- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- TS-93-961/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2909 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2009 m. gruodžio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, G. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams.
2018 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 9 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos 2012 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 metų 12 dienų.
Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 22 d. Bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 5 d. (užskaityta 2 metai 11 mėnesių 28 dienos). Neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 3 metai 7 mėnesiai 6 dienos. 2/3 teismo paskirtos bausmės atliko 2023 m. balandžio 2 d.
Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. RV-25-2909 nuteistajam G. V. vienbalsiai nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodoma, jog G. V. šiuo metu teistas penktą kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, administracine tvarka baustas 18 kartų. Asmuo du kartus teistas užsienio valstybėse (Vokietija, Austrija), už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystės), Lietuvos Respublikos teritorijoje įvykdytos nusikalstamos veikos taip pat orientuotos į neteisėtą pelno gavimą (savavaldžiavimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis). Dabartinis nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Sužinojęs apkaltinamojo nuosprendžio galutinį rezultatą asmuo neprisiėmė atsakomybės už savo neigiamo elgesio pasekmes, o pabėgo iš valstybės teritorijos ir ėmė slapstytis nuo teisėsaugos. Jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Slapstėsi Austrijoje ir slapstymosi metu įvykdė 16 vagysčių bei 2 kartus kėsinosi įvykdyti vagystes. Nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis geba atsiriboti nuo jį destabilizuojančios aplinkos ir teigia, kad nėra pasiduodantis kitų įtakai. Asmuo nelinkęs analizuoti nusikalstamų veikų, linkęs lyginti jas su kitomis (pvz. nužudymu), menkina nusikaltimo sudėtingumą, nurodydamas, kad kanapės nesukelia tokių neigiamų pasekmių kaip kitos narkotinės medžiagos. Asmuo turi nedidelę oficialaus darbo patirtį. Neoficialius darbus rinkdavosi, anot jo, dėl didesnių pajamų bei lengvesnio būdo įsidarbinti išvengiant biurokratizmo, taip pat nurodo, kad tuo metu buvo kitokie laikai ir dirbti neoficialiai buvo įprasta. Buvo ir darbinio nestabilumo laikotarpiai. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja mokymosi procese, jo vykdoma individuali veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nusikalstamo elgesio ypatumai rodo, jog praeityje G. V., siekdamas savo tikslų, nesusimąstė apie savo elgesio pasekmes kitiems (asmuo disponavo narkotinėmis medžiagomis, kurios darė neigiamą įtaką kitų asmenų sveikatai). Nuteistasis sugeba išskirti dėsningumus, pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms, diskutuoti, priimti kito žmogaus nuomonę ir plėsti savo požiūrį, tačiau jei oponento nuomonė prieštarauja jo įsitikinimams, jis išlieka kategoriškas. Resocializacijos skyriaus psichologų duomenimis: motyvacijos dalyvavimui intervencijoje nerodo, linkęs susikoncentruoti į „čia ir dabar“. Motyvacijai pakitus intervencinį darbą rekomenduojama pradėti nuo priemonių, orientuotų į problemų identifikavimo įgūdžių stiprinimą. G. V. praeityje buvo būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei požiūris. Jo elgesys prieštaravo visuomenėje priimtinoms normoms. Pastebima, jog nuteistasis stokoja gebėjimų analizuoti savo pastarojo nusikaltimo neigiamų pasekmių visuomenės atžvilgiu mastą. Stebima negatyvių nuostatų į visuomenę, bendruomenę raiška: asmuo teistas 5 kartą (ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienio valstybėse), ne kartą baustas administracine tvarka (3 kartus iš jų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pvz. transporto priemonės eksploatavimo be draudimo ar techninės apžiūros). Toks nuteistojo neatsakingas elgesys galėjo sukelti neigiamas pasekmes kitų žmonių sveikatai ar netgi gyvybei. Pažymima, kad dvi paskutinės administracinės nuobaudos nėra įvykdytos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu baustas 1 kartą (2018-03-14), nuobauda negalioja, daugiau pažeidimų neužfiksuota. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: mokėsi, bet egzaminų nelaikė, vidurinio išsilavinimo neįgijo, individuali jo vykdoma veikla prilyginta darbinei veiklai, dalyvavo intervencinėse, prevencinėse ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skirtose padidinti motyvaciją spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas. Kriminogeniniai poreikiai, apimantys išsilavinimo, lėšų tvarkymo įgūdžių stiprinimo, gyvenimo stiliaus ypatumų, negebėjimą atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, savivaizdžio adekvatumo stokos, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo. Nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas ir baustas. Vykdė Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos komisijos rekomendacijas. G. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas.
Atsižvelgdama į išdėstytą, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepasiekė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką, ir vienbalsiai nutarė netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui nuteistasis G. V. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. RV-25-2909 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.
Skunde nuteistasis pažymi, kad faktiškai Komisija priimdama skundžiamą nutarimą rėmėsi aplinkybėmis, kurios egzistavo seniai, tačiau nevertino, kad per 8 metus laisvės atėmimo metus G. V. pasikeitė ir dabartinis jo elgesys sudaro pagrindą išvadai, kad likusią bausmės dalį jis gali atlikti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas nutarimas, yra formalūs, deklaruojamojo pobūdžio ir iš esmės nepagrįsti, paremti šabloniškais argumentais, kurie iš esmės pritaikomi bet kuriam nuteistajam, formuojant nuomonę, kad probacija nėra ir negali būti efektyvi, neigiant patį probacijos principą. Visiškai nevertinamos individualios G. V. savybės, pastangos integruotis į visuomenę, siekis padėti garbingo amžiaus neįgaliam tėvui, nes G. V. taikius lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos grįžtų gyventi pas tėvus. Nutarimu siekiama tik vieno tikslo – nubaudimo. G. V. padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, sunkumas bei likusios neatliktos bausmės dalis, teistumų skaičius ir administracinės nuobaudos negalėjo būti pagrindu priimti skundžiamą nutarimą, nes į G. V. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą bei sunkumą, teistumų skaičių buvo atsižvelgta skiriant jam bausmę. Naujausioje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esant iš esmės tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padarytų nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis negali būti pagrindu atsisakyti jam taikyti lygtinį paleidimą, kad nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Įstatymų leidėjas yra numatęs sąlygas, kuomet nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, pavojingumo laipsnio lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus žymiai mažesnę bausmės dalį, negu paskirta bausmė. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos tai nėra atleidimas nuo bausmės, o tik šios bausmės vykdymas kita forma su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. G. V. yra visai kitas žmogus nei buvo prieš beveik 8 metus, kai buvo sulaikytas. Laivės atėmimo bausmė, kurios didžiąją dalį jis jau atliko, padėjo jam suprasti, kaip vienkartinis neapgalvotas poelgis gali pakeisti visą gyvenimą. Jis jau yra atlikęs didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, nuolat ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo ir kituose laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykstančiuose renginiuose. G. V. yra motyvuotas dirbti. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje G. V. vykdo individualią veiklą, kuri yra prilyginta darbinei veiklai. Taikius G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. G. V. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko reguliarius santykius su tėvais, seseria, bendrauja su kitais nuteistaisiais, turi draugų ir pažįstamų, sutaria su personalu. Išėjęs į laisvę G. V. turės nuolatinę gyvenamąją vietą. Konfliktinėse situacijose tarp nuteistųjų G. V. nedalyvauja ir pats konfliktinių situacijų nesudaro. G. V. bendrauja mandagiai, laikosi įprastų bendravimo formalumų, geba palaikyti pokalbį, pateikia esminę, su aptarinėjamu klausimu susijusią informaciją. Duomenų apie agresyvų jo elgesį kitų atžvilgiu nėra. G. V. geba tiksliai įvardinti trumpalaikius bei ilgalaikius tikslus (rūpintis artimaisiais, susirasti nuolatinį darbą), yra numatęs žingsnius jų siekiant. Pritaikius G. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ypač palengvės jo tėvų, kurie gyvena vieni, gyvenimas, nes jis grįš gyventi pas juos ir jiems nereikės atlikti daugelio buities darbų, nes šiuos darbus atliks G. V.. Nuobaudos skyrimas negali būti vertinamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes paskatinimų ir nuobaudų skyrimas vadovaujantis BVK yra viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų ir vertinami turėtų būti socialinės reabilitacijos rezultatai. Daugiau jokių kitų administracinių ar vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų nuo 2018 metų G. V. nėra padaręs. Pažymi, kad G. V. net keturis kartus yra skatintas, tačiau šios aplinkybės Komisija nevertino. Mano, kad G. V. visiškai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus ir sąlygas lygtiniam paleidimui. G. V. tikrai pasitaisė, stengiasi visur ir visada elgtis nepriekaištingai. Komisija iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių G. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai nurodydama, kad šis dar vis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų, kadangi nepadarė reikšmingos pažangos, valdant savo nusikalstamo elgesio riziką. T. K. nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti G. V. teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. V. skundas netenkintinas
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
BVK 4 straipsnyje įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus kalėjimo pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 83 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.
Nuteistasis G. V., įvertinus aptartą įstatyminį reglamentavimą, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2023 m. balandžio 2 d. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas ir Komisijos rekomenduotas priemones. G. V. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau skundžiamą nutarimą priėmusi Komisija pakankamos pažangos neįžvelgė ir teismas su šia jos nuomone sutinka.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Susipažinus su nuteistojo asmens byloje esančiais nuosprendžiais ir nutartimis, matyti, kad jis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už narkotinių medžiagų kontrabandą bei disponavimą labai dideliu kiekiniu narkotinių medžiagų (BK 199 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 3 dalis), didelės vertės svetimo turto pagrobimus (BK 178 straipsnio 3 dalis), t. y. už sunkius ir labai sunkų nusikaltimus. Iki tol jis buvo teistas tik už nesunkius nusikaltimus. Atitinkamai, tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime visiškai pagrįsta teigiama, kad jo nusikaltimų dinamika sunkėjo. Pažymėtina, jog nusikaltimai buvo daromi nepaisant to, kad su išskirtiniais gyvenimo sąlygų sunkumais laisvėje asmuo nesusidurdavo, kas, teismo vertinimu, rodo, jog tokį gyvenimo būdą lėmė ne nepriteklius, o blogos vertybinės nuostatos, t. y vidinė asmens motyvacija. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankiškas pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, kad nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta.
Nors įkalinimo bausmę G. V. atlieka pirmą kartą, iš viso jis yra teistas penkis kartus Lietuvoje ir užsienyje, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas labai jauno amžiaus (nuo 20 metų), jos buvo daromos nuo 1998 metų, nusikaltimai sunkėjo. Praeityje jam skirtos švelnesnės bausmės, taikyta amnestija prevencinio poveikio neatliko, nuostatų laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesuformavo. Iki įkalinimo buvo padaryti labai šiurkštūs nusikaltimai. Praeities teistumai liudija ankstesnį asmens gyvenimo būdą ir vertybines nuostatas, jo atsparumą neigiamos aplinkos įtakai ir daugelį kitų aplinkybių, reikšmingų vertinant jo elgesio laisvėje perspektyvą. G. V. praeities teistumai rodo, kad paskirtos ir atliktos bausmės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje vesti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Tai sudaro pagrindą teismui nuteistojo manymą, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.
Nuteistasis akcentuoja, jog Komisija turi orientuotis ne į jo praeities teistumus ir nusikalstamą elgesį iki įkalinimo, o jo elgesį ir pasiekimus laisvės atėmimo bausmės metu, tačiau teismas pažymi, jog sprendžiant iš jo asmens bylos duomenų, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu išskirtiniu pavyzdingumu nepasižymėjo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vieną kartą baustas už šiurkštų režimo reikalavimų pažeidimą (buvo neblaivus), fiksuota dar pora vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, už kuriuos nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiu. Tuo metu skatintas tik keturis kartus, kas nėra įspūdingas pasiekimas atsižvelgiant, jog bausmė atliekama nuo 2017 metų spalio mėnesio, t. y. jau šešerius metus. Pažymėtina, kad nuo pastarojo paskatinimo skyrimo (2020 m. liepos 27 d.) jau praėjo daugiau nei treji metai. Atsižvelgiant į nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų santykį, darytina išvada, jog G. V. elgesys įkalinimo įstaigose iš esmės nepasižymėjo pavyzdingu disciplinuotumu ir nerodė maksimalių pastangų keisti jį gera linkme. Tokia elgesio charakteristika leidžia įtarti, kad asmuo struktūruotoje aplinkoje geba kontroliuoti ir apriboti savo elgesį, žinodamas, jog jo socialus elgesys jam yra naudingas, tačiau jis nematė poreikio to daryti būdamas laisvėje, ką rodo jo teistumų ir baustumų istorija.
Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukščiau aptartų aplinkybių visuma, kurią iš esmės akcentavo ir Komisija, nerodo, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas būtų buvusios įtikinamos.
Sprendimą dėl lygtinio paleidimo lemia ne socialinės reabilitacijos priemonių skaičius, apimtis ar pobūdis, o jų įgyvendinimu pasiektas rezultatas, liudijantis, kad įvyko teigiami nuteistojo vertybinių nuostatų pokyčiai, kurie leidžia tikėtis, kad praeities klaidos nebebus kartojamos ir asmuo laisvėje rinksis socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Šių priemonių rezultatai specialistų yra įvertinami ir apibendrinami socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodytais argumentais ir rėmėsi Komisija, priimdama neigiamą verdiktą. Nuteistojo manymas, jog Komisija į lygtinio paleidimo galimybę žvelgė itin formaliai, savo nuomonės neargumentuodama, yra nepagrįsta, ji savo nutarimą motyvavo socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo elgesį, mąstymą, vertybines nuostatas (tiek praeities, tiek realiuoju bausmės atlikimo metu) analizuojančių ir vertinančių specialistų padarytais apibendrinimais, o ne savo subjektyviais įsitikinimais.
Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos nuteistojo charakteristikos turi būti nepriekaištingos, kad teismas patikėtų, kad šios nuostatos bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, o nuteistojo teiginiai, kad jis laisvėje nebepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, nėra deklaratyvaus pobūdžio. Psichologinio vertinimo metu pastebėta, jog asmuo nelinkęs analizuoti savo nusikalstamų veikų, linkęs lyginti jas su kitomis ir menkinti. Kaltę pripažįsta tik formaliai, norėdamas anksčiau išeiti iš laisvės atėmimo vietos. Tai nėra geras požiūris atsižvelgiant, jog psichologų manymu, jo nusikalstamo elgesio istorija rodo stokojimą gebėjimo atpažinti savo problemas, įgūdžių jas spręsti teisėtais būdais, prastą savo ankstesnio elgesio pasekmių vertinimą. Nurodoma, kad G. V. negali įvardinti nei savo neigiamų savybių, nei asmeninių savybių, su kuriomis reikėtų dirbti, nei savo nemėgstamų savybių, kas, teismo vertinimu, rodo, kad asmuo nėra linkęs į savianalizę. Neįžvelgdamas savo problemų, jis nebus linkęs jų spręsti laisvėje arba darys tai nekonstruktyviais, nepriimtinais visuomenei būdais. Šiame kontekste svarbus savęs pažinimo įgūdžių lavinimas, ką akcentavo ir psichologai rekomenduodami priemones, orientuotas į problemų identifikavimo įgūdžių stiprinimą.
Nors dalyvavimas 2019 m. programoje „elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ buvo įvertintas palankiai, pažymint pareigingą užsiėmimų lankymą, norą keisti savo gyvenimą, neblogai įvertintas ir 2022 m. dalyvavimas užsiėmimų „Elgesio keitimo terapijos“ kurse, tačiau resocializacijos skyriaus psichologų nuomone, motyvacijos dalyvavimui intervencijoje jis nerodo, linkęs koncentruotis čia ir dabar, išsakė poreikį dalyvauti 2023 m. intervencinėje priemonėje nurodydamas daugiau formalias priežastis. Atsižvelgiant, jog nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, poros dalyvavimo elgesio pataisos programoje rezultatų teigiamas vertinimas nėra pakankamas faktorius manyti, kad šis procesas sėkmingai baigtas. Nuteistajam nustatytas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, tarp kurių nesugebėjimas atsiriboti nuo neigiamos kitų asmenų įtakos, negebėjimas vertinti savo neigiamų savybių/ analizuoti savo elgesio neigiamų padarinių, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, problemų atpažinimo įgūdžių stoka, problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo stoka, kriminalinės nuostatos, neigiama nuostata į priežiūrą, neigiama nuostata į visuomenės narius. O apsauginių veiksnių tik du – galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu ir galimybė dirbti, abu jie buvo ir iki įkalinimo, tačiau jų nepakako sulaikyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Darbas su vidinėmis nuostatomis matomai yra vienas esminių faktorių asmens recidyvo užkardymui. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, kad kriminogeniniai poreikiai, apimantys išsilavinimo, lėšų tvarkymo įgūdžių stiprinimo, gyvenimo stiliaus ypatumų, negebėjimą atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, savivaizdžio adekvatumo stokos, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritis, reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvių nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo.
Teismui abejonių kelia ir G. V. nuostatos dėl darbinės veiklos. Jis turi labai mažą oficialaus darbo patirtį laisvėje. Laisvės atėmimo įstaigose nuteistasis nedirbo iki pat 2023 m. Teikti prašymus administracijai dėl įdarbinimo pradėjo tik 2022 m., tačiau įdarbintas nebuvo nesant laisvų vietų. Nesutikimą dirbti (atsisakė tiek 2017 m., tiek 2020 m.) motyvavo mokymusi, tačiau net nebandė laikyti egzaminų, tik išklausė vidurinio išsilavinimo programą. Neįgijo jokių specialybių, profesinių kvalifikacijų nei laisvėje, nei įkalinimo įstaigose. Suinteresuotumą vykdyti individualią veiklą nuteistasis išreiškė tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo galimybė, galimai suvokiant, kad atsainus požiūris į darbą bus neigiamai vertinamas tiek Komisijos, tiek teismų. Todėl teismas nėra įsitikinęs dėl nuteistojo deklaruojamos motyvacijos dirbti laisvėje.
Aptartų socialinės tyrimo išvados teiginių pagrindu Komisija sprendė, kad nuteistasis nėra pasiruošęs tolesnei socialinei reabilitacijai laisvėje, mažiau struktūruotoje aplinkoje. Teismas pabrėžia, kad tai nėra tik subjektyvi Komisijos nuomonė, o specialistų atlikto socialinio tyrimo rezultatais paremta išvada. Siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidų kūrimo, yra svarbus nuteistojo tęstinis resocializacijos priemonių vykdymas bei gebėjimas išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.
Vertinant G. V. būsimo elgesio perspektyvą, teismui dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai yra tvirti ir ilgalaikiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. RV-25-2909, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5-7 dalimis,
nutaria:
nuteistojo G. V. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. RV-25-2909 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.