Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad galimai jis 2016-02-17, apie 19.43 val. (duomenys neskelbtini) gatvės prieigose, viešoje vietoje, būdamas neblaivus griuvinėjo, svirdinėjo į šalis, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pažeidė viešąją tvarką ir padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 178 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Vertinant byloje surinktus duomenis, matyti, kad tyrimas atliktas nepilnai ir neišsamiai.

Tinkamas veikos kvalifikavimas pagal ATPK 178 str. 3 d. galimas tada, kai yra nustatyti pažeidėjo veiką kvalifikuojantys požymiai – girto asmens pasirodymas viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, kuriam per vienerius metus du kartus buvo paskirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių apie tai, kad J. P. buvo neblaivus, t.y. pareigūnai tyrę galimai J. P. padarytą pažeidimą nenustatė pažeidimą kvalifikuojančio požymio - jo neblaivumo.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai, surašiusiai protokolą, grąžina tais atvejais, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismui nustačius, kad yra esminių pažeidimų administracinio teisės pažeidimo medžiagoje bei protokolo surašyme, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Teismas atlikti papildomo bylos tyrimo neturi galimybės, nes bus pažeistas nešališkumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ji grąžintina nustatytiems trūkumams pašalinti protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

bylos medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Žaliakalnio policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.