Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2022-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-522-1178/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-30
Bylos Nr.
e1-522-1178/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24898-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Jasmontienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-522-1178/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24898-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 30 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro Egidijaus Žyliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, teistas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, 2022 m. liepos 7 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 600 eurų baudą, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y.:

2022 m. liepos 5 d. apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė dukrai V. V. į pilvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. V., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. vakare su namiškiais sukonfliktavo, jie norėjo iš jo atimti telefoną ir jis tada jis galbūt įspyrė dukrai V. į pilvą. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2022 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad yra užfiksuota (duomenys neskelbtini) esanti įvykio vieta – gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022 m. liepos 5 d., 23 val. 5 min. pranešta, jog „Pranešėjo tėvas puola muštis rankomis ir kojomis. Spyrė dukrai į pilvą, dideli skausmai <…>”.

Iš Specialisto išvados Nr. G274/202(10) matyti, kad remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis V. V. kūne sužalojimų nenustatyta. Pilvo sienos sumušimo diagnozė nėra pagrįsta jokiais objektyviais požymiais.

Nukentėjusioji V. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tėvas A. V. jau daug metų konfliktuoja su mama, jie nesutaria. Konfliktai suintensyvėjo tuomet, kai šiais metais, per Velykas tėvas smurtavo prieš jos mamą ir jos brolį. Tada buvo taip pat iškelta baudžiamoji byla. Nuo to momento tėvas visus viskuo kaltina. 2022 m. liepos 5 d. prieš pietus jis parvažiavo į namus piktas ir liepė jai kraustytis iš namų, kaltino kad ji mamai liepia skirtis su juo. Tada vyko žodinis konfliktas, tačiau tuo viskas ir pasibaigė, ji nuėjo į antrą aukštą, tėvas pasiliko su broliu L., o vėliau L. atėjo taip pat į antrą aukštą, o tėvas išvažiavo, kaip suprato, į darbą. Pavakariais, kai mama grįžo iš darbo, papasakojo kas atsitiko, verkė dėl tokio tėvo elgesio ir tada mama paskambino tėvui ir paprašė jo tą naktį negrįžti. Jos užsirakino namuose, nes bijojo jo. Apie 19 val. jis grįžo į namus, bet kadangi durys buvo užrakintos, jį namus iš pradžių neįėjo. Į namus įėjo išėmęs verandos stiklą. Po to tėvas išsikvietė policiją. Kai atvažiavo policija, ji juos paliko ryškintis reikalų, o pati nuėjo į savo kambarį, niekur nesikišo. Kai išvažiavo policija, tada prasidėjo neramumai – tėvas pradėjo krautis savo ir jų daiktus į mašiną, ji dar spėjo paimti savo kompiuterį ir kitus savo daiktus ir paslėpti po lova, nes tėvas viską krovėsi į mašiną. Tėvas šūkavo namuose ir vienu metu atėjo į jos kambarį, kuriame buvo ji. Mama taip pat buvo jos kambaryje, nešėsi čiužinį miegoti ir tada įpuolė tėvas į kambarį, griebė už čiužinio, šaukė, kad tai už jo pinigus pirktas čiužinys. Ji laikė čiužinį, kurį mama nešėsi į jos kambarį. Jis užsilipo ant lovos ir tada spyrė jai koja į kairę pilvo pusę. Spyris buvo stiprus, labai skaudėjo, jai pradėjo trūkti oro. L. paskambino greitajai ir pranešė apie įvykį. Tėvas tada iš namų pabėgo. Atvažiavusi greitoji ją nuvežė į priėmimo skyrių, po apžiūros paleido. 2022 liepos 8 d. tėvas buvo atvažiavęs pas ją į darbą, verkė, jos atsiprašė, prašė, kad nevyktų į policiją į apklausą, siūlė 2000 eurų už tai, kad ji atleistų už jo smurtavimą. Ji su juo nekalbėjo, pinigų neėmė ir ji su juo nenori bendrauti.

Liudytoja S. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 5 d. ryte namuose vyras pradėjo konfliktuoti su vaikais L. V. ir V. V.. Grįžusi į namus, rado verkiančią dukrą, kuri pasakė, kad konfliktavo su tėvu. A. V. iškvietė policiją, kuriems atvažiavus pasakė, kad negali patekti į namus ir ūkinius pastatus. Kai išvyko policija, vėl prasidėjo konfliktas, vėliau ji, pasiėmusi čiužinį, ėjo miegoti į dukters kambarį, tačiau A. norėjo atimti čiužinį. Dukra laikė čiužinį, tada jis spyrė dukrai į pilvą. Dukra dėl jai sukelto skausmo išvažiavo į priėmimo skyrių.

Liudytojas L. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 5 d., iki pietų, gal apie 11 val., į namus grįžo tėvas A. V., kuris buvo blaivus ir atėjęs pas juos su sese V. V. pradėjo sakyti, kad jie nebeturės vairuotojų pažymėjimų, kad jis panaikins juos. Taip pat pasakė, kad jis išvarys iš namų, nes namas, kuriame gyvena, priklauso jam su žmona. Tuo metu sesuo su tėvu apsižodžiavo. Vėliau konfliktas trumpam aprimo. Tada sesuo nuėjo į antrą aukštą, jis sėdėjo kambaryje, matė, kad tėvas dedasi daiktus, suprato, kad jis važiuos į darbą. Pavakariais, kai grįžo mama, jie papasakojo jai apie tai, kas įvyko, tada mama jam paskambino, pasakė, kad jis negrįžtų, nes jie visi jo bijo. Tėvas pasakė, kad jis darys ką norės, kada norės, tada grįš. Maždaug apie 20 val., tiksliai laiko neatsimena, tėvas grįžo į namus. Jie buvo užsirakinę duris, jo neįleido, kadangi jo bijojo. Tada tėvas išsikvietė policiją. Vėliau policija išvažiavo, o tėvas su mama lauke pradėjo iš pradžių žodžiais, o po to veiksmais pyktis, jis taip pat buvo lauke. Vėliau viskas persikėlė į namus, kur tėvas bandė paimti jų daiktus, tačiau jie savo daiktų jam nedavė. Tada mama pasiėmė čiužinį ir nuėjo į sesers kambarį. Tėvas taip pat ten nuėjo. Tėvas tempė čiužinį, šaukė, kad tai jo čiužinys, tada tėvas užlipo ant lovos ir spyrė sesei į pilvą. Viskas vyko labai greitai, sesuo surėkė, nes, kaip suprato, pajuto didelį skausmą, tada tėvas pasišalino iš įvykio vietos. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefoną ir iškvietė pagalbą.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – dukrą, tai yra, 2022 m. liepos 5 d. apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą spyrė dukrai V. V. į pilvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. V. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: praeityje teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirba, nusikaltimu padarytą žalą atlygino, A. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokuroro siūlomą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. V. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju taip pat tikslinga kaltinamajam skirti ir baudžiamajame įstatyme nenumatytą, tačiau A. V. teigiamą įtaką darysiantį ir padėsiantį užtikrinti tinkamą bausmės vykdymą įpareigojimą – 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. V. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis).

A. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 49,37 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. A. V. turtinę žalą atlygino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniu, 72² straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, A. V. skirti įpareigojimą – 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurga Jasmontienė