- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- e2-3935-560/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- BUAB „Biocotech Baltic“
- Atsakovas
- V. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Biocotech Baltic“ ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Biocotech Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-7), kuriuo prašo iš atsakovo V. V. ieškovo naudai priteisti 182 533,83 EUR dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-07-10 nutartimi pagal kreditoriaus UAB „ATC Baltic“ ieškinį UAB „Biocotech Baltic“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“. Vilniaus apygardos teismo 2014-10-08, 2014-12-01, 2015-01-08, 2015-02-13, 2015-03-13, 2015-04-02 bei 2015-06-02 nutartimis buvo patvirtinti BUAB „Biocotech Baltic“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 182 533,83 EUR sumai, iš jų – atsakovo V. V. 165,81 EUR dydžio finansinis reikalavimas. Nurodė, kad ieškovo vadovu (direktoriumi) nuo bendrovės įsteigimo (2009-10-15) iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2015-07-22) buvo atsakovas V. V., kuris taip pat yra ir vienintelis bendrovės akcininkas. Vadovaujantis bendrovės balansais už 2009–2014 m., 2012-12-31 ieškovas jau buvo nemokus ir nuo 2013-01-01 tuo metu buvusiam vadovui – atsakovui V. V. – buvo kilusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, vadovas šios pareigos nevykdė, dėl to bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala. Nurodė, jog kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė bendrovei esant nemokiai, taigi, būtent dėl atsakovo V. V. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 str. 1 d. imperatyviai nurodytos pareigos nevykdymo, t. y., nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Biocotech Baltic“ iškėlimo įmonės kreditoriams buvo padaryta 182 533,83 EUR, t. y., patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio turtinė žala. 2012-12-31 duomenimis, ieškovo per vienerius metus mokėtinos sumos (652 252 Lt) viršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės (738 776 Lt), tačiau atsakovas V. V., būdamas direktoriumi, nesielgė teisingai, sąžiningai ir rūpestingai ieškovo BUAB „Biocotech Baltic“ ir jo kreditorių atžvilgiu. Atitinkamai, 2013 m. bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 056 792 Lt, o turtas iš viso – 678 052 Lt. BUAB „Biocotech Baltic“ balanso duomenys yra pateikti iš Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro, tačiau jie neatitinka buvusio bendrovės vadovo V. V. pasirašytų 2012 m. ir 2013 m. balansų, kuriuos ieškovo bankroto administratorius gavo iš kreditoriaus UAB „ATC Baltic“, turinio. Pažymėjo, kad atsakovo pasirašytuose galimai suklastotuose balansuose nurodyta, jog bendrovė 2012 m. turto turėjo iš viso už 673 651 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 510 319 Lt. Atitinkamai 2013 m. bendrovės turtas sudarė 255 916 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 113 242 Lt. Mano, kad nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas, nes žala ieškovui padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais. Teigia, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala (šiuo atveju skaičiuotina pagal bankroto byloje kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus, kurie sudaro bendrą 182 533,83 EUR sumą), priežastinis ryšys (jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus, būtų laiku atsiskaitęs su tuometiniais kreditoriais bei kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo, ieškovas ir jo kreditoriai nebūtų patyrę žalos) bei kaltė (atsakovas turėjo žinoti ir žinojo, kad BUAB „Biocotech Baltic“ yra nemoki, tačiau nevykdė įstatyme imperatyviai numatytos pareigos, nesielgė sąžiningai, atidžiai bei rūpestingai ir nedėjo pastangų, kad būtų atsiskaityta su kreditoriais).
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 158-162). Nurodė, kad iš ieškinio nėra aišku, kokią sumą 2012-12-31 sudarė pradelsti ieškovo įsipareigojimai, o teiginiai apie nemokumą 2012-12-31 nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais; kokiems kreditoriams ir kiek ieškovas buvo skolingas tariamo nemokumo atsiradimo metu; kaip ir kada įsiskolinimai buvo padengti. Nurodė, kad 2012-12-28 ieškovas gavo iš UAB „Mars Lietuva“ mokėjimą 119 665,15 Lt sumai, o 2013-01-02 (kai, anot ieškovo, jau buvo kilusi atsakovo pareiga inicijuoti bankroto bylą) – 414 723,96 Lt įplaukų. Be to, kaip matyti iš ieškovo pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus 2016-02-02 rašto, ieškovo įsiskolinimas pradėjo formuotis tik 2014 m. pirmąjį ketvirtį. Vadinasi, visus 2013 m. ieškovas su VSDFV atsiskaitinėjo tinkamai, o su kreditoriumi UAB „Baltesa“ iš dalies buvo atsiskaitinėjama dar 2014-01-31, todėl ieškovo teiginiai apie 2012-12-31 atsiradusią nemokumo būseną yra visiškai nepagrįsti. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog šis, įmonei nuo 2013-01-01 esant nemokiai, nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje nėra įrodinėjami atsakovo tyčia ar didelis neatsargumas, o apsiribojama tik veiksmų neteisėtumo konstatavimu. Atsakovas nepažeidė teisės aktų jam nustatytų pareigų (o tuo labiau nepažeidė jų tyčia ar dėl didelio neatsargumo), kadangi dar 2012-06-14 ieškovas ir UAB „Mars Lietuva“ sudarė Įrengimų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti 689 312,16 Lt vertės įrangą bei papildomas transportavimo, montavimo ir diegimo paslaugas, o UAB „Mars Lietuva“ įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu sutartyje numatytais terminais ir tvarka. 2012-12-21 ieškovas išrašė UAB „Mars Lietuva“ PVM sąskaitą-faktūrą 829 447,93 Lt sumai ir gavo apmokėjimą 654 054,26 Lt (189 427,21 EUR) sumai. Dėl minėtos sutarties vykdymo tarp šalių kilo ginčas, kuris buvo išspręstas Vilniaus komercinio arbitražo 2014-06-16 sprendimu, įskaitant priešpriešinius reikalavimus ir UAB „Mars Lietuva“ naudai iš ieškovo priteisiant 361 846,17 Lt/104 797,89 EUR. Tokio dydžio UAB „Mars Lietuva“ kreditorinis reikalavimas ir yra patvirtintas ieškovo bankroto byloje. Pažymėjo, kad UAB „Mars Lietuva“, kaip didžiausio ieškovo kreditoriaus, 104 797,89 EUR reikalavimas tapo pradelstu kitą dieną po arbitražo teismo sprendimo – 2014-06-17. Tai taikytina ir kito kreditoriaus – UAB „ATC Baltic“ reikalavimui. Ginčas tarp šios įmonės ir ieškovo Lietuvos arbitražo teismo sprendimu buvo išspręstas 2014-03-28, ir tapo pradelstu tik 2014-03-29. Nurodė, kad 2014 m. liepos mėn. Vilniaus apygardos teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą atsakovui jau buvo žinoma apie neigiamus arbitražo teismų sprendimus, dėl to tapo akivaizdu, kad įmonės išgelbėti nepavyks. Pažymėjo, kad atsakovas šioje situacijoje elgėsi sąžiningai – nevilkino bylos nagrinėjimo, sutiko su ieškiniu. Taigi, mano, kad atsakovo veiksmai atitiko pakankamai apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, t. y., atsakovas dėjo pastangas vykdyti verslą, o veiksmai, susiję su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei.
Atsiliepime taip pat nurodo, kad net jei būtų konstatuotos kitos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo pateikiamas žalos paskaičiavimas nėra pagrįstas. Kreditorinių reikalavimų bendrą sumą sutapatindamas su nuostoliais, ieškovas nepateikia jokių duomenų apie turimą turtą, kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus ir pan. Pažymėjo, kad ieškovas Vilniaus apygardos teisme atsakovo atžvilgiu buvo inicijavęs kitą civilinę bylą tuo pagrindu, kad atsakovas, kaip buvęs ieškovo vadovas, neperdavė bankroto administratoriui dalies įmonės turto, t. y., įrenginių: Bioskaidžių atliekų utilizatoriaus „BioSpeedA-l“ (2 vnt. bendros 39 967,56 EUR vertės), Bioskaidžių atliekų perdirbimo įrenginio „Bio-10“ (1 vnt. 8 109,36 EUR vertės), Bioskaidžių atliekų perdirbimo įrenginio Bio-A3 (1 vnt. 170 875 EUR vertės), ir tuo kreditoriams padarė žalą tuo metu patvirtintų kreditorinių reikalavimų (t. y., 159 135,81 EUR) apimtimi. Minėtos bylos nagrinėjimo metu pagal 2015-07-08 priėmimo-perdavimo aktą atsakovas perdavė ieškovui Bioskaidžių atliekų perdirbimo įrenginį „Bio-10“ (1 vnt. 8 109,36 EUR vertės) ir Bioskaidžių atliekų utilizatorių „BioSpeedA-l“ (1 vnt. 19 983,78 EUR vertės). Reikalavimo dėl Bioskaidžių atliekų perdirbimo įrenginio Bio-A3 bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė pripažinęs faktą, kad minėtas įrenginys buvo perduotas UAB „Mars Lietuva“ pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014-06-16 sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2015-12-31 sprendimu konstatavo, kad atsakovas neperdavė ieškovui dar vieno Bioskaidžių atliekų utilizatoriaus „BioSpeedA-l“ (19 983,78 EUR vertės) ir priteisė ieškovo naudai 19 983,78 EUR žalos atlyginimą. 2016-01-21 Vilniaus apygardos teismas patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti (ir sumokėjo) 4 000 EUR bei perduoti Bioskaidžių atliekų utilizatorių „BioSpeedA-1“ (19 983,78 EUR vertės). Iš to seka, kad nuo 2015-07-08 ieškovo bendra turto masė yra pasipildžiusi 28 093,14 (19 983,78 + 8 109,36) EUR vertės įranga bei 4 000 EUR įplaukomis. Utilizatoriaus „BioSpeedA-1“ pagal taikos sutartį ieškovas dar nėra iš atsakovo perėmęs, o tik nurodęs, kad dėl šio turto dar turi būti priimti kreditorių susirinkimo nutarimai. Akivaizdu, kad minėtas turtas, įskaitant ir po bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduotus automobilius VW Golf (1996 m.) ir Toyota Yaris (2003 m.), bus realizuojamas bankroto procese, o gautos lėšos skirstomos kreditoriams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas ne tik nepateikė tikslaus žalos pagrindimo (apskaičiavimo), bet ir neįrodė priežastinio ryšio, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinio reikalavimus (t. 2, b. l. 1-4). Papildomai pažymėjo, kad, ieškovo vertinimu, bendrovės 2012 m. balansas šiuo atveju yra tinkamas dokumentas nustatant bendrovės nemokumo momentą. Ieškovo ieškinyje yra įrodytas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, o atsiliepime išdėstytos aplinkybės dėl UAB „Mars Lietuva“ bei UAB „ATC Baltic“ finansinių reikalavimų nepaneigia fakto, jog atsakovas bendrovei buvus nemokiai pažeidė įstatymo normas laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Mano, jog tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos egzistuoja, nes dar 2012 m. bendrovė turėjo pakankamai turto padengti visus įsiskolinimus, o 2013 m. bei 2014 m. turto žymiai sumažėjo ir išaugo įsiskolinimai (2013 m. bendrovės turtas sudarė 678 052 Lt, o mokėtinos sumos – 1 056 792 Lt; 2014 m. bendrovės turtas sudarė tik 32 543 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 543 655 Lt). Jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo, ieškovas ir jo kreditoriai nebūtų patyrę žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus (t. 2, b. l. 17-21). Papildomai nurodė, kad vien tik iš ieškovo 2012-12-31 balanso negalima spręsti apie 2012-12-31 buvusį nemokumą. Įrodinėdamas 2012-12-31 buvusį nemokumą, ieškovas finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotus duomenis analizuoja selektyviai, sau naudinga linkme, tačiau nutyli, kad, palyginti su prieš tai buvusiais metais, 2012 m. bendrovės turtas išaugo nuo 180 183 Lt iki 669 837 Lt, t. y., 3,7 karto, pardavimo pajamos – nuo 167 726 Lt iki 1 124 211 Lt, t. y., 6,7 karto, o grynasis pelnas – nuo 9 899 iki 7 9421 Lt, t. y., 8 kartus. Minėti rodikliai parodo akivaizdų įmonės veiklos pagerėjimą, palyginti su 2011 m., ir paneigia ieškinio teiginius apie 2012-12-31 pasiektą nemokumo ribą. Pažymėjo, kad turto arešto aktai ieškovo atžvilgiu buvo registruoti tik 2013-11-11, o 2012-12-31 turto arešto aktų registruota nebuvo. Mano, kad sunkiai tikėtina, jog nemokios įmonės turtas nebūtų apsunkintas areštu pagal kreditorių reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, kuriame nurodė, kad, įvertinus iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus paimtus buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo nustatyta, jog bendrovė nemokia tapo 2013-01-28, taigi, atsakovui pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2013-01-29 (t. 2, b. l. 28-29).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovo teiginiai dėl įmonės nemokumo nuo 2013-01-28 yra nepagrįsti ir klaidingi, kad nurodytu momentu nemokumo nebuvo, kadangi įsipareigojimai kreditoriams neviršijo pusės balansinio turto vertės, o įsipareigojimas kreditoriui UAB „ATC Baltic“ negalėjo būti laikomas pradelstu, kadangi Lietuvos arbitražo teisme buvo sprendžiamas ginčas dėl šio reikalavimo pagrįstumo (t. 2, b. l. 39-40).
Ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-07-10 nutartimi pagal kreditoriaus UAB „ATC Baltic“ ieškinį ieškovui UAB „Biocotech Baltic“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“ (el. bylos ieškinio priedas Nr. 1). Vilniaus apygardos teismo 2014-10-08, 2014-12-01, 2015-01-08, 2015-02-13, 2015-03-13, 2015-04-02 bei 2015-06-02 nutartimis buvo patvirtinti BUAB „Biocotech Baltic“ kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 182 533,83 EUR sumai, iš jų – atsakovo V. V. 165,81 EUR dydžio finansinis reikalavimas (ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovo vadovu (direktoriumi) nuo bendrovės įsteigimo (2009-10-15) iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2015-07-22) buvo atsakovas V. V., kuris taip pat yra ir vienintelis bendrovės akcininkas (ieškinio priedas Nr. 3).
Ieškovas nurodė, jog bankroto administratorius, išnagrinėjęs BUAB „Biocotech Baltic“ finansinius dokumentus, nustatė, kad nuo 2013-01-28 ieškovas tapo nemokus, dėl to, ieškovo teigimu, buvusiam vadovui atsakovui V. V. jau nuo 2013-01-29 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo. Ieškovo teigimu, vadovas šios pareigos nevykdė, dėl to mano, kad bendrovei bei jos kreditoriams buvo padaryta turtinė žala, kurios dydį ieškovas grindžia byloje patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma, t. y., 182 533,83 EUR. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl juridinio asmens vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymo ir to pasėkoje, kaip nurodo ieškovas, vadovui kylančios civilinės atsakomybės dėl bendrovės kreditorių patirtų nuostolių. Teisminėje praktikoje nurodoma, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, jog šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). (LAT 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (LAT 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014). Tenkinant ieškinį dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, jo civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Civilinės atsakomybės kilimo sąlygas tokio pobūdžio bylose privalo įrodyti ieškovas, t. y., ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas (ar savininkas) kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (LAT 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas atsakovo V. V. neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, faktą, nurodo, jog atsakovas, bendrovei buvus nemokiai, pažeidė įstatymo normas laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p. įtvirtintas bankroto bylos iškėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar atsakovo V. V. veiksmai gali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai valdant įmonę, būtina įvertinti, ar BUAB „Biocotech Baltic“ ieškovo atstovo nurodytu terminu, t. y. 2013-01-28 buvo nemoki ir dėl to įmonės vadovui jau nuo 2013-01-29 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Išanalizavus ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, matyti, kad 2013-01-28 BUAB „Biocotech Baltic“ įsipareigojimai kreditoriams sudarė 434 232 Lt, iš jų – pradelsti įsipareigojimai siekė 305 945,62 Lt, o turto įmonė turėjo iš viso 491 429 Lt. Formaliai vertinant įmonės balansinius duomenis matyti, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2013-01-28 viršijo pusės jos turimo turto vertę. Nepaisant to, iš ieškovo į bylą pateiktos buhalterinės didžiosios knygos bei turto ir įsipareigojimų santykinės išraiškos lentelių taip pat matyti, jog tiek iki 2013-01-28, tiek po to BUAB „Biocotech Baltic“ atlikdavo mokėjimus ir bent iš dalies vykdė įsipareigojimus kreditoriams. Nustatyta, kad minėtu laikotarpiu buvo įvykdyti nemažos apimties mokėjimai kreditoriams UAB „Electric box“, UAB „ATC Baltic“ bei UAB „Bioservice Baltic“, taip pat 2013 m. buvo vykdomi įsipareigojimai darbuotojams bei VSDFV. Be to, matyti, kad ieškovas šiuo laikotarpiu gavo ir įplaukų iš debitorių, o visa tai reiškia, jog įmonės veikla buvo vykdoma. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo bankroto administratorius kaip pradelstus įsipareigojimus ginčijamu momentu nurodė ir tuos, kurių pagrįstumas vėliau buvo nagrinėjamas atitinkamose bylose arbitraže. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog BUAB „Biocotech Baltic“ finansinė padėtis nurodytu laikotarpiu, t. y. 2013-01-28 buvo sunki, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad įmonės finansinė situacija atitiko nemokumo būseną, kaip ją apibrėžia ĮBĮ. Pažymėtina ir tai, kad ir Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (nemokumo), prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui, o bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (LAT 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog 2013-01-28 ieškovas BUAB „Biocotech Baltic“ pasiekė nemokumo būseną, dėl ko buvusiam įmonės vadovui nuo 2013-01-29 kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai bendrovei iškėlimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo V. V. neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, faktą.
Taigi, teismui nenustačius esant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, vertintina, jog ieškovo ieškinį tenkinti nėra pagrindo. Tačiau, nepaisant to, šiuo atveju teismas vertina esant reikalinga išnagrinėti ir kitą ieškovo įrodinėjamą atsakovo V. V. civilinės atsakomybės kilimo sąlygą – bendrovės patirtą žalą (nuostolius). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas žalos dydį grindžia byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, t. y. patirtos žalos dydį ieškovas tapatina kreditorių finansiniams reikalavimams – 182 533,83 EUR sumai. Teismo vertinimu, toks ieškovo reikalavimas šiuo atveju yra visiškai nepagrįstas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (LAT 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Nors, minėta, pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas nagrinėjamu atveju nenustatytas, tačiau teismas pabrėžia ir tai, kad ieškovo reikalavimas atlyginti žalą šiuo atveju galėtų būti grindžiamas žalos padidėjimo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuriuos ieškinyje įrodinėja ieškovas, ribose, o ne visa nepatenkintų reikalavimų bankroto byloje apimtimi. Iš bylos duomenų matyti, kad iš prašomos priteisti įmonei padarytos žalos sumos nėra atimtas paties atsakovo bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas ieškovui. Be to, nei ieškinyje, nei dublike, nei bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nebuvo pateikti paaiškinimai dėl įmonės turėto turto, įrašyto pateiktuose įmonės balansuose, dėl ieškovui atsakovo perduotų automobilių vertės, taip pat nėra įrodymų, kad ieškovui perduoti įrenginiai yra visiškai beverčiai, dėl ko negali būti bent iš dalies sumažinta kreditorių finansinių reikalavimų suma. Be to, dar vienas ginčo įrenginys ieškovo iš atsakovo iki šiol nėra perimtas ir apie jo vertę visiškai nėra užsimenama. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas šiuo atveju teigia, jog nereikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo dėl administravimo išlaidų sąmatos, tačiau realūs galimos sąmatos skaičiavimai nėra pateikti, nėra galimybės šios sąmatos dydžio palyginti su ieškovo turėto ir jam perduoto turto verte, o tai įrodo, kad žalos dydis, prašomas priteisti iš atsakovo, nėra realiai pagrįstas visa apimtimi. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos (nuostolių) dydžio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl, jų nesant, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį.
CPK 93 str. 1 d. yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinio netenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovas prašo priteisti jo naudai 1 020 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovo atstovui rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką ir atstovaujant teisme, bendra prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir jo naudai iš ieškovo priteistina 1 020 EUR atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendė:
Ieškovo BUAB „Biocotech Baltic“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Biocotech Baltic“ (į. k. 302447540, buveinė Lazdynų g. 6-13, Vilnius) atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 1 020 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.