- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-353-569/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01261-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2165-1004/2016 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui G. V. individualiai įmonei „Šoklys“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 168,27 Eur nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas turėjo grąžinti išlaidas, susidariusias vykdymo procese, vykdant 2012-07-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą už akių, nes atsakovas turėjo grąžinti ieškovui dėl pareikšto ieškinio vykdymo procese susidariusias išlaidas, t. y. 168,27 Eur, kadangi pasikeitus teismo sprendimui, ieškovui tapo žinoma, kad minėta suma nebūtų buvusi pradėta išieškoti, jei atsakovas nebūtų pareiškęs ieškinio A. P..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė ieškovui A. P. 14 d. terminą nuo nutarties kopijos įteikimo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikiant teismui pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, nurodant priežastis, dėl ko buvo praleistas vienerių metų terminas pareiškimui paduoti ir savarankiškas prašymas dėl šio termino atnaujinimo, įtraukiant į procesą suinteresuotu asmeniu antstolį (jam paruošiant pareiškimo ir jo priedų egzempliorių).
4. Teismas sprendė, jog ieškovas ieškiniu prašo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą, todėl vertino, kad A. P. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuris laikytinas pareiškimu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, negalima priimti, nes Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 761 str. 2 d., numatyta, kad pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos. Teismas vertino, kad yra praleistas įstatymų numatytas vienerių metų terminas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nėra savarankiško ieškinio dalykas, todėl vertino, kad pareiškėjas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo turi kreiptis į teismą CPK 760-762 str. nustatyta tvarka, paduodamas pareiškimą.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėtų spręsti dėl antstolio įtraukimo į procesą suinteresuotu asmeniu, kadangi sprendžiamas klausimas dėl antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų ir jo vykdyto priverstinio skolos išieškojimo veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas tinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, tiesiog pasirinko pažeistas teises ginti kitu - ne sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto - pagrindu, o vadovaudamasis civilinės atsakomybės instituto nuostatomis, kadangi manė, jog G. V. individuali įmonė „Šoklys“ yra tiesiogiai atsakingas dėl ieškovo patirtų turtinių nuostolių.
7.2. Teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, siekia pakeisti ieškovo pasirinktą savo teisių gynimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Ieškovas pasirenka konkretų savo teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis reiškia, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismas sprendžia išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimus, t. y. ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, ar jis šią teisę realizuoja, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
10. CPK 115 str. ir 138 str. įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).
11. Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovu, kad ieškovas pasirinko pažeistas teises ginti kitu - ne sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto - pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui ieškinio trūkumus – pateikti teismui pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.
12. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškinio trūkumas – įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu antstolį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, priešingai negu atsakovo, nenurodymas, nėra esminis ieškinio trūkumas, dėl kurio civilinė byla negali būti iškeliama netaikant ieškinio trūkumų šalinimo. Pažymėtina, kad prieš taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą ieškinyje nenurodžius visų, teismo nuomone, bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, būtina atsižvelgti į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, į bylą gali būti įtraukiami vėliau. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jų pačių iniciatyva, motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis) į procesą gali būti įtraukti ir iškėlus civilinę bylą. Be to, pasirengimo stadijoje teismas prireikus nusprendžia dėl asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 225 straipsnio 5 punktas). Trečiuosius asmenis, suinteresuotus asmenis, teismas gali į bylą įtraukti ir savo iniciatyva, jeigu mano, kad tai yra nagrinėjamoje byloje būtina.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.