Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas yra R. Š. (mirusio 2025 m. rugpjūčio 13 d.) sūnus. Pareiškėjo tėvas R. Š. buvo E. Š. (mirusios 2024 m. kovo 15 d.) sūnus. Po motinos E. Š. mirties jos palikimą (nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, tvartą ir kitus inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini)) faktiškai pradėdamas valdyti priėmė pareiškėjo tėvas R. Š., kuris gyveno minėtame name, naudojosi visu jame buvusiu turtu ir juo rūpinosi. R. Š. savo vardu nekilnojamojo turto neturėjo, tačiau jo gyvenamoji vieta oficialiuose dokumentuose (pvz., VSDFV sprendime) buvo nurodoma būtent adresu, kuriuo registruotas motinos turtas. Po tėvo R. Š. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti, siekiant registruoti turtą tėvo vardu ir vėliau jį paveldėti.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei teismas, visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, įsitikintų, kad R. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo E. S. su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir matyti, kad pareiškėjas yra mirusio R. Š. sūnus, o R. Š. buvo mirusios E. Š. sūnus. Nustatyta, kad po E. Š. mirties 2024 m. kovo 15 d. jos sūnus R. Š. toliau gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , bei savo buityje ir ūkio reikmėms nuolat naudojo kitus sodybos priklausinius - tvartą ir šulinį, rūpinosi pastatų priežiūra, šildymu bei apsauga, mokėjo einamuosius mokesčius, taip aktyviais veiksmais išreikšdamas savo valią priimti palikimą ir elgdamasis su turtu kaip su savo. R. Š. mirties liudijime jo mirties vieta nurodyta būtent paveldimame name, o VSDFV duomenys patvirtina, kad šis adresas valstybės registruose buvo laikomas oficialia jo gyvenamąja vieta. Tai neginčijamai patvirtina ne epizodinį, o nuolatinį ir tęstinį gyvenimą bei turto valdymą iki pat jo mirties 2025 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjo pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybės patvirtina, kad po palikėjos mirties pareiškėjo tėvas naudojosi bei prižiūrėjo palikėjos turtą kaip savo. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos vardu testamentų nėra sudaryta, palikimo priėmimo bylų notarų biuruose neužvesta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant turtą valdyti, reiškia, kad įpėdinis atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. Š. po motinos E. Š. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus, kadangi terminas kreiptis į notarą yra pasibaigęs, o palikėjas R. Š. yra miręs. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog palikimas buvo priimtas per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradedant turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas. Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2025 m. rugpjūčio 13 d., priėmė palikimą, atsiradusį po motinos E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2024 m. kovo 15 d., mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.