- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-383-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17671-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-383-881/2012 pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1074-864/2011 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei S. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės S. P. 40 140 Lt turtinei ir neturtinei žalai atliginti, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d., po ieškovo motinos mirties, jai priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu sudegė 26 140 Lt vertės namas ir 9 000 Lt vertės jame esantys daiktai. Gaisravietėje rastas L. Š. lavonas, o gaisro priežastis įvardinta kaip neatsargumas rūkant namo patalpose. Kadangi dėl L. Š. kaltės sudegė namas ir jame buvę daiktai, o ieškovas yra priėmęs savo velionės motinos palikimą, o atsakovė – savo velionio tėvo L. Š. palikimą, atsakovė turi pareigą atlyginti jos tėvo padarytą 35 140 Lt dydžio turtinę žalą bei ieškovo patirtą 5 000 Lt dydžio neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įstatymai nenumato įpėdinio pareigos atlyginti palikėjo padarytą neturtinę žalą. Be to, sudegęs namas buvo senas, todėl jo vertė negali būti tokia didelė, kaip nurodė ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog pagal CK 6.289 straipsnio 1 dalį, mirus už žalos atsiradimą atsakingam asmeniui, pareiga atlyginti žalą pereina jo teisių perėmėjams, todėl esant L. Š. prievolei atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, tokią prievolę turėtų įvykdyti jo teisių perėmėja – atsakovė. Teismas sprendė, jog atsakovės, kaip įpėdinės, civilinei atsakomybei kilti, būtina nustatyti
Žalos faktą, L. Š. neteisėtą veikimą ar neveikimą, dėl kurio kilo žala, kaltę ir priežastinį ryšį tarp tokių L. Š. veiksmų ir žalos. Teismas nenustatė, kad dėl gaisro kilimo yra kaltas L. Š., kadangi aplinkybė, kad L. Š. lavonas rastas šalia lovos, nesudaro pagrindo neginčijamai konstatuoti, jog velionio veiksmai turėjo įtakos gaisro kilimui. Teismas pažymėjo, kad L. Š. įprotis rūkyti lovoje ar faktas, kad name jau ne kartą buvo kilęs gaisras taip pat negali būti vertinami, kaip patvirtinantys aplinkybę, jog 2009 m. rugpjūčio 21 d. kilęs gaisras buvo būtent L. Š. aplaidaus elgesio pasekmė. Teismui nenustačius L. Š. aplaidaus elgesio, lėmusio gaisrą, fakto, teismas nusprendė, jog nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėto veikimo ar neveikimo, atsakovei, priėmusiai L. Š. palikimą, neatsiranda prievolė atlyginti ieškovui dėl namo gaisro kilosią žalą, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinant. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo dėl gaisro metu buvo nustatyta gaisro kilimo vieta (gaisro židinys), kuri buvo lovoje. Tai, kad L. Š. lavonas buvo rastas ne lovoje, o šalia jos, negali būti traktuojama, kad šio asmens gaisro kilimo metu nebuvo lovoje. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog dėl gaisro kaltas L. Š.. Pažymi, jog gaisro kilimo aplinkybės yra žinomos dviem liudytojams, kurie gaisro kilimo dieną bendravo su L. Š. ir net gesimo smilkstančią lovą. Ieškovas prašo šiuos liudytojus apklausti apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra. Teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad dėl gaisro kaltas L. Š.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, jog tik spėjama gaisro priežastis yra rūkymas lovoje. Iš įvykio vietos protokolo matyti, kad gaisravietės apžiūra buvo pradėta 00 val. 50 min., o baigta 1 val. 10 min, t. y. atlikta naktį. Protokole taip pat nurodoma, jog rekomenduojama atlikti pakartotinę įvykio vietos apžiūrą, tačiau tokia apžiūra taip ir nebuvo atlikta, dėl to negalima daryti išvados, kad gaisro židinys buvo lovoje. Pažymi, jog namas buvo labai mažas, todėl visi daiktai buvo vienas šalia kito, be to, virtuvė buvo tame pačiame 17,17 kv. m. plote. Tai, kad L. Š. lavonas buvo rastas taip pat ne lovoje, leidžia daryti išvadą, kad gaisro priežastis tėra prielaida. Liudytojas V. Š. paaiškino, jog L. Š. neturėjo įpročio rūkyti lovoje, visada rūkydamas buvo atsargus, naudojosi pelenine, be to, namo elektros instaliacija buvo netvarkinga, ją teko daug kartų taisyti, kas ir galėjo būti gaisro priežastis. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat ginčija turto vertinimo ataskaitoje nurodytą žalos apdegusiam pastatui dydį, tvirtina, jog pastato aprašymas ataskaitoje neatitinka faktinės situacijos bei susidėvėjimo prieš gaistą apimties. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog name sudegė vertingi kilnojamieji daiktai bei statybinės medžiagos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar galimai dėl gaisro sukėlimo kalto asmens įpėdinė yra atsakinga už palikėjo galimai padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1, 2 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (6.263 str. 1, 2 d.).
CK 6.245 straipsnio 4 dalis nustato, jog deliktinė civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinės skolininko civilinės atsakomybės taikymo pagrindai yra bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: nuostoliai (žala), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių (žalos) ir kaltė (CK 6.246-6.249 str.).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo pareikštus reikalavimus, konstatavo, jog atsakovės, kaip įpėdinės, civilinei atsakomybei kilti, nėra visų būtinų sąlygų, o būtent, teismas nenustatė, kad gaisras kilo dėl palikėjo L. Š. neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl ieškinį atmetė.
Esminis apeliacinio skundo argumentas, kurio pagrindu apeliantas prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, susijęs su įrodymų vertinimu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su gaisro kilimo priežastimi, todėl nepagrįstai nusprendė, jog gaisras, kurio padarinių sukeltą žalą reikalauja atlyginti ieškovas, kilo ne dėl L. Š. neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2009 m. rugsėjo 9 d. pažymos apie gaisrą (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 21 d. name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas ir išdegė vidus. Gaisravietėje buvo rastas vyriškos lyties lavonas, spėjama gaisro priežastis – neatsargumas rūkant (Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2009 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie gaisrą (duomenys neskelbtini)). Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 15-1-556-09 medžiagoje esančiame 2009 m. rugpjūčio 22 d. įvykio vietos protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus sudegusį namą nustatyta, kad apžiūrint prie blogo matomumo, apdegusiame name aptiktas šalia durų gulintis apdegęs vyriškos lyties lavonas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakingų institucijų dokumentuose užfiksuota gaisro kilimo priežastis – neatsargumas rūkant, tėra prielaida. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tikroji gaisro priežastis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog gaisrą sukėlė neatsargiai rūkydamas L. Š.. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat įvertinusi aplinkybę, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta tamsiu paros metu, t. y. pradėta 00 val. 50 min., baigta 1 val. 10 min., esant blogam matomumui. Įvykio apžiūros protokole taip pat užfiksuota, jog dėl blogo matomumo rekomenduojama atlikti pakartotinę įvykio vietos apžiūrą šviesiu paros metu. Taigi pirminės įvykio vietos apžiūros išvados, nustatant galimą gaisro priežastį esant itin blogam matomumui, nėra patikimos, todėl vertinamos kritiškai, nes nepatvirtina, jog gaisro priežastis buvo neatsargus L. Š. rūkymas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pakartotinė gaisro vietos apžiūra būtų buvusi atlikta, todėl nenustačius tikrosios gaisro priežasties, negalima padaryti net ir tikėtinos prielaidos, kad dėl gaisro sukėlimo yra kaltas L. Š..
Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo apklausti apeliacinės instancijos teisme liudytojus, kurie galimai lankėsi pas L. Š. prieš jo mirtį, nes šie liudytojai nėra ekspertai, todėl negalėtų padėti atskleisti tikrąją gaisro priežastį. Be to, apeliantas neįvardijo šių liudytojų, todėl teismas neturi galimybės į teismo posėdį iškviesti liudytojus, kurie nėra identifikuoti, nėra žinoma liudytojų gyvenamoji vieta ir pan..
Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.