- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-17
- Bylos Nr.
- A-556-887-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobleiras”
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio
- Kategorijos
- 10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobleiras” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobleiras” skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Autobleiras” (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Autobleiras”) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3-4), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-328(7-314/2006), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2006 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. lA-4.14-292.
Pareiškėjas nurodė, kad Panevėžio teritorinė muitinė 2006 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 6PM19018, kuriuo UAB ,,Autobleiras“ panaikino muito lengvatą ir priskaičiavo 816 Lt muito mokesčio, papildomai 147 Lt PVM bei paskyrė 289 Lt baudą už mokesčio sumažinimą. Panevėžio teritorinė muitinė, atlikusi mokestinį tyrimą dėl importuotų prekių kilmės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, pagal Šveicarijos muitinės pranešimą nustatė, kad eksportuotojas Šveicarijos firma „Dany Auto Export“ nepasiekiamas, todėl prekių judėjimo sertifikatų EUR.1 Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 teisingumas negali būti patikrintas. Dėl to buvo nuspręsta importuotiems lengviesiems automobiliams panaikinti muito lengvatą, apskaičiuoti ir įregistruoti mokestinę prievolę bei skirti 30 procentų baudą už mokėtino mokesčio sumažinimą. Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas motyvuojamas tuo, kad Šveicarijos muitinė paneigė bendrovės pateiktų kilmės dokumentų autentiškumą bei nurodė, jog sertifikatų autentiškumo nustatyti neįmanoma (eksportuotojas yra nepasiekiamas), todėl daroma išvada, jog minėtiems automobiliams pagrįstai buvo perskaičiuoti importo mokesčiai. Komisija nurodė, kad prekių kilmės įrodymu šioje byloje laikytinas ir Šveicarijos Generalinio muitinės direktorato 2005 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. 323.2.240.2005-323.2.241.2005, kuriuo bendrovės pateikti kilmės įrodymai yra paneigti. Visus sprendimuose minimus sertifikatus EUR.l Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 Šveicarijos muitinė patvirtino savo spaudais, todėl šie dokumentai yra įrodymai, tiesiogiai patvirtinantys prekių kilmę. Be to, lengvųjų automobilių ,,Renault Espace“ kilmė yra nustatyta pagal jų kėbulo numerius. Tuo pat metu sertifikatų EUR.1 klastojimo faktas nėra nustatytas ir įrodytas, nes šie dokumentai iš viso netirti, o išvada apie galimą suklastojimą daroma iš fakto, jog Šveicarijos muitinė nurodė, kad Šveicarijos firma „Dany auto Export“ nepasiekiama, nors atsakymo formuluotė tokio fakto nepatvirtina.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 55-56) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo nuostatomis, preferencinė prekių kilmė gali būti įrodoma prekių judėjimo sertifikatu EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. lB-609 „Dėl Bendrijos kilmės prekių importo į Lietuvos Respubliką iš Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės bei iš kitų trečiųjų šalių“ 1.1 punkte nustatyta, kad Bendrijos preferencinės kilmės prekėms, kurioms išduotas EUR.l judėjimo sertifikatas arba preferencinės kilmės deklaracija sąskaitoje-faktūroje, importuotoms į Lietuvos Respubliką iš Šveicarijos Konfederacijos, taikomos Sutartyse numatytos preferencijos (t. y. netaikomi importo muitai). UAB „Autobleiras“ prekių muitinio įforminimo metu pateikė prekių judėjimo sertifikatus EUR.l Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 ir bendrovės importuotiems automobiliams buvo pritaikyta muito preferencija. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nepaisant to, kad pateiktas kilmę įrodantis dokumentas, muitinė turi teisę, kilus rimtoms abejonėms, reikalauti, jog būtų pateiktas bet kuris papildomas įrodymas, liudijantis, kad nurodyta prekių kilmė tenkina atitinkamų Bendrijos teisės aktų nustatytų taisyklių reikalavimus. Muitinei kilo abejonių dėl bendrovės pateiktų kilmės dokumentų autentiškumo ir 2005 m. vasario 15 d. raštu Nr. 3B-15.7/21-1875 buvo užklausta Šveicarijos Konfederacijos muitinė, kuri 2005 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 323.2.240.2005-323.2.241.2005 pateikė atsakymą, kuriame nurodo, kad eksportuotojas Šveicarijos firma „Dany Auto Export“ nepasiekiamas, todėl prekių judėjimo sertifikatų EUR.l Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 teisingumas negali būti patikrintas. Iš Šveicarijos muitinės atsakymo matyti, kad nepatvirtintas bendrovės pateiktų kilmės dokumentų autentiškumas, todėl šie dokumentai neįrodo preferencinės prekių kilmės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. sprendimu (b. l. 71-73) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl pareiškėjo apmokestinimo, kuris priklauso nuo BAD importo rinkiniuose Nr. 5PR40400040, Nr. 5PR40400041 ir Nr. 5PR40400042 nurodytų importuotų lengvųjų automobilių ,,Renault Espace“ kilmės. Teismas nustatė, kad UAB „Autobleiras“ 2005 m. sausio 14 d. iš Šveicarijos firmos „Dany Auto Export“ importavo lengvuosius automobilius ,,Renault Espace“ ir 2005 m. sausio 14 d. įformino bendrojo administracinio dokumento importo rinkinius Nr. 5PR40400040, Nr. 5PR40400041, Nr. 5PR40400042 išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai. Minėtų automobilių kilmei pagrįsti pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė prekių judėjimo sertifikatus EUR.1 Nr. M0978142, Nr. M0978143 ir Nr. M0978144, turinčius Šveicarijos muitinės atspaudus. Teritorinei muitinei kilus abejonių dėl šių prekių kilmės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo, ji per Muitinės departamentą kreipėsi į Šveicariją dėl kilmės dokumentų patikrinimo. Tokia muitinės teisė yra įtvirtinta Muitinės kodekso 26 straipsnio 2 dalyje bei Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijų ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo 32 straipsnyje. Šveicarijos Generalinis muitinės direktoratas 2005 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 323.2.240.2005-323.2.241.2005 informavo, kad nebuvo galimybės susisiekti su firma „Dany Auto Export“, todėl minėtuose prekių judėjimo sertifikatuose EUR.1 nurodyti automobiliai vertintini kaip nenustatytos kilmės, o kilmės įrodymai negaliojančiais. Eksportuotojas, minimas prekių judėjimo sertifikatų 1 langelyje, neišdavė kilmės dokumentų ir juose nepasirašė, todėl šie automobiliai vertintini kaip nenustatytos kilmės, o kilmės įrodymai suklastotais. Be to, Šveicarijos muitinės tarnyba 2005 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 323.2.1162.2005 informavo pareiškėją, kad nebuvo galimybės susisiekti su firma „Dany Auto Export“, todėl minėtuose prekių judėjimo sertifikatuose EUR.l nurodyti automobiliai vertintini kaip nenustatytos kilmės, o kilmės pažymėjimas pagal Laisvos prekybos sutartį Šveicarija - EB išduotas neteisėtai (b. l. 46-47). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtiems automobiliams teisėtai buvo perskaičiuoti importo mokesčiai. Tai, kad ant dokumentų yra Šveicarijos Konfederacijos muitinės spaudai, dar nepatvirtina prekių kilmės. Šveicarijos Konfederacijos muitinė atsakyme Lietuvos muitinei nurodė, kad dokumentų autentiškumo negalima patikrinti, todėl buvo padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo pateikti sertifikatai EUR.1 Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 neįrodo preferencinės prekių kilmės. Be to, pati bendrovė, iškilus abejonėms dėl pateiktų kilmės dokumentų autentiškumo, nepateikė muitinei jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų preferencinę prekių kilmę.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 77-78) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. S-328(7-314/2006), Muitinės departamento 2006 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 1A-4.14-292 ir Panevėžio teritorinės muitinės 2006 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. 6PM19018. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teiginiai, kad Šveicarijos muitinė paneigė bendrovės pateiktų kilmės dokumentų autentiškumą, yra nepagrįsti.
2. Sertifikatus EUR.1 Nr. M0978142, Nr. M0978143, Nr. M0978144 yra patvirtinusi Šveicarijos muitinė savo spaudais ir muitinė savo patvirtintų sertifikatų nepaneigė, todėl šie dokumentai yra įrodymai, patvirtinantys, kad prekių kilmė pripažinta ir nustatyta.
3. Šveicarijos Generalinio muitinės direktorato 2005 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 323.2.240.2005-323.2.241 ir jo vertimo į lietuvių kalbą atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė.
4. Lengvųjų automobilių kilmė, t. y. jų gamybos vieta, yra visuotinai žinomas faktas, kurio įrodinėti ir nereikėtų. Be to, šis faktas atsispindi automobilių kėbulų numeriuose.
5. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau suformuotą teisminę praktiką administracinėje byloje Nr. A8-926/05. Papildoma mokesčių suma neturėtų būti įregistruojama, nes mokesčių suma neįregistruota arba per maža mokesčių suma įregistruota dėl muitinės pareigūno klaidos, kurios bendrovės darbuotojai veikdami sąžiningai ir laikydamiesi visų teisės aktų reikalavimų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu, negalėjo nustatyti.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 82-83) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymi, kad nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentais dėl nepagrįstai įregistruotos mokestinės prievolės, nes Šveicarijos Konfederacijos muitinės 2005 m. lapkričio 23 d. raštu Nr.323.2.240.2005-323.2.241.2005 pateikta informacija bendrovės nepaneigta, todėl ir skola bendrovei įregistruota pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas ginčija kompetentingų institucijų sprendimus, kuriais uždarajai akcinei bendrovei „Autobleiras“ buvo panaikinta muito lengvata ir priskaičiuotas muito mokestis, papildomai pridėtinės vertės mokestis, bauda už mokesčio sumažinimą. Skundžiamo sprendimo (bendrine prasme) pagrindas buvo tas, jog neįrodyta importuotų prekių (automobilių) kilmė. Taigi administracinėje byloje kyla ginčas dėl faktinių duomenų vertinimo. Proceso šalių nuomonės taikytinų teisės normų atžvilgiu iš esmės neišsiskyrė, todėl tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą labiau akcentuotinas įrodymų vertinimo aspektas.
Muitinei kilus abejonių dėl uždarosios akcinės bendrovės „Autobleiras“ pateiktų dokumentų autentiškumo buvo užklausta Šveicarijos Konfederacijos muitinė, kuri pateikė atsakymą, nurodantį negalinti pasiekti eksportuotojo Šveicarijos firmos „Dany Auto Export“, o kartu negalinti patikrinti ir EUR. 1 sertifikatų, kuriais remiantis pareiškėjas grindė preferencijų taikymą įvežamoms į Lietuvos Respubliką prekėms (automobiliams), teisingumą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks įrodymas akivaizdžiai paneigia teisę į preferencijų taikymą. Tai, kad sertifikatus yra patvirtinusi Šveicarijos muitinė savo spaudais, šiuo konkrečiu atveju teisinės reikšmės neturi, nes Šveicarijos Konfederacijos muitinė, išvykstant automobiliams, netikrino tų sertifikatų autentiškumo. Tai buvo padaryta tik Lietuvos muitinės prašymu.
Vadovaujantis Laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 3 protokolo nuostatomis, preferencinė prekių kilmė gali būti įrodoma prekių judėjimo sertifikatu EUR.1 arba deklaracija sąskaitoje-faktūroje. Vadinasi, sąlyga preferencijų taikymui - atitinkami dokumentai, nurodyti Laisvosios prekybos sutartyje, bet ne faktinės aplinkybės apie visuotinai žinomą lengvųjų automobilių kilmę, todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Šiuo klausimu jau yra pasisakiusi Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. kovo 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-203-2005 Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija ir kt. v. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kat. 25.
Pareiškėjas, Muitinei pradėjus ir užbaigus tikrinimą dėl pateiktų kilmės dokumentų autentiškumo, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų preferencijų taikymą, paneigiant Šveicarijos Konfederacijos muitinės 2005 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 323.2.240.2005-323.2.241.2005. Pareiškėjo teiginys dėl aiškios eksportuotų automobilių kilmės, suponuojančios importo muito netaikymą, neįrodytas. Tuo tarpu, šiuo konkrečiu atveju, vis dėl to turi įrodyti tas, kuris teigia, o ne tas, kuris neigia. Tai bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė, kuri taikoma ir administraciniame procese (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A1-835/2007; procesinio sprendimo kategorija 1.3; 11.2). Tvirtindama sertifikatus esančius autentiškais uždaroji akcinė bendrovė „Autobleiras“ turėjo būti aktyvi ir veikti taip, kad galėtų paneigti Muitinės surinktus faktinius duomenis. Pareiškėjui nepateikus teisės aktais nustatytų įrodymų dėl automobilių kilmės bei, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, apeliacinio skundo motyvus pripažinus niekuo neparemtais, teigtina, kad Panevėžio teritorinė muitinė pagrįstai ir teisėtai 2006 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą Nr. 6PM19018, kuriuo UAB ,,Autobleiras“ panaikino muito lengvatą ir priskaičiavo 816 Lt muito mokesčio, papildomai 147 Lt PVM bei paskyrė 289 Lt baudą už mokesčio sumažinimą.
Šveicarijos Generalinio muitinės direktorato 2005 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 323.2.240.2005-323.2.241 vertimas į lietuvių kalbą yra Mokestinių ginčų komisijos byloje pridėtoje prie šios administracinės bylos, todėl apeliacija dėl minimo dokumento vertimo į lietuvių kalbą nebuvimo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visiškai nepagrįsta.
Taigi skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Autobleiras“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.