Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje, vaizdo konferencijos būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.1. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini), T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus, bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę - sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.2. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d. apie 18-19 val. A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli degalinės „(duomenys neskelbtini)“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais - ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie (duomenys neskelbtini), paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo - pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia, neturėdamas leidimo, E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis - G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo K. B. neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 m. M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų - siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č., kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini); T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000 - 4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus - du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 metų vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepą, Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus - du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant - slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės (duomenys neskelbtini), kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš (duomenys neskelbtini) miesto nuvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, kur (duomenys neskelbtini) pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus - du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir einant link (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. (duomenys neskelbtini) mieste, iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų - pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus - du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta, (duomenys neskelbtini) mieste, o grįžę į (duomenys neskelbtini) miestą, A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., ovėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis - G. B., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., T. G., D. Č., G. Ž., R. B., A. J., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų - ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais G. B. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 7 punkte, 9 punkte, 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su A. J., suklastojo tikrą dokumentą – savo paties Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, o būtent:

3.1. G. B., iš anksto susitaręs su A. J., turėdamas tikslą padėti pastarajam slapstytis nuo teisėsaugos institucijų pareigūnų ir tokiu būdu išvengti atlikti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dėl padaryto sunkaus nusikaltimo, tyrimo nustatinėjamu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2014 m. iki 2017 m. gegužės 31 d., perdavė A. J. tikrą savo Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004 m. gruodžio 3 d. (duomenys neskelbtini) migracijos poskyryje. A. J., vengdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendį, įgijęs iš G. B. tikrą dokumentą - Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), šiame tikrame dokumente mechaniškai trynimo-skutimo būdu ar naudojant chemines medžiagas pakeitė pirminio turinio rekvizitus - asmens duomenų lape esantį vyro veido atvaizdą, t. y. G. B. nuotrauką pakeitė savąja ir tokiu būdu suklastojo šį dokumentą, kurį naudojo iki 2017 m. gegužės 31 d. slapstydamasis nuo teisėsaugos pareigūnų, kol 2017 m. gegužės 31 d. buvo pagal Europos arešto orderį išduotas į Lietuvą ir atgabentas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kur pareigūnai rado ir paėmė žinomai suklastotą tikrą dokumentą - G. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat G. B. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto grobimą, o būtent:

4.1. G. B. 2011 m. lapkritį organizavo A. N. didelės vertės turto pagrobimą panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, paminėtu laikotarpiu Kauno mieste įtraukė į planuojamą padaryti nusikaltimą N. V., pasiūlydamas šiam bendrai įvilioti A. N. į pasalą, prisidengiant tariamu automobilio pardavimu, po ko apiplėšti nukentėjusįjį panaudojant šaunamąjį ginklą ir grasinimus nužudyti. N. V. sutikus, G. B. 2011 m. lapkričio 30 d. susisiekė su A. N. ir susitarė tą pačią dieną 16 val. susitikti (duomenys neskelbtini) pasienio ruože, (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti neva parduodamą automobilį „VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą J. V. vardu. 2011 m. lapkričio 30 d. 16.00 val. susitikus (duomenys neskelbtini), A. N. apžiūrėjo G. B. ir N. V. neva pardavimui atvarytą automobilį ”VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susitarė 2011 m. gruodžio 2 d. atvykti į Kauno miestą ir įgyti šį automobilį už 16 500 eurų. 2011 m. lapkričio 2 d. apie 16.00 val. A. N. automobiliu „Mazda 626”, Rusijos Federacijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvykus į susitikimo vietą degalinėje "(duomenys neskelbtini)”, esančioje prie (duomenys neskelbtini), G. B. ir N. V. ten atvyko automobiliu "BMW 320”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. N. sėdint automobilio „Mazda 626”, Rusijos Federacijos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, G. B. įsėdo į minėto automobilio priekinio keleivio vietą šalia A. N., o N. V. sėdo ant galinės automobilio „Mazda 626” sėdynės. G. B. paklausė nukentėjusiojo, ar pastarasis atsivežė pinigus. A. N. atsakius teigiamai, G. B. iš po striukės išsitraukė legaliai laikytą 9 mm kalibro pistoletą Walter P99 AS Nr. (duomenys neskelbtini), įrėmė A. N. į dešinį šoną bei grasindamas nužudyti, pareikalavo atiduoti pinigus. A. N. suvokiant, jog neįvykdžius G. B. ir N. V. reikalavimo bus nužudytas, nukentėjusysis atidavė G. B. su savimi turėtus 21 500 eurų. Pagrobęs pinigus G. B. A. N. pagrasino, kad priklauso „kamuolių” nusikalstamam susivienijimui ir nurodė nesikreipti į policiją, o grįžti į (duomenys neskelbtini) bei neieškoti teisybės, jeigu A. N. nori gyventi. Tada G. B. ir N. V. išlipo iš A. N. automobilio, o nukentėjusysis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis - G. B., veikdamas organizuotoje grupėje su N. V., panaudodamas šaunamąjį ginklą ir grasinimus panaudoti fizinį smurtą, organizavo ir padarė didelės vertės A. N. turto - 21 500 eurų plėšimą. Šiais veiksmais G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

5. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent:

5.1. G. B. žinodamas, kad ne mažesnės kaip 30 550 eurų vertės automobilis „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu - 2016 m. liepos 20-21 d. pagrobtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo šį didelės vertės turtą ir naudojosi šiuo automobiliu, kol 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu automobilis „Porsche Macan“ buvo paimtas policijos pareigūnų.

5.2. Be to, G. B., siekdamas sudaryti galimybę netrukdomai ir saugiai naudotis žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu - automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Lietuvos Respublikoje įgijo, nuo įgijimo laikė prie savęs ir bute adresu (duomenys neskelbtini), naudojo žinomai suklastotą dokumentą - Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą 77 38 Nr. 4822440 su jame įrašytais žinomai neteisingais automobilio ir jo savininko duomenimis - automobilio „Porsche Macan“, suklastotu VIN (duomenys neskelbtini), automobilio savininku V. L. G., kol šis žinomai suklastotas dokumentas 2018 m. balandžio 17 d. kratos metu buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Tokiu būdu jis - G. B., įgijo ir naudojosi didelės vertės turtu - automobiliu „Porsche Macan“, originalus identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), suklastotas identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis 30 550 eurų vertės turtas gautas nusikalstamu būdu, įgijo, laikė ir naudojo žinomai suklastotą dokumentą - Rusijos Federacijos transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Kaltinamojo G. B. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį, kurią kaltinamajam kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas ir paskirti jam bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

8.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas, sprendžiantis dėl ilgalaikio suėmimo taikymo, negali apsiriboti savo ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Skundžiamos nutarties teiginiai patvirtina, kad šių reikalavimų nesilaikyta. Šiuo atveju ne tik nenustatyta reikšmingesnių pagrindų egzistavimo, tačiau ir nevertinta ir tai, jog dalis pagrindų jau išnykę. Taip pat nesilaikyta reikalavimo kas kartą vertinti, ar kardomųjų priemonių tikslų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

8.9. Skunde nurodoma ir tai, kad dalis motyvų dėl tariamo dalyvavimo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje niekaip nepagrindžia to, kad kaltinamasis G. B. paleistas iš suėmimo darys naujus nusikaltimus. Apygardos teisme nagrinėjamoje byloje G. B. nėra kaltinamas nei dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, nei ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Bet kokios nuorodos į ikiteisminį tyrimą, kuriame tiriamos kažkokios kitos nusikalstamos veikos, neturi teisinio pagrindo, kadangi šią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra ir negali būti susipažinęs su kito ikiteisminio tyrimo medžiaga, nežino ir negali žinoti, kokie konkretūs įtarimai yra pateikti konkretiems asmenims, ar pateikti įtarimai yra grindžiami bent minimaliai patikimais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nutartyje netiesiogiai nurodomas ikiteisminis tyrimas trunka ilgą laiką, nėra baigtas, nėra surašytas kaltinamasis aktas, byla nėra perduota į teismą, kas rodo, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti į teismą. Tyrimo metu pateikti įtarimai, kurie nėra patikrinti teisme, negali turėti jokios teisinės reikšmės. Vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu negalima konstatuoti asmens tariamo pavojingumo bei polinkio nusikalsti, nes jokiame teisiniame procese nėra nustatyta, kad jis būtų padaręs kokias nors nusikalstamas veikas, juolab būtų dalyvavęs ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje.

8.10. Jokių kitų aplinkybių, pasak gynėjo, kurios leistų manyti, kad G. B. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nagrinėjamoje byloje nėra.

8.11. Dėl suėmimo taikymo proporcingumo ir galimybės taikyti kitas kardomąsias priemones, skunde nurodoma, kad švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Šiuo atveju teismas galimybės taikyti kaltinamajam G. B. kitas kardomąsias priemones nesvarstė.

8.12. Skunde pažymima, kad kaltinamojo šeima yra pasirengusi įmokėti nemažiau nei 20 000 Eur užstatą. Užstato suma, atsižvelgus į kaltinamojo šeimos turtinę padėtį, yra reikšminga, vadinasi, tokia kardomoji priemonė yra pakankama ir garantuotų asmens dalyvavimą procese. Kartu su užstatu galėtų būti taikoma ir kita kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Ši kardomoji priemonė apribotų kaltinamojo laisvę ir leistų jį pilnai kontroliuoti, o tuo pačiu būtų užtikrinta ne tik kad būdamas laisvėje G. B. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo, nedarys naujų nusikaltimų, bet ir jokiais kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Pastaroji kardomoji priemonė, nustačius tinkamas jos sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams.

8.13. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmuosius šešis kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius kaltinamajam nebuvo leista nei skambinti, nei susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais. Šiuo metu dėl Lietuvos Respublikoje plintančios Covid-19 suimtiesiems taip pat yra uždrausta turėti kontaktinius pasimatymus su artimaisiais. Tokios aplinkybės jau ilgą laiką esmingai apribojo G. B. privatų gyvenimą, jo socialinius ryšius. Taikoma kardomoji priemonė neproporcingai riboja G. B. teises.

8.14. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki šio skundo pateikimo dienos baudžiamojoje byloje neįvyko nei vienas teismo posėdis dėl 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje įvesto karantino, visi suplanuoti teismo posėdžiai lapkričio – sausio mėnesiais atšaukti, t. y. jau daugiau kaip trys mėnesiai procesas byloje yra visiškai sustojęs, jokie procesiniai veiksmai neatliekami, o, įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, bendras G. B. taikomo suėmimo terminas sieks jau 36 mėnesius, kas pagal EŽTT praktiką gali būti per ilgu suėmimo terminu net ir sudėtingose organizuoto nusikalstamumo bylose.

8.15. Esant nurodytoms aplinkybėms, teigiama, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas nėra būtinas ir neišvengiamas, nes tikslai pilnai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones. Nuolat pratęsiant ilgalaikį suėmimą vien formaliais pagrindais ir tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės. Ilgesnis laikymas kaltinamojo suėmime, vertinant baudžiamosios bylos kontekstą, yra nepateisinamas nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu.

9. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas

10. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi pratęsus kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė galimas kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo G. B. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.

11. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų J. M., M. G., R. K., R. P., V. J., V. P., A. Z., A. A. parodymuose, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, kratos protokoluose, specialisto išvadose, Nyderlandų Karalystės Haaglanden teismo ekspertizės biuro pareigūnų surinktos informacijos protokoluose, Nyderlandų teismo ekspertizės instituto tyrimo išvadose ir ataskaitose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad bylos nagrinėjimas yra baigiamojoje stadijoje, o apklaustų beveik visų bylos liudytojų pateiktų parodymų analizė rodo, kad G. B. vaidmuo, lyginant su kitais kaltinamaisiais, nusikalstamosiose veikose buvo antraeilis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje teismas nenustato atskirų kaltinamajam inkriminuojamų veikų padarymo aplinkybių, nusikaltimo sudėčių požymių ir pan. Tik bylą nagrinėjant iš esmės teisme, byloje surinkti įrodymai tiriami, įvertinami bei sprendžiamas asmens kaltės ir veikų kvalifikavimo klausimai. Bbyloje surinktų duomenų ir juose esančios informacijos analizės atlikimas, jos patikimumo ir išvadų dėl įrodymų vertinimas yra bylą išnagrinėjusio teismo, priimančio galutinį procesinį sprendimą byloje, prerogatyva. Spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.

12. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). G. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos daugiau negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.

13. Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. B. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gresiančios bausmės dydį. Minėta, kad G. B. yra kaltinamas padaręs tyčines nusikalstamas veikas, kurių dalis yra priskiriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, už kurių padarymą baudžiamojo įstatymo yra numatytos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, kurios, nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę aptariamu suėmimo taikymo pagrindu, yra reikšmingos kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali būti pripažįstama BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu taikyti suėmimą, pagrindžiant didelę asmens pasislėpimo rizikos galimybę. Apygardos teismas tinkamai vertino tolesniam G. B. kardomajam kalinimui reikšmingų aplinkybių visumą – nustatant ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, taip pat gavo kreditą būstui įsigyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios ir kaltinamojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, socialinių ryšių, finansinių įsipareigojimų, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos paneigti egzistuojančią slėpimosi riziką. Šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju, suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galimai kaltinamasis padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodoma skunde, nesumažina G. B. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Pažymėtina ir tai, kad G. B. yra pareikšti kaltinimai ir dėl BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje galimai padarytos veikos – asmens dokumento suklastojimo ir panaudojimo turint tikslą padėti kitam kaltinamajam A. J. slapstytis nuo teisėsaugos pareigūnų, taip vengiant nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Be to, įvertinti ir kaltinamojo galimi ryšiai užsienyje. Remiantis bylos duomenimis, dalis G. B. inkriminuotų nusikaltimų galimai buvo padaryti užsienyje. Taip pat byloje yra duomenų, kad kaltinamasis G. B. galimai yra siejamas su šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotu nusikalstamu susivienijimu. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atskirtas iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame G. B. įtariamas ir tuo, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, veikusiam ne vienoje užsienio valstybėje – Norvegijos Karalystėje, Airijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje ir kitose šalyse. Nors šie duomenys negali būti tiesiogiai vertinami, jie, kaip buvo minėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, suteikia pagrindą manyti, jog kaltinamasis yra asmuo, galimai turintis autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų, veikiančių ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir už jos ribų. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog G. B. gali turėti asmeninių ryšių net keliose užsienio valstybėse. Vien tai, kad šiuo metu nėra atskleisti konkretūs asmenys, su kurias G. B. tiesiogiai ar per kitus asmenis palaikė ryšius, nepaneigia išvados dėl jo galimų ryšių užsienyje ir galimybės jais pasinaudoti. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam įkaltintų veikų, jų pobūdžio, patį G. B. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, patvirtinančių slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde išdėstyti patikinimai, jog kaltinamasis G. B. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

16. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam G. B. pagrįstai pratęstas, nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. G. B. kaltinamai pareikšti dėl 11 nusikalstamų veikų, priskiriamų nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Dalis šių veikų patenka į BK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Remiantis bylos duomenimis, nusikalstamos veikos galimai nebuvo atsitiktinės, bet iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, savanaudiškos. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo ir turėjo teisėtų pajamų, tačiau nusikalstamų veikų, kurių padarymu G. B. kaltinamas, pobūdis ir mastas leidžia daryti prielaidą, kad lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, galėjo būti vienas iš pagrindinių G. B. pragyvenimo šaltinių. Teismo turimais duomenimis, G. B. anksčiau buvo teistas penkis kartus. Nors skunde gynėjas pažymi, kad G. B. teistumas yra išnykęs, aplinkybė apie ankstesnį kaltinamojo teistumą privalo būti vertinama sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. Šiuo aspektu vertintini ir duomenys apie įtarimus G. B. atskirtame ikiteisminiame tyrime tiek, kiek jie yra reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti šioje baudžiamojoje byloje. Visos šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvas, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

17. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių G. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

18. Vertinant gynėjo argumentus dėl G. B. taikomos kardomosios priemonės trukmės, nustatyta, kad suimtajam suėmimas yra taikomas nuo 2018 m. balandžio 17 d. Vadovaujantis BPK 127 straipsnio 11 dalimi, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už sunkiausią G. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, spręstina, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimas nepažeistas. Kaltinamajam taikoma kardomąja priemone teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Nors G. B. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiko tarpą, suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Pagal EŽTT praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išskirtinėmis priežastimis tolimesniam G. B. suėmimo taikymui yra bylos sudėtingumas (kaltinimai pareikšti 17 kaltinamųjų) bei didelė apimtis (baudžiamosios bylos 75 tomai). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje procesas nėra vilkinamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla 2019 m. spalio 4 d. buvo perduota apygardos teismui, o 2019 m. lapkričio 8 d. perduota teisiamajam posėdžiui. Bylos nagrinėjimas pradėtas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. pagal iš anksto nustatytą i intensyvų teismo posėdžių grafiką. Pertraukos tarp teisiamųjų posėdžių ar teisiamųjų posėdžių atidėjimas buvo sąlygotas objektyvių priežasčių. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ėmėsi priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau (kreiptasi į Nacionalinę teismų administraciją dėl bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina, sudarytas naujų teismo posėdžių grafikas). Todėl spręstina, kad kardomosios priemonės taikymo G. B. trukmė nulemta objektyvių priežasčių, susijusių ne tik su bylos apimtimi, bet ir bylos proceso eiga, posėdžių organizavimu karantino dėl Covid-19 grėsmės sąlygomis, byloje dalyvaujančių asmenų užimtumu ir kt. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu yra suplanuoti 7 teisiamieji posėdžiai iki 2021 m. gegužės 25 d. ir tai patvirtina, kad toliau dedamos visos pastangos išnagrinėti bylą kuo sparčiau.

19. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad G. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pagrįstumo nepaneigia ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme baigiamoji stadija. Suimtojo teisės suvaržytos, laikantis baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindui, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

20. Gynėjo akcentuojama aplinkybė, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai buvo nepateisinamai ribojami – dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino pirmuosius šešis kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius, kaltinamajam nebuvo leista nei skambinti, nei susirašinėti su šeimos nariais ir artimaisiais, vertinama, atsižvelgiant į tai, kad dėl Lietuvos Respublikoje plintančios Covid-19 susitikimų, judėjimo laisvės apribojimai buvo taikomi ne tik suimtiems asmenims. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad G. B. teisės ir laisvės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais buvo nepateisinamai ribojamos.

21. Nors teismas skundžiamoje nutartyje švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės nesvarstė, iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo konstatuota, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kas eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato ir (ar) intensyvios priežiūros G. B. taikymo galimybę.

22. Gynėjas pagrįstai nurodo ir tai, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Pasak gynėjo viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, yra užstatas (BPK 133 straipsnis), intensyvi priežiūra. Gynėjas nurodo, kad kaltinamojo šeima yra pasiruošusi sumokėti 20 000 Eur sumą. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis dėl kaltinamajam G. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų apimtį ir pobūdį, padarymo aplinkybes, sprendžia, kad skunde nurodomos kardomosios priemonės – siūlomas 20 000 Eur užstatas, intensyvi priežiūra – nėra pakankamos šioje proceso stadijoje užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios švelnesnės kardomosios priemonės, ar jų kompleksas, nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikaltimų darymo riziką.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo G. B. pratęstas suėmimo terminas. Pastebėtina, jog tuo atveju, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir vertinti iš naujo.

24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam G. B. pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo G. B. teisės suvaržytos, laikantis baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo G. B. (G. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 15 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.