Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui UAB „Schmidt Contract“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (LR CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2013-05-16 ir 2013-05-31 ieškovas Ž. Š. sudarė su atsakovu UAB „Schmidt Contract“ sutartį-užsakymą krovinio pervežimui Nr. 130516-3 ir sutartį-užsakymą krovinio pervežimui Nr. 130531-2. Pagal sutartį-užsakymą Nr. 130516-3 ieškovas įsipareigojo nugabenti iš Verbūnų k., Šiaulių r., į Didžiąją Britaniją, o pagal sutartį-užsakymą Nr. 130531-2 iš Verbūnų k., Šiaulių r., į Belgiją nustatyto dydžio krovinius, o atsakovas už minėtas paslaugas atsiskaityti sutartyse-užsakymuose Nr. 130516-3 ir Nr. 130531-2 nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas tinkamai įvykdė sutartyse numatytus įsipareigojimu ir pristatė krovinius krovinio gavėjams pagal sutartį-užsakymą Nr. 130516-3 ir sutartį-užsakymą Nr. 130531-2 bei už suteiktas paslaugas ieškovas atsakovui išrašė sąskaitas-faktūras 2013-05-24 Nr. AF00106 ir 2013-06-07 Nr. AF00114. Dėl prekių pervežimo kokybės, terminų ir pan. pretenzijų atsakovas nepareiškė. Pagal 2013-05-24 sąskaitą-faktūrą Nr. AF00106, ieškovas suteikė atsakovui paslaugų už 1036,00 Lt, pagal 2013-06-07 sąskaitą-faktūrą Nr. AF00114 – paslaugų už 1380,00 Lt, už minėtas paslaugas atsakovas su ieškovu yra neatsiskaitęs iki šiol. Ieškovas taip pat yra paskaičiavęs atsakovui palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013-06-11 iki 2013-08-19, kurios sudaro 23,46 Lt sumą. Iš viso atsakovo skola ieškovui yra 2439,46 Lt.

Ieškovas atliko krovinio pervežimą už atlyginimą, taigi šalis sieja krovinio vežimo sutartis (LR CK 6.808 str.). Kadangi krovinio siuntėjo ir gavėjo vietos yra skirtingose valstybėse, pervežimas yra tarptautinis ir jo sąlygas reguliuoja Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) sąlygos. Nors nė viena šalių ja nesiremia, teismas turi pareigą tinkamai taikyti teisinį reglamentavimą ir vertina ginčą atsižvelgdamas ir į CMR reikalavimus.

Dėl CMR konvencijos nuostatų taikymo ginčo santykiams. Teismas sprendžia, kad šie pervežimai atitinka Konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: vežama kelių transporto priemone, vežama sausumos keliais, vežama už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl šiuo atveju CMR Konvencijos nuostatos gali būti taikomos sprendžiant klausimus, kurie patenka į jos reguliavimo sritį. Pažymėtina, kad taikant CMR konvenciją turi būti įvertinta tai, kad ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 straipsnio 1 dalį visi susitarimai (išskyrus 40 straipsnyje leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais. Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja

Taigi, byloje kilusiam šalių ginčui dėl užmokesčio sumokėjimo už krovinių tarptautinį pervežimą sausumos keliais, kadangi tiek krovinio siuntėjas Lietuvos Respublikoje, tiek ir priėmę krovinį Didžiojoje Britanijoje ir Belgijoje krovinio gavėjai yra skirtingų valstybių – CMR konvencijos narių teritorijose (CMR konvencijos 1 str.), tiesiogiai taikytina CMR konvencija, ir atsižvelgiant į tai, kad minėtoje konvencijoje unifikuotai nėra reglamentuojamos užmokesčio už pervežamą krovinį tarptautiniais keliais taisyklės, tai be CMR konvencijos šiam ieškiniui taip pat taikytinos nacionalinės teisės normos, detaliau nustatančios sutarties šalių (krovinio siuntėjo bei vežėjo) teises ir pareigas, tame tarpe ir pareigą sumokėti vežėjui nustatytą mokestį už pervežamą krovinį.

Ieškovas Ž. Š., priėmęs krovinio vežimo užsakymus iš siuntėjo (atsakovo) UAB „Schmidt Contract”, bei prisiėmęs vežėjo įsipareigojimus nugabenti krovinį į paskirties vietą iš Lietuvos Respublikos į Didžiąją Britaniją ir iš Lietuvos Respublikos į Belgiją, tapo vežėju CMR konvencijos prasme. Vežimo sutartis, sudaryta tarp bylos šalių yra dvišalė, dėl to sutarties šalys yra atsakingos už sutarties sąlygų vykdymą visą sutarties galiojimo laikotarpį iki jos pasibaigimo. Bylos šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo - sudarytos atlygintinos krovinio pervežimo sutarties esminę sąlygą – įsipareigojimą apmokėti sutartyje nurodytą kainą akceptavo siuntėjas, kuris tapo atsakingu sumokėti užmokestį už atliktą vežimą. Vežimo sutarties šalių laisvę savo nuožiūra susitarti dėl krovinio vežimo užmokesčio dydžio, atsiskaitymo tvarkos numato ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.813 str. 1 ir 3 d., todėl ieškovas, nugabenęs krovinį į paskirties vietą ir tokiu būdu įvykdęs sutartinę prievolę, įgijo subjektinę teisę reikalauti iš atsakovo sutarties priešpriešinio įvykdymo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.824 str. 3 d. ). Bylos šalys susitarė dėl krovinio pervežimo verslo tikslais, todėl šalių sudaryta sutartis krovinio pervežimui yra komercinė, viena jos esminių sąlygų yra užmokesčio vežėjui sumokėjimas už pervežamą krovinį. Siuntėjo (sutarties šalies) prievolė sumokėti krovinio pervežimo kainą kyla taip pat iš CMR konvencijos 1 str. 1 d., 6 str., 1 d. i p., t.y. nepriklausomai nuo to, ar mokesčio dydis už krovinio vežimą numatytas krovinio važtaraštyje, ar atskiroje krovinio vežimo sutartyje, išlieka krovinio pervežimą užsakančio siuntėjo pareiga sumokėti vežimo sutartyje numatytą mokestį už krovinio vežimą.

Pažymėtina, kad susitarimas krovinio pervežimui dėl visų aptartų sąlygų sudarytas laisva šalių valia, abipusiu susitarimu, susitarimo ar jo atskirų sąlygų atsakovas neginčijo, dėl to atsakovo vienašalis atsisakymas vykdyti prievolę po to, kai kontrahentas įvykdė savo sutartinę prievolę – nugabeno krovinį į paskirties vietą, vertintinas sutarties neįvykdymu. Atsakovas neteikė pretenzijų dėl vežėjo įsipareigojimo pervežti krovinį neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, todėl krovinio pervežimo sutarties ekvivalentinis pobūdis (konkreti šalių suderinta sutarties kaina) reiškė vežėjo pagrįstus lūkesčius gauti sutartą užmokestį už atliktą krovinio pervežimą. Atsakovo prievolės nevykdymas nesant jokių nustatytų aplinkybių, objektyviai trukdančių atsakovui įvykdyti prievolę, reiškia jo neteisėtos naudos gavimo ieškovo sąskaita siekį. Tokie atsakovo veiksmai laikytini nepateisinamais ir pažeidžiančiais visuotinai pripažįstamus bei teismine tvarka ginamus sutarties šalių teisėtų lūkesčių bei teisinio apibrėžtumo principus.

Atsakovas pažeidė sutarčių ir prievolių vykdymo principus, kad sutartinės prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (LR CK 6.824 str. 3 d., 6.38 str.1 d., 6.200 str. 1 d.). Atsakovas savo sutartinės prievolės nevykdė ir už suteiktas paslaugas ieškovui nesumokėjo 2416,00 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2416,00 Lt skola (LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str.).

Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovui netesybas (LR CK 6.258 str.). Atsakovui laiku neatsiskaičius už ieškovo suteiktas krovinio pervežimo paslaugas, priteistina 23,46 Lt palūkanų už atsiskaitymo termino praleidimą (LR CK 6.210 str. 2 d., 6.261 str.).

LR CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra ūkio subjektai, besiverčiantys ūkine – komercine veikla, todėl palūkanų dydis yra nustatomas vadovaujantis 2003-12-09 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Pagal Mokėjimų įstatymo naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013 m. kovo 1 d., 2 straipsnio 5 dalį, vietoj galiojusios palūkanų normos, kurios dydis apskaičiuojamas pridedant 7 procentinius punktus prie vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normos, yra nustatytas palūkanų dydis, skaičiuojamas pridedant 8 procentinius punktus prie Lietuvos banko taikomos vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų normos. Atsižvelgiant į tai, taikoma palūkanų norma, galiojanti š. m. antrąjį pusmetį - 9 proc. (8+1), todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 9 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2013-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 799,00 Lt bylinėjimosi išlaidos – 73,00 Lt žyminis mokestis ir 726,00 Lt teisinės pagalbos išlaidos, kurios patvirtintos rašytiniais dokumentais (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str.1d. 6 p. 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis 1956 m. Tarptautinio krovinių pervežimo keliais sutarties konvencijos 1 str. 1 p., Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 262 str. 1 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Schmidt Contract“, į.k. 302520903, ieškovui Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2439,46 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt devyni litai 46 ct) skolą, 9 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 2439,46 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 73,00 Lt (septyniasdešimt trys litai 00 ct) žyminį mokestį ir 726,00 Lt (septyni šimtai dvidešimt šeši litai 00 ct) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.