Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M., nukentėjusiam asmeniui H. L., vertėjai Teresei Gusarovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos (Komisija) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas K. G. 2010 m. balandžio 27 d. A. M. surašė ATP protokolą už tai, kad jis tą dieną apie 7 val. 4 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute laiko katiną be registracijos. Tuo pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 22 p. (b. l. 9). Komisijos 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 110 str. 1 d., padarymą A. M. skirta administracinė nuobauda - 20 Lt bauda (b. 1. 7).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 22 p. pasakyta, kad šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.

ATPK 110 str. 1 d. numatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200 Lt.

Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).

A. M. buvo nubaustas už tai, kad 2010 m. balandžio 27 d. apie 7 val. 4 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančiame bute laikė katiną be registracijos.

Pareiškėjas neigia jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau jo pozicija nėra pagrįsta faktiniais duomenimis.

Visų pirma, pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas - administracinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimai neteisėtas fotografavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl neanalizuotinas.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai K. G. ir A. R. patvirtino, kad A. M. pažeidimo fiksavimo dieną jiems pasakė, kad vienas iš katinų yra jo. Byloje nėra duomenų, kad šie asmenys iki pažeidimo fiksavimo dienos buvo konfliktavę su pareiškėju ir siektų jį apkalbėti pažeidimo padarymu. Taigi, netikėti jų parodymais, teismo nuomone, nėra pagrindo. Juo labiau, kad minėtų liudytojų parodymai pakankamai išsamūs, neprieštaringi.

Nors A. M. tvirtino, kad gyvūno savininkė yra V. T., tačiau ši apklausta teisminio nagrinėjimo metu pasakė, kad ji kartu su pareiškėju buvo pasiskirstę gyvūnais. Tai, reiškia, kad pažeidimo fiksavimo momentu V. T. nebuvo abiejų gyvūnų savininkė. Byloje pateikti gyvūnų registracijos pažymėjimai (b. l. 4) patvirtina, kad abiejų gyvūnų savininke V. T. buvo užregistruota tik 2010 m. gegužės 1 d., t. y. jau po pažeidimo užfiksavimo, todėl minėti pažymėjimai šiuo atveju pareiškėjo kaltės neeliminuoja.

Teismas vertina, kad A. M. pateikė incidento situaciją iš jam palankios pusės. Tokie motyvai negali būti pagrindas tenkinti skunde pateiktą prašymą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo. Pareiškėjo kaltė pažeidimo padaryme pilnai įrodyta pažeidimo protokole nurodytais duomenimis, liudytojų parodymais. A. M. skunde ir teismo posėdžio metu išsakyti argumentai iš esmės vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės nuobaudos.

Spręstinas klausimas dėl A. M. skirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. ATPK 20 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str.

Matyti, jog ATPK 110 str. 1 d. sankcija buvo suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita sankcija, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Įvertinęs išdėstytą, atsižvelgdamas į tai, kad padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių, po pažeidimo užfiksavimo gyvūnai buvo priregistruoti nustatyta tvarka, byloje nenustatyta jokių pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas A. M. skirti švelnesnę administracinę nuobaudą - įspėjimą. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad tai bus pakankama atsakomybės priemonė.

Kaip matyti iš antro skundo reikalavimo, pareiškėjas iš esmės nesutinka su pareigūnais veiksmais. Kadangi ATP byloje skundžiamas galutinis procesinis dokumentas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (ATPK 297 str.), o toks nagrinėtinoje byloje buvo priimtas 2010 m. gegužės 4 d., atitinkamų veiksmų atliekant patikrinimą apskundimas nebetenka prasmės, nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, jei toks buvo. Šioje dalyje pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

nutarė:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą, kuriuo A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d, padarymą paskirta 20 Lt bauda, pakeisti.

A. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 str. 1 d., padarymą paskirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Kitoje dalyje A. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.