Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Byla Nr. N-63-539-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
N-63-539-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimiene, Ricardas Piliciauskas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr.N63-539/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužes 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienes (pranešeja) ir Ricardo Piliciausko, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejo R. G. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarties R. G. administracinio teises pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos 2009 m. sausio 30 d. nutarimu R. G. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau - ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje, padaryma nubaustas 120 Lt bauda. Nutarime nurodyta, jog R. G. 2008 m. spalio 3 d., apie 7.45 val., Vilniuje, Gedimino pr. – Totoriu g. sankryžoje, važiuodamas dviraciu keliu, kur važiuojamosios dalies pakrašciuose pažymeti dviraciu takai, neatskirti nuo gretimos eismo juostos veja, borteliu, atitvarais ir pan., važiavo ne ta pacia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima eismo juosta, del ko susidure su automobiliu „BMW 637“, vairuojamu J. V.-B., taip apgadindamas automobili ir dvirati.

II.

R. G. su skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma prašydamas nutarima panaikinti ir administracinio teises pažeidimo byla nutraukti. Nurode, jog jo veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teigia, jog šiuo atveju eismo ivykis kilo del automobilio vairuotojos veiksmu, t. y. darydama posuki i dešine, ji nesilaike Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 158 ir 162 punktu reikalavimu bei nepaise kelio ženklo Nr.203 „duoti kelia“ reikalavimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinejes R. G. skunda, 2009 m. kovo 12 d. nutartimi ji atmete. Teismas nurode, jog KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu, išskyrus tuos atvejus, kai del to kiltu pavojus ju paciu, kitu žmoniu gyvybei ar sveikatai arba tokios priemones padarytu dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios butu galima išvengti. KET 68 punktas numato, kad važiuojamosios dalies pakraštyje pažymetu dviraciu taku, kuris nuo gretimos eismo juostos nera atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panašiai, dviracio vairuotojui leidžiama važiuoti tik ta pacia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima eismo juosta. Teismas pabreže, jog pareiškejas pripažista, kad jis važiavo ne ta pacia kryptimi, kuria vyksta eismas, todel daro išvada, jog važiuodamas Gedimino prospektu link sankryžos su Totoriu gatve, R. G. negalejo nematyti esamos situacijos sankryžoje ir, žinodamas, kad pats važiuoja nesilaikydamas KET 68 punkto reikalavimu, privalejo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, todel jo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Teismas nurode, jog, ištyres byloje surinktus irodymus, pareiškejo paaiškinimus vertina kritiškai, t. y. kaip nora išvengti atsakomybes. Pažymejo, jog paskirta administracine nuobauda yra tinkama, atitinka ABTI 30 ir 30² straipsniu reikalavimus ir nera per griežta poveikio priemone.

III.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartimi, R. G. pateike apeliacini skunda, kuriuo prašo teismo nutarti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarima panaikinti, administracinio teises pažeidimo byla nutraukti. Apeliaciniame skunde destydamas tas pacias, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas, aplinkybes teigia, jog jo krypties dviraciu tako eismo juosta buvo užstatyta stovinciomis transporto priemonemis ir jam reikejo važiuoti arba šaligatviu (butu KET 69 p. pažeidimas), arba lenkti stovincias transporto priemones važiuojamaja dalimi (butu KET 71 p. pažeidimas). Tvirtina, jog bet kuris veiksmas ginco situacijoje reikštu KET nuostatu pažeidima, taciau nei vienas ju negalejo buti priežastiniame ryšyje su eismo ivykiu, del kurio jam iškelta byla. Mano, jog pripažinus, kad buvo pažeista KET 68 punkte itvirtina taisykle, jo veika galejo buti kvalifikuojama pagal ATPK 131 straipsnio 1 dali, kurioje itvirtinta formali pažeidimo sudetis. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelge i tai, jog yra pateikes skunda del nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, nes jis nebuvo išsamus, t. y. nebuvo apklausti liudytojai, mate ivyki, nepaimti „SEB“ banko apsaugos vaizdo kameru irašai. Atsižvelgiant i tai, mano, jog liudytoju apklausa, vaizdajuostes peržiura yra butina šioje byloje siekiant ja visapusiškai ir objektyviai išnagrineti.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teises pažeidimo bylos medžiaga, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. G. kalte, padarius ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyta pažeidima, irodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

ATPK 131 straipsnio 4 dalis (istatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numate, jog administracine atsakomybe užtraukia asmenu, vairuojanciu mopedus ir dviracius, padarytas KET pažeidimas, sukeles transporto priemoniu, kroviniu, keliu ir kitu irenginiu arba kitokio turto sugadinima (apgadinima).

R. G., gincydamas jam inkriminuota pažeidima, pripažista, kad važiavo dviraciu priešinga eismui, vykstanciam gretima eismo juosta, kryptimi, t. y. pažeide KET 68 punkto reikalavimus, taip pat negincija eismo ivykyje dalyvavusio automobilio „BMW 637“ apgadinimo, taciau mano, jog šiuo atveju tarp jo veiksmu ir automobilio „BMW 637“ apgadinimu nera priežastinio ryšio.

Nagrinejamu atveju nustatant, ar tarp R. G. važiavimo priešinga eismui kryptimi ir ATPK 131 straipsnio 4 dalyje itvirtintu pasekmiu yra priežastinis ryšys, butina vertinti, ar pastarojo padaryta veika buvo butina padariniu kilimo salyga, t. y. ar eismo ivykis butu ivykes, jei nebutu pažeistas KET 68 punktas.

Iš bylos medžiagos matyti (ir ginco del to nera), jog R. G. važiavo dviraciu Gedimino pr. link Totoriu g., „BMW 637“ vairuotoja – link Gedimino pr. ir paciu prospektu Katedros aikštes kryptimi. Eismo dalyviu susidurimo vieta yra 15,70 metru atstumu nuo Gedimino pr. su Totoriu g. sankryžos, automobilis „BMW 637“ sustojo važiuojamojoje dalyje. Ikiteisminiame tyrime apklausiama J. V.-B. 2008 m. spalio 27 d. parode, jog, privažiavusi prie susikirtimo su Gedimino pr., ji ijunge dešinio posukio signala, pristabde, apsidaire, pesciuju ir automobiliu nebuvo, matomumas iš dešines puses buvo ribojamas statybos darbais, todel vairavo letai ir tik pradejusi atlikineti posukio manevra, jau ivažiavus i Gedimino pr., pastebejo jos link greitai prieš eisma artejanti dviratininka, pradejo stabdyti, bet išvengti susidurimo nepavyko (b. l. 19). Apklaustas R. G. 2008 m. spalio 9 d. parode, jog važiavo Gedimino pr. kairiuoju kraštu prieš eisma, artedamas prie susikirtimo su Totoriu g. mate, kaip prie sankryžos privažiavo automobilis „BMW“, kuris stabtelejo, nuo Vilniaus g. automobiliai nevažiavo, todel automobilis pradejo atlikineti manevra i dešine, jis pradejo stabdyti, taciau susidurimo išvengti nepavyko (b. l. 22). Iš cia matyti, jog R. G. laikantis KET, automobilio apgadinimu butu išvengta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurode, jog R. G. pats pripažines, jog pažeide KET 68 punkto reikalavimus ir aiškiai mates susiklosciusia situacija sankryžoje, pats nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad eismo ivykio butu išvengta. Taigi ištirtu irodymu visuma nustatyta, jog R. G. veiksmai buvo kilusiu padariniu salyga ir šiu padariniu priežastis.

R. G. nurodo, jog buvo priverstas pažeisti KET, nes jo krypties dviraciu tako eismo juosta buvo užstatyta stovinciomis transporto priemonemis ir jam reikejo važiuoti arba šaligatviu, arba lenkti stovincias transporto priemones važiuojamaja dalimi, kas velgi butu KET pažeidimai. Šiuo atveju pasakytina, jog asmeniui suvokiant, jog nepažeidžiant KET važiuoti dviraciu konkrecioje situacijoje nera imanoma, tokio važiavimo apskritai butina atsisakyti (butinojo reikalingumo šioje situacijoje nebuvo), ka ipareigojo KET 5 (eismo dalyviai privalo moketi šias taisykles ir ju laikytis) ir 9 (eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingu padariniu arba juos sumažinti privalo imtis visu butinu priemoniu) punktai.

Apeliantas nurodo, jog yra pateikes skunda del nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, nes jis nebuvo išsamus, todel mano, kad liudytoju apklausa, vaizdajuostes peržiura yra butina šioje byloje siekiant ja visapusiškai ir objektyviai išnagrineti. Teiseju kolegija pažymi, jog skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos 2009 m. sausio 30 d. nutarimas priimtas Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 2009 m. sausio 22 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima pagrindu, nes nenustatyta, kad padaryta veika, turinti Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje itvirtinto neatsargaus nusikaltimo požymiu. Minetas 2009 m. sausio 22 d. nutarimas apskustas Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai, kurio vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2009 m. vasario 11 d. R. G. skunda atmete ir atsisake atnaujinti ikiteismini tyrima. Pastarasis nutarimas apskustas Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui, taciau ir šis 2009 m. gegužes 18 d. nutartimi skundo netenkino, o apskundus nutarti Vilniaus apygardos teismui, 2009 m. liepos 9 d. nutartimi, kuri yra isiteisejusi, R. G. skundas taip pat atmestas pripažinus, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai (Lietuvos teismu informacines sistemos - LITEKO - duomenys). Del papildomu irodymu išreikalavimo pasakytina, jog abu eismo dalyviai ivykio aplinkybes aiškino vienodai, naujai paaiškejusiu aplinkybiu apeliantas nenurodo bei neivardina, kokias bylai teisingai išspresti aplinkybes galetu patvirtinti mate ivyki liudytojai, vaizdo kameru irašai. Atsižvelgiant i tai bei i ginco pobudi, darytina išvada, jog byloje irodymu nepakankamumo problema nebuvo ir nera iškilusi.

Atsižvelgiant i tai, kas nustatyta, teiseju kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidini isitikinima, pagrista visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymu ir teisine samone, ivertino byloje esancius irodymus (ATPK 257 str.) ir prieme teisinga procesini sprendima. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teiseta ir pagrista, todel paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. apeliacini skunda atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutarti palikti nepakeista.

Nutartis neskundžiama.

Teisejai Antanas AblingisRoma Sabina AlimieneRicardas Piliciauskas