- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- I-6657-811/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00589-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui K. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. su skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 10 000 Eur (34 528 Lt) neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2009 metais buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) itin žiauriomis sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų. Kamerose buvo drėgna, šalta, kamerų sienos pasidengusios pelėsiu, nuolat nuo sienų krisdavo tinkas į pareiškėjo daiktus, maistą. Analogiškomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas ir laikotarpyje nuo 2012-05-11 iki 2012-12-21. Kamerose pareiškėjas buvo laikomas su 3-4 asmenimis, jam likdavo tik apie 3-4 kv. m. ploto. Tualetai įrengti taip, kad pareigūnai, priėję prie stebėjimo langelio, matydavo, kaip asmuo atlieka gamtinius reikalus. Be to, kamerose nebuvo įrengta centralizuota oro vėdinimo sistema. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos bei šilto vandens. Nurodė, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, jis pasivaikščioti gryname ore galėjo tik 1 valandą per parą, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui. Dušu buvo galima naudotis tik kartą per savaitę, o kamerose šilto vandens nebuvo. Kamerose trūkdavo inventoriaus, nebuvo spintelių maistui laikyti, kamerose prie stalo būdavo tik sėdimos taburetės, o stalas siekdavo vos 3 m. plotį. Pareiškėjo vertinimu, dėl nurodytų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų jis patyrė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, ilgametę depresiją, todėl pareiškėjas mano, kad jam turi būti priteista 10 000 eurų (34 528 Lt) neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 7-16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015-01-23 dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2009 m. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Paaiškino, kad pareiškėjo K. M. skundžiamuoju laikotarpiu kalinimo sąlygos dalyje laikotarpio atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims susidėti. Lukiškių TI-K yra sanitarinis mazgas, kuriame yra šalto vandens tiekimo sistema ir tualetas, kuris nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nurodė, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str., suimtieji turi teisę kasdieną ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo vykdymo įstatyme numatytų reikalavimų. Paaiškino, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų izoliavimo reikalavimų. Mano, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Teigia, kad būtina, įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Taip pat paaiškino, kad kalinčių asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiais sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, t.y. delikto.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad Europos žmogaus teisių teismas nenumato ieškinio senaties termino už padarytą žalą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K laikymo sąlygos yra pasibaisėtinos – tualetas neužtvertas, kamerų sienos apipelijusios, kamerose drėgna, šalta, kameroje esantis stalas pritaikytas tik dviems asmenims. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija patalpino jį su konfliktiško pobūdžio asmenimis, nors jis buvo prašęs jį patalpinti su nekonfliktiškais asmenimis. Prašė jo skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 108).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2009 m. ir nuo 2012-05-11 iki 2012-12-21.
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal Civilinio Kodekso (toliau –CK) 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).
Nors pareiškėjas teismui pateiktame savo atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 113) teigia, kad jam apie jo pažeidžiamas teises tapo žinoma tik būnant pataisos namuose, t.y. sužinojus iš kitų kalinių apie pažeidimus laikant jį Lukiškių TI-K, tokie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai. Įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį (laikymo sąlygas Lukiškių TI-K), darytina išvada, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė. Nors pareiškėjui Europos žmogaus teisių teismo praktika tapo žinoma vėliau, tai nekeičia aplinkybės, kad pareiškėjas, jo vertinimu, laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2012-01-23 patyrė pažeidimus (buvo laikomas kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktuose numatyto minimalaus kameros ploto reikalavimo, jose buvo antisanitarinės sąlygos ir pan.).
Pareiškėjo teiginys, kad Europos žmogaus teisių teismas nenumato ieškinio senaties instituto taip pat vertintinas kritiškai. Kaip minėta, pareiškėjas jam atsiradusią neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pagal Viešojo administravimo 42 str. viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad teisiniams santykiams dėl žalos atlyginimo dėl pareiškėjo netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2012-01-22 taikytinos CK normos, taip pat ir ieškinio senaties institutas.
CK 1.131 str. 2 d. nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, jo atnaujinti neprašo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams taip pat nenustatė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2015-01-23 (b. l. 3), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo byloje gali apimti laikotarpį nuo 2012-01-23. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2015-01-22 atsiradusios žalos atlyginimo tik 2015-01-23, darytina išvada, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2012-01-22 reikšti.
Pareiškėjas nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino pareikšti reikalavimą dėl žalos laikant jį Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2012-01-23 iki 2012-12-21 atlyginimo.
Lietuvos higienos normoje (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) (toliau – Higienos norma), kuri įsigaliojo 2010 m. balandžio 11 d., minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-124, vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių (b. l. 7-8), matyti, jog pareiškėjas laikotarpiuose nuo 2012-02-23 iki 2012-02-27, 2012-02-29, nuo 2012-03-02 iki 2012-03-21, nuo 2012-05-11 iki 2012-05-13, nuo 2012-05-15 iki 2012-05-24, nuo 2012-05-26 iki 2012-05-28, nuo 2012-06-05 iki 2012-06-17, nuo 2012-06-27 iki 2012-07-05, nuo 2012-07-10 iki 2012-08-08, nuo 2012-08-10 iki 2012-08-29, nuo 2012-08-31 iki 2012-09-05, nuo 2012-09-07 iki 2012-09-09, nuo 2012-09-15 iki 2012-09-26, nuo 2012-09-30 iki 2012-10-02, nuo 2012-10-04 iki 2012-10-21, nuo 2012-10-24 iki 2012-10-29, nuo 2012-10-31 iki 2012-11-07, nuo 2012-11-09 iki 2012-11-12, 2012-11-15, nuo 2012-11-17 iki 2012-11-28, 2012-12-05, nuo 2012-12-08 iki 2012-12-10 ir 2012-12-20 (iš viso 191 dieną) buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Pareiškėjui 2012-02-28, 2012-03-01, 2012-05-14, 2012-05-25, 2012-07-06, 2012-07-09, 2012-08-09, 2012-08-30, 2012-09-13, 2013-09-14, 2012-09-29, 2012-10-03, 2012-10-22, 2012-10-23, 2012-10-30, 2012-11-08, 2012-11-16, 2012-12-07 dalį dienos (ryte ar vakare) tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Atsakovės argumentas, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, nėra reikšmingas nagrinėjamuoju atveju, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2012-02-23 iki 2012-12-21 galėjo patirti neturtinę žalą dėl laikymo kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų nustatyto minimalaus ploto reikalavimo.
Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.6. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; 14.8. – spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, viena maisto produktų spintelė arba lentyna, o taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokiose kamerose ar kokiu laikotarpiu buvo mažiau kėdžių nei asmenų ir kokioje kameroje nebuvo maisto produktų spintelės ar lentynos, patvirtina, kad kameroje buvo stalas, tačiau mano, kad jis buvo per mažas. Iš atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tiek vienas kameroje, tiek su kitais asmenimis, taip pat keitė kameras, todėl pareiškėjui nekonkretizavus šio pažeidimo aplinkybių, nėra galimybės nustatyti pažeidimo buvimo fakto.
Pareiškėjas taip pat skundžiasi drėgme, šalčiu bei tinko kritimu kamerose, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo jo nurodyti pažeidimai. Pareiškėjas, teikdamas skundą, nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius apie jo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K. Byloje nėra pateikta pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų, atsakymų į juos, o atsakovės atstovo pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai surašyti atlikus patikrinimus tuo metu, kai pareiškėjas nebuvo laikomas atitinkamose kamerose, todėl teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad kamerose drėgna, šalta, krenta tinkas, nevertina.
Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos 24 punktą, todėl pareiškėjo nusiskundimas dėl centralizuotos oro vėdinimo sistemos nebuvimo vertintinas kritiškai. Be to, pagal Higienos normos 21 p., tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Numatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad būtent tokio aukščio sienele ir yra atskirtas tualetas, tiek atsakovas, tiek pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge yra šalto vandens tiekimo sistema, o tai atitinka Higienos normas. Pažymėtina, kad Higienos normose nėra numatyto reikalavimo dėl vėdinimo sistemos įrengimo sanitariniame mazge. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą.
Pagal Higienos normos 68 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taigi ta aplinkybė, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tik vieną kartą per savaitę nėra konstatuotina kaip pažeidimas.
Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. numatyta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kaip matyti, iš pareiškėjo skundo ir atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių, pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl pasivaikščiojimų teisės realaus neužtikrinimo ar blogų jos įgyvendinimo sąlygų nenurodė, skundžia tik jo trukmę. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2015 II skyriaus „Įkalinimas“ 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai – outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose. Šiuo atveju, minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo teiginys, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, atmestinas.
Pareiškėjas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad buvo patalpintas su konfliktiško pobūdžio asmenimis ir mano, kad tuo buvo pažeistos jo teisės. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatyti reikalavimai, pagal kuriuos suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose. Pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu būdu buvo pažeistas asmenų skirstymas į kameras, nors nurodė, kad jam buvo grasinama, tačiau nepateikė jokių įrodymų (prašymų Lukiškių TI-K administracijai, skundų dėl kitų suimtųjų ar nuteistųjų) dėl tokių grasinimų buvimo, prašymų perkelti į kitas kameras ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teismas negali nustatyti, ar šiuo atveju buvo padarytas pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 191 dieną pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui K. M. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (191 diena), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendžia, jog nagrinėjamuoju atveju pareiškėjui priteistina 1337 Eur (7,00 Eur x 191 d.) suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma 10 000 Eur (34 528 Lt) suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų laikymo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1337 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus) (4616,39 Lt) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.