Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukimo asmens R. L. atstovui advokatui V. J., institucijos , surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovui P. D., teismo posėdyje išnagrinėjęs R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, teisto, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2014-09-20 Tauragės AVPK Šilalės rajono PK surašė R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 93P-18724998-14, kad jis 2014 m. rugsėjo 19 d. 23 val. 20 min. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kai jam 2009-12-09 jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pagal Lietuvos respublikos ATPK 129 str. vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo ir nepateikė. Automobilį pastatė taip, kad trukdė kitų automobilių eismui. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14; 16; 155. 10 punktų reikalavimus.

2015-01-20 teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, atstovo žodiniu prašymu R. L. pažeidimas buvo perkvalifikuotas pagal ATPK 126 str. 4d., nes jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir laiku, nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taip pat palikti administracinio teisės pažeidimo protokole numatyti administraciniai teisės pažeidimai pagal ATPK 124¹ str. 4 d. ir ATPK 124¹ str.7 d. Todėl teismas nagrinėją R. L. administracinio teisės pažeidimo atsakomybės klausimus pagal ATPK 126 str. 4d. ir ATPK 124¹ str. 4 d. ir ATPK 124¹ str.7 d. Nurodyto pažeidimo perkvalifikavimas iš ATPK 130² str. į ATPK 126 str. 4d. yra susijęs su tuo, kad byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog R. L. visą baudą, paskirtą 2009-12-09 teismo nutarimu, yra sumokėjęs 2011-09-30, o administraciniu teisės pažeidimo protokolu jis yra kaltinamas, jog pažeidimą padarė 2014-09-19, tai yra jau praėjus daugiau kaip metams po baudos sumokėjimo, todėl negali būti jam taikytas pakartotinumas dėl vairavimo transporto priemonės neblaiviam( ATPK 36str.).

Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo neatvyko, tačiau posėdyje dalyvauja jo atstovas, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Kaip matyti iš ankstesnio teismo posėdžio metu duotų R. L. paaiškinimų, jis kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2014 m. rugsėjo 19 d. vakare automobilį nevairavo. Automobilį vairavo jo pažįstamas Ž. J., kartu automobilyje buvo jis ir V. D.. Ž. J. pravardė yra N. Su Ž. J. dirba tą patį darbą Anglijoje, tik ne toje pačioje vietoje. Jie važiavo parsivežti alkoholinių gėrimų. Kadangi Ž. J. buvo blaivas, todėl jis ir vairavo automobilį, o jis su V. D. buvo neblaivūs. Važiuodami miško keliuku jie sustojo, nes pamatė kitą automobilį. Jis išlipęs pradėjo su kitame automobilyje buvusiu asmeniu kalbėti. Tuo metu prie jų privažiavo policijos automobilis ir išlipusiam iš automobilio policijos pareigūnui paklausus kas vairavo automobilį jis atsakė, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, kuris nuėjo į mišką atlikti gamtinių reikalų. Jam policininkai sakė, kad jis yra sulaikomas už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažino, nes nurodo, jog automobilį jis nevairavo, o vairavo kitas asmuo- Ž. J., kuris buvo blaivas. Iš rašytinio R. L. paaiškinimo, rašyto Policijos komisariate sekančią dieną po jo išblaivinimo, matyti, kad jis taip pat tvirtina, jog automobilio nevairavo, o vairavo kitas asmuo, o tą kitą asmenį įvardija kaip Nerijų. Teismo posėdžio metu minėtas R. L. įvardintas asmuo buvo apklaustas, kuris pripažino, jog jis yra Ž. J. ir jis vairavo automobilį, tačiau jo pravardė yra N. Taip pat, kad jo yra tokia pravardė, teismo posėdžio metu parodė ir liudytojas V. D. bei liudytojas D. P.. Iš rašytinio liudytojo V. D. paaiškinimo paimto sekančią dieną po įvykio, matyti, jog jis nurodo, kad automobilį vairavo R. L. ir jie buvo automobilyje dviese ( b.l. 9). Tačiau šiuos savo parodymus jis paneigė teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad jie automobilyje važiavo trise, o automobilį vairavo ne R. L. , bet Ž. J., kuris buvo blaivas. Taip pat nurodo, kad kai automobilis miško kliukyje sustojo, tai Ž. J. nuėjo į mišką atlikti gamtinius reikalus. Jis aikštelėje pareigūnams nesakė kas vairavo automobilį, nors jo ir klausė. Jis yra teistas lygtinai, todėl nenorėjo eiti į policiją. Pas jį buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir sakė, ką rašyti paaiškinime. Nurodo, kad automobilio rakteliai liko pas Ž. J.. Taip pat ir liudytojas Ž. J. teismo posėdžio metu parodė, jog jis vairavo automobilį, o sustojęs nuėjo atlikti savo gamtinių reikalų ir pamatęs atvažiuojančius policijos pareigūnus atgal prie automobilio negrįžo, nes bijojo. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Su savimi jis nusinešė ir automobilio raktelius. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. A. parodė, jog jie matė prieš jų automobilį atvažiuojantį kitą automobilį, kuris prieš juos įsuko į miško keliuką ir nuvažiavo. Jie kažką tai įtarę negero važiavo iš paskos ir maždaug iš 100-150 metrų pamatė, jog automobilis sustoja. Tačiau jis nematė to momento kad kas nors iš automobilio išliptų. Kai privažiavo prie automobilio, tai pamatė, kad prie automobilio vairuotojo durelių stovi vaikinas, kuris pradžioje sumelavo savo pavardę, tačiau vėliau patikrinus kompiuterio duomenis jis sužinojo, kad tai yra R. L.. Jis sakė, kad automobilio nevairavo, o vairavo kitas asmuo, kuris išėjo pirkti alkoholio. Šalia vairuotojo automobilyje sėdėjęs asmuo atsisakė aiškinti kas vairavo automobilį. Jis R. L. parsivežė į policijos komisariatą, nes laiko, kad jis pasirodė viešoje vietoje neblaivus, o taip pat buvo įtariamas neblaivus vairavęs automobilį. Taip pat nurodo, kad šalia sustojusio automobilio jau buvo sustojęs kitas automobilis, kuriuo vairuotojas nieko negalėjo paaiškinti kas vairavo BMW automobilį. Apie kitą automobilį jis savo tarnybiniame paranešime neužsiminė.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007).

Kaip matyti iš liudytojų E. A. parodymų, jis, važiuodamas tarnybiniu automobiliu iš priekyje važiuojančio automobilio galo, dėl tamsios paros meto ir atstumo tarp automobilių, nematė momento kai iš sustojusio BMW automobilio išlipo vairuotojas. Jiems privažiavus prie sustojusio BMWA automobilio po kokių 5-10 sekundžių, R. L. jau stovėjo prie automobilio ir kažką tai kalbėjosi su šalia esančio automobilio vairuotoju. R. L. jiems pasakė, jog jis automobilio nevairavo, o vairavo kitas asmuo. Dėl to, kad R. L. buvo neblaivus viešoje vietoje ir buvo įtariamas automobilio vairavimu, su juo nebuvo galima išsiaiškinti visų reikiamų vairavimo aplinkybių, todėl jis buvo sulaikytas ir parvežtas į policijos komisariatą. Automobilyje buvusio keleivio V. D. į policijos komisariatą nesivežė, nes jis automobilį nevairavo, o taip pat neaiškino apie tai kas vairavo automobilį. Tai, kad automobilį vairavo R. L., byloje savo rašytiniame paaiškinime nurodo tik liudytojas V. D., kuris buvo apklaustas sekančią dieną( b.l. 9). Tačiau ir šiuos savo parodymus jis paneigė, motyvuodamas tuo, kad policijos pareigūnai liepė jam taip rašyti, nes jis yra nuteistas lygtinai ir bijojo, kad apie jo girtumą nesužinotų probacijos tarnyba ir nebūtų pasiųstas atlikti bausmės. Nors liudytojas E. A. ir teigia, jog apklausiant V. D. jis jam nenurodė ką rašyti ir jis pats taip sakė, tačiau vertinant nustatytas aplinkybes, bylos medžiaga nepaneigta abejonė, kad, kaip V. D. teigia, bijodamas, jog nebūtų pasiųstas atlikti bausmės apie jo nustatytą girtumą nesužinotų probacijos tarnyba, pasakė, kad automobilį vairavo R. L.. Tai, kad jam 2014-09-2 teismo nutartimi buvo skirti įpareigojimai bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių vaistų patvirtina prie bylos pridėta teismo nutartis (b.l. 52). Tą abejonę sustiprina ir tai, kad, kaip teigia liudytojas E. A., tuo metu, kai policijos pareigūnai prie automobilio jo klausė kas vairavo automobilį, V. D. atsakė, kad jis apie tai nieko nesakys. Dėl šių nustatytų aplinkybių, atsiradus abejonių liudytojo V. D. duotais rašytiniais paaiškinimais, kad automobilį vairavo R. L. ( b.l. 9) , daugiau byloje nėra tiesioginių ar išvestinių įrodymų apie tai, kad automobilį vairavo R. L., o ne kitas asmuo. Nustatytos aplinkybės: tai, kad policijos pareigūnų ir R. L. bendravimo prie automobilio metu R. L. melavo savo pavardę, o taip pat nenurodė, kaip jis teigia, automobilį vairavusio asmens pavardės, negalima teigti, kad tai patvirtina jog automobilį vairavo būtent R. L., o ne kitas asmuo. Kaip teigia pats liudytojas E. A. , su R. L. nebuvo galima susikalbėti dėl jo girtumo, todėl jis buvo vežamas į policijos komisariatą aplinkybėms nustatyti, todėl tikėtina, kad jis, būdamas neblaivas, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tiksliai neįvardijo asmens vairavusio automobilį. Sekančią dieną, R. L. jau būdamas blaivus ir rašydamas paaiškinimą, liko prie savo pirmesnių parodymų, kad jis automobilį nevairavo, o jį vairavo kitas asmuo bei nurodė jo vardą Nerijus. Kaip matyti, R. L. pasikvietė į teismo posėdį liudyti Ž. J., kuris patvirtino, jog jo pravardė yra Nerijus, taip pat ir kiti liudytojai parodė, kad Ž. J. pravardė yra N. Byloje duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nėra. Kadangi iš policijos pareigūno E. A. parodymų matyti, kad jis dėl objektyvių priežasčių nematė kaip iš automobilio išlipo vairuotojas, o tik matė jau prie automobilio vairuotojo durelių stovintį R. L., ( vertinant policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus matosi, kad vairuotojo išlipimo momento nematė ir policijos pareigūnė D. P.), todėl laikytina, kad dėl visų nustatytų įrodymų ir aplinkybių įvertinus juos atskirai ir visumoje, kyla pagrįstų abejonių dėl to ar automobilį vairavo R. L., ar kitas asmuo, kuris, kaip teigia R. L., išlipo iš automobilio ir nubėgo į mišką. Teismas laiko, kad bylos duomenimis negalima neabejotinai paneigti šios iškeltos R. L. versijos, nes laikytina, kad praktiškai buvo galimybė nustatytomis aplinkybėmis per nurodytą laikotarpį ( 5-10 sekundžių), kol prie automobilio privažiavo policijos pareigūnų automobilis, vairuotojui iššokti iš automobilio pareigūnų nepastebėtam.

Aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad R. L., būdamas neblaivus, vairavo automobilį, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, R. L. atžvilgiu, turi būti nutrauktina nesant jo veikoje ATPK 126 str. 4d., o tuo pačiu ir ATPK 124¹ str. 4 d. ir ATPK 124¹ str.7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėtis. ( ATPK 250 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1d. 2p., teismas

NUTAR I A:

Administracinės bylos teiseną pagal ATPK 126 str. 4d. ir ATPK 124¹ str. 4 d. ir ATPK 124¹ str.7 d. nutraukti nesant R. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.