- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 1S-131-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Š. ir D. Š. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nutarties, kuria atmestas R. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2009-12-30 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo ir Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2010-02-19 nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. ir D. Š. 2010-03-08 pateikė Tauragės rajono apylinkės teismui skundą prašydami panaikinti Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2010-02-19 nutarimą, kuriuo atsisakyta tenkinti jų skundą dėl Tauragės rajono apylinkės prokuroro J. Tylerto 2009-12-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-01070-09 panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo papildomų aplinkybių tyrimui atlikti: apklausti kaip liudytoją D. K. , atlikti akistatas, daryti poėmį ir kitus procesinius veiksmus.
Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjų R. Š. ir D. Š. skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2009-12-30 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bei Tauragės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2010-02-19 nutarimo, kuriuo atmestas pareiškėjų R. Š. ir D. Š. skundas dėl žemesniojo prokuroro nutarimo panaikinimo.
Skundu R. Š. ir D. Š. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-01070-09. Nurodo, kad žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimai ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas neatlikus visų būtinų ir privalomų procesinių ikiteisminio tyrimo veiksmų, neteisingai ir netinkamai įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus įrodymus ir padarius neteisingas išvadas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas nenagrinėjęs baudžiamosios bylos, nepatikrinęs aplinkybių, kurios šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje neišaiškintos, nepagrįstai nusprendė, kad įtariamasis B. J. nepadarė jokios nusikalstamos veikos.
Pareiškėjai aiškina, kad prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padarė išvadą, kad tarp jų ir B. J. vyksta seni nesutarimai dėl neatlygintos skolos, dėl to tarp jų vyksta asmeninio pobūdžio užgauliojimai, įžeidinėjimai, bei padarė išvadą, kad B. J. negrasino nužudyti, viešoji tvarka nebuvo pažeista. Darydamas tokią išvadą nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras J. Tylertas nurodė, kad remiasi jų, liudytojų J. J. , A. J. ir įtariamojo parodymais, tačiau nei jų, nei liudytojos J. J. parodymai nebuvo aptarti ir įvertinti, nenurodyta, kodėl buvo remiamasi B. J. ir jo draugo A. J. parodymais ir kodėl netikima jų ir liudytojos J. J. parodymais. Šio klausimo neišsprendė ir Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje 2010-03-17 nutartyje.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti privalomi atlikti procesiniai veiksmai, kad būtų galima padaryti atitinkamas išvadas, nesiimta visų reikiamų priemonių, kad teisingai ir objektyviai būtų ištirtas jų pareiškimas, kad būtų galima priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. D. Š. ir R. Š. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu privalomai turėjo būti padarytos akistatos tarp jų ir J. J. iš vienos pusės bei B. J. ir A. J. iš kitos pusės, nes jų parodymai iš esmės skiriasi. Skundžiamoje nutartyje ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė, kad atlikti akistatas nereikalinga, nes liudytojai yra draugai. Tačiau, pareiškėjų teigimu, akistatos reikalingos ne tarp liudytojų – draugų, o esminiams prieštaravimams pašalinti. Be to, J. J. ir B. J. nėra draugai, jie davė visiškai skirtingus parodymus, todėl siekiant pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti objektyvią tiesą akistata privalėjo būti atlikta. Taip pat jie turėjo būti suvesti akistaton su B. J. bei su pastarojo draugu A. J. .
Pareiškėjai nurodo, kad prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą priėjo prie išvados, kad jie ir B. J. konfliktuoja, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad šį konfliktą nuolatos inicijuoja B. J. . D. Š. nurodo, kad 2009-12-09 vakare, apie 19 .00 val., Skaudvilės m., Liaudies aikštėje, įtariamasis B. J. be jokios priežasties savo automobiliu užstojo jam galimybę išlipti iš automobilio, o jam (D. Š. ) atbuline eiga patraukus automobilį ir išlipus, B. J. jo (R. Š. ), o vėliau ir brolio D. Š. adresu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino susidoroti, teigė, jog užmuš, nušaus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo išsiaiškinti, tačiau nesiaiškino, ar B. J. turi šaunamąjį ginklą ir ar gali realiai įvykdyti savo grasinimą nušauti juos (pareiškėjus), nes, pareiškėjų teigimu, B. J. grasinimas nužudyti buvo realus. Jei B. J. turi ginklą, jis turėjo būti iš jo paimtas. Esant šioms aplinkybėms prokuroras neturėjo pagrindo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnį.
Pareiškėjas R. Š. tvirtina, kad įtariamasis B. J. akivaizdžiai šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką automobiliu užblokuodamas jo vairuojamą automobilį, neleisdamas iš jo išlipti, garsiai šūkaudamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas nužudyti viešoje vietoje, girdint pašaliniams asmenims J. J. , A. J. , D. K. ir daugeliui kitų asmenų. Tokiais savo veiksmais B. J. pažeidė viešąją tvarką – sutrikdė visuomenės rimtį, todėl jo veiksmai be BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atitinka ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Tuo tarpu prokuroras J. Tylertas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, kad B. J. veiksmuose nėra viešosios tvarkos pažeidimo, o ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje dėl to visiškai nepasisakė. Pareiškėjas R. Š. skunde nurodo, kad B. J. elgėsi ypatingai įžūliai, net ciniškai, užstodamas savo automobiliu jo vairuojamą automobilį, sudarydamas kliūtį išlipti iš automobilio, vėliau tyčiojosi iš jo bei iš brolio D. Š. , žemino, keikė necenzūriniais žodžiais. Tuo metu buvo pasibaigusi darbo diena ir Liaudies aikštėje buvo labai daug žmonių, kurie tikrai girdėjo ir matė B. J. įžūlų elgesį jų adresu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar pašaliniai asmenys matė šį incidentą. Tuo tarpu jie savo iniciatyva išsiaiškino, kad konflikto vietoje buvo ir konfliktą girdėjo D. K. , gyvenanti Trepų k., Skaudvilės m, Tauragės r., todėl ji privalomai turėjo būti apklausta siekiant objektyvios tiesos nustatymo. Tačiau prašymas apklausti B. K. kaip liudytoją nebuvo patenkintas. Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-03-17 nutartyje nurodė, neva jie nenurodė, kokias aplinkybes gali paliudyti D. K. . Tačiau, pareiškėjų teigimu, liudytojo apklausa yra ne jų, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga, jie nėra tyrėjai ir negali tardyti žmogaus. Be to, D. K. jie nepažįsta, todėl neturėjo galimybės nurodyti teisėjui, kokias aplinkybes ji gali patvirtinti. Dėl to pareiškėjai mano, kad iš jų buvo pasityčiota.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad jie B. J. nebuvo skolingi, tai aiškiai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pastarasis reikalavo iš jų pinigų, nors tokios teisės neturėjo. Todėl, pareiškėjų tvirtinimu, B. J. , nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, pavartodamas psichinę prievartą prieš juos. Tokie B. J. veiksmai atitinka BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, tai yra savavaldžiavimo, sudėtį. Tuo tarpu prokuroras J. Tylertas nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad jie – (pareiškėjai) ir B. J. –seniai konfliktuoja dėl tariamai neatlygintos skolos, ir padarė dviprasmiškas išvadas, nes akivaizdu, kad tokiai išvadai padaryti prokuroras patikėjo jų parodymais, nors jie aiškiai nurodė, kad jokios skolos B. J. neturi, ir pastarasis jokios reikalavimo teisės neturi, tačiau reikalauja pinigų. Vyr. prokuroras G. Žebelys savo nutarime taip pat nurodė, kad B. J. nesiekė įgyvendinti savo tariamą ar tikrą teisę, nes jie (pareiškėjai) skolos B. J. neturėjo, todėl padarė išvadą, kad B. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pareiškėjų nuomone, vyr. prokuroras G. Žebelys neteisingai įvertino surinktus įrodymus, iškraipė BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicijos esmę, dėl to padarė neteisingas išvadas. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vyr. prokuroro argumentai šiuo klausimu yra pagrįsti, tačiau teismas nepaneigė fakto, kad B. J. iš jo (R. Š. ) reikalauja pinigų.
Jeigu būtų galima sutikti su vyr. prokuroro G. Žebelio išvada, kad B. J. veiksmuose nėra savavaldžiavimo sudėties, akivaizdu, kad jo veiksmuose yra kito nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnyje, tai yra turto prievartavimas, pavartojant psichinę prievartą, sudėtis. Tuo tarpu Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas nurašė iš komentaro BK 181 straipsnio dispozicijos aiškinimą bei nurodė, kad B. J. veiksmai vertintini kaip pastarojo jam (R. Š. ) išreikšta nuoskauda. Pareiškėjui R. Š. nesuprantama tokia teismo pozicija, kai, jo teigimu, yra akivaizdu, kad jis yra prievartaujamas mokėti pinigus, nors jokios skolos B. J. neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu reikalinga atlikti papildomus procesinius veiksmus – akistatas tarp nukentėjusiųjų ir įtariamojo, tarp liudytojos J. J. ir įtariamojo, tarp nukentėjusiųjų ir liudytojo A. J. bei apklausti kaip liudytoja D. K. , mačiusią įvykio aplinkybes. Taip pat būtina surasti ir apklausti kitus asmenis, mačiusius įvykį, kadangi incidento metu Liaudies aikštėje, Skaudvilės m., buvo daug žmonių. Taip pat reikalinga nedelsiant padaryti poėmį ir paimti iš įtariamojo B. J. ginklą (jeigu jį turi), kad jis negalėtų realizuoti savo grasinimų nušauti juos (pareiškėjus), nes jie pagrįstai bijo dėl savo gyvybės.
Vertinant surinktus įrodymus būtina atsižvelgti į nuolatinį B. J. grasinimą susidoroti, nurodant, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas yra jo geras draugas, ir policijos pareigūnai visuomet bus jo pusėje ir klausys tik jo parodymų, ir jie (pareiškėjai) nieko neįrodys.
Pareiškėjų manymu, vyr. prokuroras G. Žebelys ir Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas visiškai nesigilino į jų skunduose nurodytas aplinkybes, o jų išvados parodo, kad B. J. gali daryti nusikaltimus ir yra nebaudžiamas, nes jam jokie Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-01070-09 pradėtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, numatantį atsakomybę už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, įtarimas pareikštas B. J. . Tauragės rajono apylinkės prokuroro Jono Tylerto 2009-12-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesant įtariamojo B. J. veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2010-01-15 pareiškėjai R. Š. ir D. Š. pateikė skundą Tauragės rajono apylinkės prokuratūrai dėl Tauragės rajono apylinkės prokuroro J. Tylerto 2009-12-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Šiame skunde pareiškėjai papildomai nurodė, kad B. J. veiksmuose yra ir kito nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, požymių. Ikiteisminio tyrimo metu B. J. įtarimas padarius BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pareikštas nebuvo.
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys 2010-02-19 nutarimu atmetė pareiškėjų skundą dėl žemesniojo prokuroro 2009-12-30 nutarimo panaikinimo konstatavęs, kad įtariamojo B. J. veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių.
2010-03-08 D. Š. ir R. Š. pateikė skundą Tauragės rajono apylinkės teismui, prašydami panaikinti žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų nutarimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui pareiškėjai nurodė, kad B. J. veiksmuose taip pat yra ir kito nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnyje, tai yra turto prievartavimo pavartojant psichinę prievartą, sudėties požymių. Ikiteisminio tyrimo metu B. J. įtarimas padarius BK 181 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką pareikštas nebuvo.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2010-02-19 nutarimas, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas dėl Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2009-12-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo dėl grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, savavaldžiavimo, tai yra BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
Aukštesnysis teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad B. J. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 294 straipsnio 1 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad žemesnysis ir aukštesnysis prokurorai teisingai įvertino pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjai ir įtariamasis buvo pažįstami, tai yra prieš keletą metų jie kartu medžiojo ir už medžioklės taisyklių pažeidimą jiems buvo paskirta bauda, kurią jie visi sumokėjo, tačiau dėl to tarp jų kilo nesutarimų, tai yra R. Š. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad B. J. reikalauja susimokėti pinigus už medžioklę ir dėl to jį persekioja, grasina susidoroti, vartoja necenzūrinius žodžius jo ir brolio D. Š. adresu. Tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltininko buvo asmeniniai tarpusavio santykiai, o tokių santykių išsprendimo būdą inicijavo įtariamasis.
BK 145 straipsnio 1 dalies dispozicija apibrėžiama grasinimu nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiesiems R. Š. ir D. Š. išsakytų grasinimų realumą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveiktą. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad įvykio metu, tai yra 2009-12-09, apie 18.30 val., tarp pareiškėjų ir B. J. kilo konfliktas, kurio metu, kaip nurodė pareiškėjai, B. J. vartojo necenzūrinius žodžius, rodė nepadorius gestus jų adresu ir grasino susidoroti, tačiau B. J. pavartoti necenzūriniai žodžiai, parodyti gestai, grasinantys žodžiai nepasireiškė jokiais realiais veiksmais, leidžiančiais padaryti išvadą, kad pareiškėjams buvo grasinama nužudyti ar sunkiai sutrikdyti pastarųjų sveikatą.
Aukštesnysis teismas sutinka su Tauragės rajono apylinkės teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiesiems R. Š. ir D. Š. išsakytų grasinimų realumą nužudyti ir sunkiai sutrikdyti jų sveikatą. Tauragės rajono vyr. prokuroras 2009-12-30 nutarime teisingai nurodė, kad tokie pareiškėjų ir įtariamojo nesutarimai gali būti ginami privataus proceso tvarka paduodant skundą dėl įžeidimo, tačiau šia teise pareiškėjai nepasinaudojo.
BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Todėl siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Kadangi ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl turi būti nustatyta, kad asmuo minėtais būdais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu B. J. veiksmus vertinti kaip įžūlius, demonstruojančius nepagarbą aplinkiniams. Pareiškėjai nenurodė, kokie duomenys gali patvirtinti tokias aplinkybes.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių duomenų, kad kaltininko tyčia buvo nukreipta ne tik prieš pačius nukentėjusiuosius, bet ir prieš aplinką ar aplinkinius. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokį kaltininko siekį, byloje taip pat nėra. Nors įvykis įvyko prie prekybos centro „Maxima“, esančio Liaudies aikštėje, Skaudvilės miestelyje, tačiau nėra jokių požymių, kad B. J. , kaip nurodo pareiškėjai, privažiavęs ir sustojęs prie jų automobilio bei neišlipęs iš jo, vartodamas necenzūrinius žodžius, rodydamas nepadorius gestus R. Š. , o vėliau ir D. Š. adresu, būtų siekęs save priešpastatyti ar kitokiu būdu demonstruoti nepagarbą prieš kitus asmenis, esančius minėtoje vietoje, tai yra prie prekybos centro „Maxima“, esančio Liaudies aikštėje Skaudvilės miestelyje. Neabejotinai įvykio vieta laikytina vieša vieta, tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas veikos kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaip minėta, tarp nukentėjusiųjų R. Š. ir D. Š. bei įtariamojo B. J. buvo kilęs konfliktas dėl neteisėtos medžioklės, dėl to R. Š. , B. J. ir kiti medžioklėje dalyvavę asmenys sumokėjo paskirtas baudas. Tai yra apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusysis R. Š. parodė, kad, jo manymu, B. J. jį persekioja dėl medžioklės, kurios metu jiems dėl brakonieriavimo buvo paskirta bauda, ir B. J. reikalauja pinigų bei grasina jam ir jo broliui D. Š. . Tuo tarpu apklausiamas kaip įtariamasis B. J. parodė, kad įvykio dieną patys Šepučiai jį užsipuolė dėl tos pačios priežasties, tai yra dėl paskirtos ir sumokėtos baudos už brakonieriavimą. Be to, B. J. aiškino, kad pareiškėjai patys priėjo prie jo automobilio, plūdo jį necenzūriniais žodžiais, kažkuris iš jų sudavė smūgį į veidą bei apgadino jo automobilį. Tada jis pasakė, jog dėl jų elgesio rašys pareiškimą policijai. Tuo konfliktas ir baigėsi, tada jie nuvažiavo.
Kaip matyti, tarp nukentėjusiųjų ir įtariamojo vyksta nesutarimai dėl to, kad, pareiškėjų teigimu, B. J. iš jų reikalauja pinigų dėl anksčiau sumokėtos baudos už brakonieriavimą, ir B. J. pareiškėjų adresu vartoja necenzūrinius žodžius, rodo nepadorius gestus, grasina susidoroti. Jų bandymas išsiaiškinti tarpusavio nesutarimo priežastis įvykio dieną – 2009-12-09 apie 18.30 val. – truko gana trumpą laiką, B. J. jokių neteisėtų veiksmų iki jų tarpusavio susitikimo nepadarė, įvykio metu iš savo automobilio, kaip nurodė patys pareiškėjai apklausiami kaip nukentėjusieji, neišlipo. Priešingai, iš R. Š. parodymų matyti, kad jis pats, o vėliau ir brolis D. Š. priėjo prie B. J. automobilio. B. J. iš savo automobilio nebuvo išlipęs. Duomenų, kad jis būtų provokavęs pareiškėjus, taip pat nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrindo teigti, kad B. J. siekė demonstruoti nepagarbą ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, nėra. Pareiškėjų skunde nurodyta aplinkybė, jog konfliktą matė pašalinis asmuo – D. K. , neduoda savaime pagrindo teigti, kad, buvo pažeista viešoji tvarka. Tai, kad ji nebuvo apklausta, kaip to prašė pareiškėjai, nepaneigia aptartų aplinkybių.
Ikiteisminio tyrimo byloje yra apklausti nukentėjusieji ir kaltininkas, taip pat nukentėjusiojo R. Š. draugė bei kaltininko B. J. draugas, tačiau jų parodymai nepatvirtina esant viešosios tvarkos pažeidimo požymių. Nors, kaip nurodė pareiškėjai, teismas nepasisakė, ar įtariamojo B. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, tai yra viešosios tvarkos pažeidimo, požymių, tačiau vien ši aplinkybė negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.
Pareiškėjų skunde teigiama, kad B. J. reikalavo iš jų pinigų, nors jie jokios skolos pastarajam neturėjo, todėl mano, kad B. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 1 dalyje, tai yra savavaldžiavimo, sudėtis. Be to, tuos pačius veiksmus pareiškėjai prašo įvertinti ir BK 181 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau šis pareiškėjų skundo argumentas taip pat neapgrįstas.
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį pavartoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Vienas esminių turto prievartavimo požymių yra reiškiamų turtinių pretenzijų teisinis nepagrįstumas, kurį suvokia ir pats kaltininkas. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nenustatyta aplinkybių, kad B. J. vertė pareiškėjus atlikti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų. Pareiškėjų nurodyti B. J. pavartoti necenzūriniai žodžiai, parodyti gestai ir išsakyti grasinimai susidoroti negali būti laikomi neteisėtais turto prievartavimo normos prasme.
Kai prievarta reiškiamos turtinės pretenzijos turi teisėtą pagrindą, veika, nustačius visus kitus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnis). Be to, veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas ir tada, kai savavališkai įgyvendinama tariama (įsivaizduojama, realiai neegzistuojanti) teisė, dėl kurios asmuo sąžiningai klysta, t. y. negali arba neturi suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009). Pareiškėjai nurodė, kad B. J. iš jų reikalavo pinigų, nors jie pastarajam nebuvo skolingi, todėl mano, kad B. J. veiksmuose yra savavaldžiavimo sudėtis, tačiau su tuo sutikti negalima. Patys pareiškėjai nurodė, kad B. J. jokios skolos neturėjo, ir pastarasis neturėjo į juos jokios reikalavimo teisės, o B. J. pavartoti necenzūriniai žodžiai, parodyti gestai ir grasinimas susidoroti negali būti laikomi ginčijamos teisės vykdymu.
Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nebuvo pagrindo suvesti akistaton ikiteisminio tyrimo metu apklaustus nukentėjusiuosius ir įtariamąjį bei liudytojus, nes ikiteisminio tyrimo metu šių asmenų duoti parodymai nepatvirtina aplinkybių dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 294 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymių buvimo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas pagrįstai nurodė, jog tai, kad 2009-12-09 konflikto aplinkybes jo dalyviai ir liudytojai aiškino skirtingai, nėra pagrindas suvesti juos į akistatą, juo labiau, kad prašomi suvesti į akistatą liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, tai yra J. J. yra R. Š. draugė, o A. J. , kaip nurodė patys pareiškėjai, yra B. J. draugas.
Pareiškėjai nenurodė jokių aplinkybių, įrodančių, kad B. J. turi ginklą, kad jis yra Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko draugas, todėl apylinkės teismas pagrįstai šiuos pareiškėjų skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
Skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja
nutaria:
pareiškėjų R. Š. ir D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nutartį.
Nutartis neskundžiama.