, nes jų teisės ir interesai niekaip nebuvo pažeisti. Teisinės nesantaikos tarp šalių nebuvo ir nėra, ir ieškovų noras atidalinti savo nuosavybės dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovės J. N. reikalavimo patenkinimas negali būti pagrindas atleisti ieškovę atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė D. A. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoti atsiliepimo į ieškinį argumentai.

Ieškovas L. J. K. atsiliepimu su atsakovės D. A. apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad apeliantė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieškinio pareiškimo ji pilnai sutiko su J. N. reikalavimu. Vadinasi, atsakovai privertė ieškovę ginti savo teises teisme. Apeliantė sprendimo dėl ieškovės J. N. reikalavimo patenkinimo neginčijo. Pagal CPK 93 str. 1 d., bylą laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė J. N. atsiliepimu į apeliacinius skundus su ieškovo apeliaciniu skundu sutiko, o su atsakovės – nesutiko. Prašė pakeisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinant ieškovo reikalavimą. Atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė kartu su ieškovais nevyko pas notarą ir gera valia nesutiko dėl ieškovų nuosavybės atidalijimo, todėl ieškovai buvo privesti kreiptis į teismą. Dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovė nurodė, kad teismui šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d., 2 d., 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir taikyti CPK 93 str. 4 d., nes ieškovai savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai – į teismą kreipėsi turėdami teisinį suinteresuotumą ir siekdami išspręsti susidariusią situaciją.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašė pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus spręsti teismo nuožiūra.

Kiti atsakovai atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo L. J. K. apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės D. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies motyvacijos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas ieškovo L. J. K. reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią 41/100 gyvenamojo namo dalį, pripažįstant jo naudojamas gyvenamąsias patalpas atskiru turtiniu vienetu, bei kuria atsakovei D. A. iš ieškovo L. J. K. buvo priteista 900 Lt suma advokato pagalbai apmokėti ir iš ieškovės J. N. nepriteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dviejų aukštų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šešiems savininkams. Minėto gyvenamojo namo 41/100 dalis priklauso L. J. K. (jo naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais - 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11), 1798/16775 dalys - J. N. (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-19, 1-20 ir 1-21), 14/100 dalių - D. A. (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-2 ir 1-3 indeksais pažymėtos patalpos), 1/9 dalis - Č. P. (naudojama 1-16 indeksu pažymėta patalpa), 1/3 dalis - N. R. (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-12, 1-13, 1-14 ir 1-15), 2204/16775 dalys – T. K., L. Č. įpėdinei (jos naudojamos patalpos plane pažymėtos indeksais 1-17 ir 1-18) (1 t. b. l. 7-9; 15-16). Dėl naudojimosi šiomis patalpomis ginčo nėra. Patalpa, plane pažymėta indeksu 1-1, naudojasi D. A., Č. P. ir L. J. K.. Dėl nuosavybės teisių į šią patalpą yra iškilęs ginčas. D. A. teigia, jog ši patalpa priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, ieškovas L.J. K. teigia, jog tai yra bendro naudojimo visiems trims naudotojams nuosavybės teise priklausanti patalpa. Teismas patenkino tik vieno iš ieškovų - J. N. – ieškinio reikalavimą atidalinti jos 1798/16775 gyvenamojo namo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jos naudojamas gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtais indeksais 1-19, 1-20 ir 1-21, atskiru turtiniu vienetu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė ieškovas L. J. K. ir atsakovė D. A.. Ieškovas ginčija teismo sprendimą jo nepatenkinto ieškinio dalyje. Atsakovė ginčija Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimą dalyje, kurioje jai nebuvo priteistos jos patirtos 2 400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš abiejų ieškovų lygiomis dalimis, o buvo priteisti tik 900 Lt iš ieškovo L. J. K..

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo L. J. K. reikalavimo ir jį atmesdamas, rėmėsi argumentu, kad ateityje tarp šalių galimas ginčas dėl nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-1, tuo pačiu ir dėl naudojimosi šia patalpa tvarkos. Tai gali apsunkinti ieškovo L. J. K. šeimai naudojimąsi jiems priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir tai nebūtų visiškas patalpų atidalinimas, kuris užtikrintų maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu ir laiko, kad jis yra nepakankamas ieškiniui atmesti. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalinti jo naudojamas gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11, ir pripažinti atidalintas patalpas atskiru turtiniu vienetu. Kaip matyti, ieškovo reikalavimas neapima patalpos 1-1, koridoriaus, kuriuo naudojasi ieškovas ir atsakovės D. A. bei Č. P.. Vadinasi, ieškovas nebekelia pretenzijų dėl nuosavybės teisių į ginčijamą patalpą. Ieškovas, kaip jis ir pats nurodė apeliaciniame skunde, neprašė šios patalpos atidalinti, kaip jam priklausančios. Priešingai, L. J. K. nurodė, kad koridoriumi ir toliau naudosis jis ir minėtos dvi atsakovės, kaip ir buvo naudojamasi iki šiol (1 t. b. l. 29). Atsakovė D. A. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą taip pat pabrėžė, jog jokio ginčo su ieškovu dėl naudojimosi patalpa 1-1 niekada nebuvo ir nėra (2 t. b. l. 34).

Neabejotina, jog ieškovas turi teisę atsidalinti savo nuosavybę nuo kitų savininkų, ir ši teisė, nesant akivaizdžių kliūčių, negali būti ribojama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 str. 1 d., kuriame įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pabrėžė, kad atidalijant bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-638/2005).

Be to, procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu atsakovės D. A., N. R., T. K. su ieškiniu sutiko, t. y. neprieštaravo, kad iš bendrosios dalinės nuosavybės būtų atidalintos ieškovo nurodytos patalpos (1 t. b. l. 112, 175, 176, 192-193; 2 t. b. l. 5-6, 33-34). Atsakovė Č. P. sutikimą atidalinti naudojamas patalpas išreiškė pasirašydama 2009-08-26 susitarimą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (t.1 b. l. 11-12). Iš šio susitarimo turinio neabejotinai matyti, kad tarp šalių nėra jokio ginčo dėl jų naudojamų patalpų, išskyrus patalpą, pažymėtą indeksu 1-1. Įrodymų, patvirtinančių pasikeitusią šalių poziciją šiuo klausimu, byloje nėra. Taigi, darytina išvada, jog ginčo dėl ieškovo naudojamų patalpų, nurodytų patikslintame ieškinyje, atidalinimo byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo naudojamos gyvenamojo namo patalpos gali būti atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažintos atskiru turtiniu vienetu.

Atsakovė D. A. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau ši teisės norma nėra imperatyvi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovė mano, kad jai iš ieškovų lygiomis dalimis turėtų būti priteistos jos patirtos 2 400 Lt bylinėjimosi išlaidos, nes ieškinys pareikštas nepagrįstai. Teisėjų kolegijos manymu, atsakovė yra teisi, teigdama, jog ieškinys teismui buvo pareikštas nepagrįstai, nes nė vienas iš atsakovų ieškinio reikalavimų neginčijo, priešingai, su jais sutiko. Vadinasi, naudojamų patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimas galėjo būti išspręstas, nesikreipiant į teismą ir nepatiriant bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš 2009-08-26 susitarimo dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turinio, jis atsakovės D. A. nebuvo pasirašytas tik todėl, kad ji nesutiko su 2 susitarimo dalimi, kurioje nurodyta, kad patalpa pažymėta indeksu 1-1 lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausys D. A., Č. P. ir ieškovui L. J. K.. Ieškinyje L. J. K. atidalinti jam dalies patalpos 1-1 nebeprašė, todėl D. A. su visais jo reikalavimais sutiko nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios. Vadinasi ieškinys buvo pareikštas nesant ginčo dėl jame suformuluotų reikalavimų. Kadangi ginčas dėl minėtos patalpos susiformavo ne tarp visų šalių, o tarp ieškovo L. J. K. bei D. A., atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas jai atlyginti turi tik ieškovas L. J. K..

Taigi, bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovo priteistinos net ir tenkinant jo ieškinį, o ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Iš byloje esančio 2011-03-02 pinigų priėmimo kvito (serija LAT Nr. 489334) (1 t. b. l. 187), matyti, kad atsakovė D. A. už atstovavimą, dokumento surašymą bei patarimą advokatui sumokėjo 2 400 Lt. 2011-02-17 sutarties dėl teisinės pagalbos 3 str. 1 d. yra nustatytas advokato honoraro dydis – 700 Lt už kliento atstovavimą ir 1 700 Lt už procesinių dokumentų paruošimą (1 t. b. l. 113). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 1 700 Lt suma už atsiliepimo į ieškinį paruošimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, kuriomis teismas vadovaujasi, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Dėl atstovavimo teisme, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės atstovas dalyvavo 2011-10-19 parengiamajame teismo posėdyje, kuris truko 40 min. (1 t. b. l. 174-176), ir 2011-12-05 teismo posėdyje, kurio metu byla buvo nagrinėjama iš esmės. Šis posėdis truko 50 min. (1 t. b. l. 191-195). Šiuo atveju, suapvalinus, atsakovė teismo posėdžiuose buvo atstovauta 2 valandas (minėtų rekomendacijų 9 p.). LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.18. p. už vieną atstovavimo valandą teisme įtvirtintas koeficientas - 0,15. Taigi, šį skaičių padauginus iš 2 atstovavimo valandų ir iš 800 Lt MMA (pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusio minimalios mėnesinės algos dydžio), maksimaliai už atstovavimą teisme atsakovei gali būti priteista 240 Lt suma. Iš viso už atsiliepimo į ieškinį paruošimą ir atstovavimą teisme atsakovei iš ieškovo gali būti priteista 1 940 Lt.

Pirmosios instancijos teismas atsakovei D. A. iš ieškovo L. J. K. priteisė 900 Lt advokato pagalbai apmokėti, tačiau rėmėsi kitais motyvais, t.y. tuo, jog ieškinį atmetė. Nors apeliacinės instancijos teismas keičia bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrindą, tačiau teismo sprendimą šioje dalyje palieka nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas neprivalo priteisti maksimaliai galimos priteisti sumos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas iš ieškovo atsakovei pagrįstai priteisė tik 900 Lt advokato pagalbai apmokėti. Ši suma yra protinga, nes atsakovė galėjo su ieškiniu tiesiog sutikti ir nepatirti ženklesnių bylinėjimosi išlaidų.

Kiti apeliacinių skundų argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo L. J. K. ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Atidalinti ieškovo L. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41/100 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir pripažinti jo naudojamas gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas indeksais - 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11, atskiru turtiniu vienetu – butu.

Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-20 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Virginijus KairevičiusKolegijos teisėjai Jadvyga MardosevičVilija Mikuckienė