- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- 2YT-4788-490/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00120-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Damulienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., D. G., valstybės įmonei Turto bankui
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., D. G. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja paveldėjimo teisės tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė jo sutuoktinė, pareiškėja R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą sutuoktinio turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. S., kuris testamento nepaliko. Iki sutuoktinio mirties jie gyveno kartu A. S. nuosavybės teise priklausančioje 1/3 dalyje namo (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota A. S. vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau likau gyventi minėtoje namo dalyje, ji pradėjo naudotis sutuoktinio asmeniniais daiktais (fotonuotraukomis, laikrodžiu, knygomis), taip pat kartu santuokoje įgytais daiktais, tai yra baldais, buitine technika, žemės ūkio padargais. Pareiškėja ir toliau moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją, komunalinių atliekų išvežimą, tvarko ir prižiūri namo aplinką, šalia namo esantį 0,56 ha sklypą, kuris taip pat įregistruotas A. S. vardu. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl pateisinamų priežasčių, ji buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties palikimą priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti jo turto dalį. Pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio dukros A. S. ir D. G. įstatymo nustatyta tvarka palikimo po tėvo mirties nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereiškia (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. S. ir D. G. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimus, nurodydamos, kad sutinka su pareiškimu, prašo teismo jį tenkinti, į tėvo palikimą pretenzijų nereiškia (b. l. (33, 35).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo A. S. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas (b. l. 24–26).
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pareiškėja su A. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Suinteresuoti asmenys A. S. ir D. G. yra pareiškėjos ir mirusiojo A. S. dukros (b. l. 7). Pareiškėjos mirusio sutuoktinio vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – 1/3 dalis 0,1700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su dalimi kiemo statinių (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–14). Pareiškėja deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėja po sutuoktinio mirties ir toliau valdo santuokoje sutuoktinio A. S. įgytą (paveldėtą) nekilnojamojo turto dalį, moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir atliekų surinkimą, prižiūri šalia namo esantį sodą ir daržą, tvarko namo aplinką (b. l. 15–19). Remiantis Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Genutės Poškaitienės 2020 m. sausio 14 d. informacija, po A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, į notarės biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė su pareiškimu užvesti paveldėjimo bylą, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (b. l. 6). Pareiškėjos teigimu, po sutuoktinio mirties, ji ir toliau naudojasi su A. S. santuokos metu įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, žemės ūkio padargais. Po sutuoktinio mirties pareiškėja disponuoja paveldėtu turtu, kaip savo. Pareiškėja faktiškai priėmė palikimą, likusį po sutuoktinės mirties, pradėdama jo turtą valdyti. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, testamentų registre nėra įregistruotų A. S. sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Suinteresuoti asmenys, pareiškėjos ir jos mirusio sutuoktinio dukros, A. S. ir D. G. su pareiškėjos prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnis 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja R. S. po sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti A. S. turtą, priėmė pareiškėja R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Byloje susidarė 6,66 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš pareiškėjos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,66 Eur (šešių eurų 66 centų) pašto išlaidas valstybei.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.