Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. ir A. Č. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, 2015-05-18 (duomenys neskelbtini) apie 21.40 val. vairavo automobilį „KIA MOTORS SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,61 prom. girtumas. Šiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Šiuo atveju nėra įrodymų, jog perduodamas automobilį D. K. pareiškėjas žinojo, jog šis neturi teisės vairuoti transporto priemones ar kad automobilio perdavimo metu buvo neblaivus. A. Č. 2015-05-18 atvyko pas pažįstamą B. K. ir atsivežė du butelius degtinės, automobilį pastatė namo kieme. Alkoholį vartojo kartu su V. V. ir B. K. jai priklausančio namo kieme. Po kurio laiko priėjo B. K. sūnus su savo draugu D. K. ir paprašė paskolinti automobilį nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti cigarečių. D. K. žinojo kaip savo pažįstamų sūnų, todėl sutiko duoti automobilį. D. K. nesukėlė jokių įtarimų. Yra jį matęs ne kartą už automobilio vairo, todėl nekilo abejonių dėl teisės vairuoti turėjimo. Belaukiant pagalvojo, kad D. K. pasisavino automobilį, todėl kreipėsi į policijos pareigūnus. Tačiau automobilis buvo sugedęs ir stovėjo aikštelėje, kurioje D. K. su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Baigus vartoti alkoholį, atvyko policijos pareigūnai ir apkaltino jį automobilio vagyste. Tačiau paaiškinus, jog pareiškėjas pats jam perdavė automobilį, vagystės faktas nebuvo tiriamas. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog alkoholį D. K. vartojo vėliau, t.y., kai automobilio rakteliai buvo jau pas jį.

Nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimo paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės savininko teisėms. A. Č. su jam priklausančia nuosavybe elgėsi rūpestingai, o aplinkybės, kad D. K. galimai vairavo pareiškėjui priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, A. Č. nebuvo žinomos. Taigi transporto priemonės valdymo teisės A. Č. neteko nepriklausomai nuo savo valios ir neturint, jokių galimybių užkirsti kelio šios teisės praradimui. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti automobilio „KIA MOTORS SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga kyla abejonių dėl D. K. administracinės atsakomybės pagal ATPK 129 straipsnį. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių D. K. nustatyto pažeidimo aplinkybes. Policijos pareigūnai nei matė D. K. vairuojantį, nei jį sustabdė. Tiesiog, atvykę į aikštelę prie Raudonės pilies, rado stovintį sugedusį pareiškėjo automobilį. D. K. buvo toje pačioje aikštelėje, tačiau automobilio jis nevairavo.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas taip pat nepagrįstai skyrė areštą ir nustatė maksimalų jo terminą. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pripažino kaltę dėl pareikšto kaltinimo, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo teisės skirti maksimalios nuobaudos. D. K. teigia, kad tiek pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu gyvena bei dirba Vokietijoje. Palikus galioti paskirtą arešto nuobaudą, pareiškėjas privalėtų grįžti į Lietuvą dėl ko prarastų pelningą darbą užsienyje.

Be to, Jurbarko rajono apylinkės teismas neįtraukė transporto priemonės savininko A. Č. į bylą suinteresuotu asmeniu, nors byloje buvo sprendžiamas jam priklausančio automobilio konfiskavimo klausimas. Neinformavus ir neįtraukus automobilio savininko A. Č. į bylą, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

D. K. ir A. Č. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą asmuo baudžiamas pinigine bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo, arba administraciniu areštu su transporto priemonės konfiskavimu. Skundžiamu nutarimu D. K. nubaustas administraciniu areštu su transporto priemonės (automobilio „KIA MOTORS SORENTO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. Č.) konfiskavimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tad nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau pažymėtina ir tai, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas gali būti pripažintas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, kai toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisė pažeidimo bylose Nr. 2AT-18/2013, 2AT-23/2012). Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2012).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo nustatytas automobilio, kuriuo D. K. pasinaudojo pažeidimo padarymui, savininkas, t.y. A. Č.. Tačiau teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama D. K. administracinio teisės pažeidimo byla, A. Č. nedalyvavo. Duomenų, jog jam būtų tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nėra. Iš bylos medžiagos matyti, jog teismas visiškai nenustatinėjo ir skundžiamame nutarime nepasisakė dėl asmens, kuriam nuosavybės teise priklauso pažeidimo padarymui panaudota transporto priemonė, žinojimo apie jo transporto priemonės panaudojimą, šio asmens atsakomybę. Akivaizdu, kad nebuvo imtasi visų priemonių, siekiant iškviesti į teismo posėdį ir apklausti automobilio savininką A. Č.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą bei suteikti transporto priemonės savininkui ar teisėtam valdytojui galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl automobilio buvimo D. K. žinioje teisėtumo, skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla šių aplinkybių nuodugniam ištyrimui grąžinama pirmos ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Be to, atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamas Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas nepakankamai motyvuotas. Teismas skundžiamame nutarime nenurodė kokiais įrodymais remiantis D. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Teismas taip pat nemotyvavo D. K. skirtos nuobaudos. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas tik formaliai išdėsčius nustatytas aplinkybes. Teismas nevertino ir neanalizavo byloje esančių įrodymų, jokių motyvų dėl savo sprendimo neišdėstė.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinių skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.