- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2-27-620/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01233-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Kreditorius
- I. S.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei, dalyvaujant pareiškėjo E. Š. atstovui advokatui Irmantui Ruželei, antstolei I. B., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Š. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys-antstolė I. B. , išieškotoja I. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad antstolė I. B., vykdydama Rokiškio rajono apylinkės teismo 1997 m. vasario 12 d. vykdomąjį raštą Nr.2-258 išieškoti iš E. Š. išieškotojos I. S. (Š.) naudai dukros J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1MGL kas mėnesį nuo 1998 m. sausio 27 d. iki dukros J. pilnametystės, priėmė patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo 2011-08-10 Nr.S (3.5)-3728.Antstolės patvarkymą gavo 2011-08-13. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Antstolė patvarkyme nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimu už 2010 metus laikyti 13377,96 Lt sumą. Tokią sumą apskaičiavo, vadovaudamasi E. Š. (duomenys neskelbtini) įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2010 metus nurodyta grynojo pelno suma, kurią sudaro 61772 Lt. Tokiu būdu, apskaičiuodama ¼ nuo šio įmonės pelno sumos, nustatė, kad išlaikymo suma, kurią privalo mokėti dukros išlaikymui yra 15443 Lt., t.y. po 1286,92 Lt kas mėnesį. Antstolė, tokiu būdu apskaičiuodama pareiškėjo pajamas, pažeidė LR CK 3.199 str., kuriame nurodyta, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas išieškomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jų pajamų rūšių.
Individualios įmonės savininko pajamos gautos iš individualios įmonės gali būti dviejų rūšių: individualios įmonės savininko iš individualios įmonės gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos įmonės savininko ar bendrijos tikrojo nario valstybinio socialinio draudimo įmokos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 34 punktas) bei po pelno apmokestinimo savo asmeniniams poreikiams išmokėta individualios įmonės pelno dalis, kuri apmokestinama 15 proc. tarifu. Pažymoje 2011-09-01 Nr. 6 yra nurodyta, kad 2010 metais nėra gavęs nei vienos nei kitos rūšies pajamų. O įmonės grynasis pelnas nėra paskirstytas ir liko įmonėje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasiėmė ir išgrynino pelną bei nuo jo sumokėjo 15 proc. mokesčių valstybei. Posėdžio metu pareiškėjo atstovas pateikė įrodymus, kad pareiškėjas dirbdamas savo individualioje įmonėje kas mėnesį uždirbdavo po 800 Lt, nuo kurių buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Antstolės apskaičiuota išlaikymo suma, remiantis įmonės grynuoju pelnu yra neteisinga, todėl toks patvarkymas turi būti panaikintas. Vadovaujantis LR CPK 510 str. Rokiškio rajono apylinkės teismo prašo:
panaikinti antstolės I. B. patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo 2011-08-10 Nr.S(3.5)-3728 vykdomojoje byloje Nr.0115/05/01991.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepime į pareikštą skundą (b.l.17-18) bei teismo posėdžio metu prašė teismo atmesti pareiškėjo skundą. Su juo nesutiko ir nurodė, kad jos kontoroje yra vykdomas Rokiškio rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr.2-258 dėl išlaikymo išieškojimo iš E. Š. jo dukrai J. Š. Nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas kas mėnesį pradėjo mokėti išlaikymą po 200 Lt, o iki tol kas mėnesį į antstolės depozitinę sąskaitą pervesdavo po 150 Lt. E. Š. yra įregistravęs E. Š. (duomenys neskelbtini) įmonę, įm.k. (duomenys neskelbtini), todėl 2011-06-06 įmonės savininkui E. Š. buvo pateiktas prašymas pateikti jo prekybos įmonės pajamų-išlaidų apskaitos duomenis už 2010 metus. Prašyme buvo nurodyta, kad duomenys reikalingi dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui paskaičiavimo. E. Š. pateikus pelno (nuostolių) ataskaitą,2011 m. rugpjūčio 10 d. priimtas patvarkymas dėl išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas ¼ dalies dydžio nuo gautų individualios veiklos pajamų, atskaičius pareiškėjo patirtas individualios veiklos išlaidas ir leidžiamus atskaitymus pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 str., vadovaujantis teismo sprendimu. Tėvų turtinė padėtis yra nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo teisiniais santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt., lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą, vertybinius popierius (akcijas, obligacijas), juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau nei 1MGL, todėl antstolės nuomone paskaičiavus išlaikymo įsiskolinimą ¼ nuo E. Š. pajamų, gautų iš komercinės veiklos, teismo sprendimas buvo vykdomas tinkamai. Skolininkas galėjo pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Pareiškėjo turtas nėra atskirtas nuo individualios įmonės savininko turto. Jei pareiškėjas pasiimtų ir išgrynintų įmonės pelną, jis turėtų sumokėti 15 proc. mokestį, kurį galėtų deklaruoti kitais metais kaip įmonės išlaidas ir nuo jo nebūtų skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas. Be to skolininkas nenurodo kokias procesines normas pažeidė antstolė vykdydama teismo išduotą vykdomąjį raštą, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo I. S. pateikė atsiliepimą į skundą (b.l.24) nurodydama, kad su juo nesutinka. Nurodė, kad kelia abejonių kaltinimai antstolei, jog paskaičiuota išlaikymo suma prieštarauja CK 3.199 str. Netgi skunde paryškinta, jog vaiko išlaikymui turi būti skiriama ¼ dalis visų pajamų. Skunde pareiškėjas tvirtina, kad individualios įmonės grynasis pelnas nėra savininko pajamos. Iš skundo galima daryti išvadą, jog jei įmonės savininkas nuspręstų niekada neskirstyti įmonės pelno, tai ir pajamų iš įmonės veiklos jis niekada neturėtų bei neprivalėtų mokėti išlaikymo. Abejotina paties įmonės savininko parašyta bei pasirašyta pažyma, jog jis nėra gavęs su darbo santykiais susijusių pajamų, t.y. nėra gavęs net minimalaus atlyginimo, nuo kurio mokėjo dukrai išlaikyti po 150 litų per mėnesį. E. Š. puikiai žino savo įmonės nemažą mėnesinį pelną ir kas mėnesį mokėdamas neproporcingai mažą ir dukters poreikių neatitinkančią sumą, metų pabaigoje sukaupė tokį išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai yra pagrindas juos pripažinti neteisėtais.
Iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 1998 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą civilinėje byloje Nr. 2/3-258/1998 m., kuriuo nutarė išieškoti iš E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai J.,gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.33).Antstolė I. B. 2011 m. rugpjūčio 10 d. priėmė patvarkymą Nr. S(3.5)-3728 (b.l.3) dėl išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo, kuriame nurodė, kad kontoroje yra vykdomas Rokiškio rajono apylinkės teismo 1997 m. (taip įrašyta vykdomajame rašte) vasario 12 d. vykdomąjį raštas Nr.2-258 išieškoti iš E. Š. išieškotojos I. S. (Š.) naudai dukros J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 1998 m. sausio 27 d. iki dukros J. pilnametystės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad priteisto išlaikymo dukrai dydis būtų pakeistas.
Nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio išlaikymas buvo vykdomas iš E. Š. gaunamo darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini), įm.k. (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. birželio mėnesio E. Š. išlaikymą mokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą, kas mėnesį po 150 Lt. E. Š. prekybos įmonė, įm.k. (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą, todėl vykdant Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir siekiant paskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už 2010 metus buvo pareikalauta pateikti (duomenys neskelbtini) įmonės pajamų-išlaidų ataskaitą. Ataskaitoje už 2010 metus nurodyta, kad grynasis pelnas sudaro 61772 Lt. Šių pajamų ¼ sudaro-15443 Lt. E. Š. 2010 metais dukros išlaikymui sumokėjo 1800 Lt, todėl šia dalimi įsiskolinimas buvo sumažintas ir išlaikymo įsiskolinimu antstolė laikė 13377,96 Lt sumą.
Iš E. Š. prekybos įmonės 2011 m. gegužės 31 d. balanso už laikotarpį nuo 2010.01.01-2010.12.31 ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės grynasis pelnas sudarė 61772 litus (b.l.4-5). Nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 E. Š. draudžiamosios pajamos buvo 800 Lt, nuo kurios buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos po 228 Lt per mėnesį (b.l.31-32).
Esminis ginčas kyla dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis, kai jų konkreti suma nėra nustatyta (išskyrus ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį), įsiskolinimo nustatymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių.
LR CK 2.50 straipsnio 4 dalis numato, kad juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o tai reiškia, kad įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto. Pagal Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 06 d. individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1 punktą individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną, o pagal 2 punktą paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie jo gautą uždarbį (800 Lt) ir nuo jo atskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas bei 2011-09-01 pažyma Nr. 06 , kad įmonės savininkas E. Š. 2010 metais įmonės pelno neišsiėmė (b.l.6) neįrodo fakto, kad jis negavo kitų pajamų, negali naudotis iš individualios įmonės veiklos gaunamomis pajamomis ir kad nuo jų neturi būti išskaičiuojamas išlaikymas vaikui. Be to minėtoje pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodyti įmonės savininko duomenys, kad savininkas E. Š. 2010 metais su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais negavo pajamų laikytini prieštaraujančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2012-01-13 pažymoje Nr.R30-49 (b.l.31-32) nurodytiems duomenims, t.y. kad E. Š. nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ( draudėjas E. Š. prekybos įmonė) gavo darbo užmokestį (per mėnesį po 800 Lt), nuo kurio sumokėjo draudimo įmokas. Minėta pažyma laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu ir turinti didesnę įrodomąją galią pagal LR CPK 197 straipsnio 2 dalį. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas ¼ dydžio nuo pareiškėjo gautos individualios veiklos pajamų, atskaičius įprastines patirtas individualios veiklos išlaidas ir leidžiamus atskaitymus pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnį laikytinas pagrįstu, todėl antstolė priimdama 2011 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymą Nr. S(3.5)-3728 vykdomojoje byloje Nr.0115/05/01991 teisės normų nepažeidė ir jis paliktinas galioti, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo E. Š. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.