Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 242 straipsnį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis G. A. paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir G. A. paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta nepriteisti iš G. A. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. sprendimu turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, (duomenys neskelbtini) val. buvo išleistas vykti į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą (duomenys neskelbtini), tačiau be svarbios priežasties nustatytu laiku iki (duomenys neskelbtini) val. negrįžo į įkalinimo vietą bei (duomenys neskelbtini) val. buvo surastas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekantiems bausmę atvirojoje kolonijoje ir gyvenančių pataisos namams priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose pataisos namų teritorijoje, elgesio taisyklių“ 4.2 punkto reikalavimus laikytis nustatyto maršruto.

1.1. Be to, G. A. pripažintas kaltu ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) iš aptverto gyvenamojo namo kiemo pagrobė svetimą turtą – M. A. priklausantį lengvąjį automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1 000 Eur, su jame buvusiais daiktais – žvejybine palapine, kurios vertė 160 eurų, įrankių rinkiniu, kurių vertė 100 eurų, akumuliatoriniu suktuku „Milwaukee“, kurio vertė 150 eurų, 20 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 20 eurų, tuo padarė nukentėjusiajam M. A. 1 430 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama G. A. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę ir paskirtas bausmes subendrinti, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. A. padarė 1 nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir 1 nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. A. praeityje teistas 9 kartus už turtinio pobūdžio, automobilio vairavimą esant neblaiviam, viešosios tvarkos pažeidimus, taip pat teistas nekartą ir D.B. Šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis G. A. taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu yra nagrinėjamos dvi baudžiamosios bylos, kuriose G. A. yra pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo pabėgti iš pataisos įstaigos, vagystės, plėšimo, sveikatos sutrikdymo, antspaudo suklastojimo, taip pat neįsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės, viešosios tvarkos pažeidimo (nagrinėjamas apeliacinis skundas). (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, vieną kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda galioja, neskatintas, į auklėjamojo pobūdžio priemones reaguoja nenoriai. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad G. A. įrašytas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro skyriuje į priklausomybės ligų įskaitą nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio, diagnozės F10.8, F10.1, (duomenys neskelbtini) d. buvo registruotas pas gydytoją psichiatrą 11.30 val. atvyko tik 12.18 val. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto (duomenys neskelbtini) d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl G. A. nereikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Nors praeityje G. A. buvo skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad G. A. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

7. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. A. skyrė tokias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė kiek mažesnius nei sankcijoje numatyti bausmės vidurkiai. Bausmių bendrinimo klaidų Alytaus apylinkės teismas taip pat nepadarė. Be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus G. A. asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę G. A. pagrindo mažinti nėra.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. A. prašo jam paskirtą bausmę subendrinti, tačiau nenurodo su kokiu nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų būti bendrinama. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad G. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 6 d. Nors minėtas nuosprendis įsiteisėjo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, bausmės nebuvo subendrintos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jei priėmę nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-697/2018, 19 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme laikantis BK 63 ir 64 straipsniuose numatytų bausmių bendrinimo taisyklių.

9. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuose teismas nurodė, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrina su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, kadangi G. A. atžvilgiu dar yra priimtas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Šis nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Taigi, pagrįstai Alytaus apylinkės teismas siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, nesubendrino G. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. vasario 18 d. paskirta bausme. Pažymėtina, kad G. A. paskirtų laisvės atėmimo bausmių bendrinimą klausimus galės spręsti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, esant paties nuteistojo prašymui ar bausmę vykdančios institucijos teikimui (BPK 347 straipsnis, 362 straipsnio 4 dalis).

10. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b.l. 39). Pažymoje nurodyta, kad G. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 120 eurų ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. anksčiau teistas eilę kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms G. A. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už G. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš G. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.