- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-2781-611/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09294-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo - vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo A. J. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu patvirtintos šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1,2,8 punktus ir nustatyti dukros O. J. gyvenamąją vietą su ja bei priteisti dukros išlaikymui po 640 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo lapkričio 1 d. iki jos pilnametystės, o sūnaus išlaikymui - po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo lapkričio 1 d. iki jo pilnametystės bei 9800 Lt išlaikymo įsiskolinimo vaikams. Nurodė, jog pagal santuokos nutraukimo sutartį dukros O. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, o sūnaus M. J. su ja ir įtvirtinta pareiga kiekvienam iš tėvų visiškai išlaikyti tą vaiką, kuris lieka po santuokos nutraukimo gyventi su juo. Nuo 2011 metų sausio mėnesio dukra faktiškai gyvena su motina. Atsakovas tik nuo 2011 metų gegužės mėnesio pradėjo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams: 2011 m. kovo mėn. davė 200 Lt, o nuo 2011 m. gegužės 1 d. pradėjo pervedinėti kas mėnesį po 400 Lt, nurodydamas, jog pinigai skirti dukros išlaikymui. Išlaikymas iš atsakovo turi būti priteistas abiems vaikams. Sūnus domisi kompiuteriais, turi bendravimo problemų, dėl ko reikalingos specialistų konsultacijos ir papildomi užsiėmimai, o tam reikalingos papildomos lėšos. Sūnaus poreikiams patenkinti reikia iš viso 1200 Lt. Kadangi dukra turi sunkumų su lietuvių kalba ir matematika, jai yra samdomi korepetitoriai, todėl jos poreikiams patenkinti per mėnesį reikia 1280 Lt. Kadangi abu vaikai su ja gyvena nuo 2011 m. sausio 1 d., iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas- 9800 Lt abiems vaikams.
Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė sūnaus M. J. gyvenamąją vietą nustatyti su juo bei priteisti iš ieškovės dukros išlaikymui po 640 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, o sūnaus išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo. Tvirtino, kad ieškovė, dar būdama santuokoje, paliko jam vaikus ir išėjo gyventi pas kitą vyrą, ko pasekoje mergaitė patyrė didelę traumą, tapo uždaro būdo, atsiribojo nuo bendraamžių. Jis turi geresnes galimybes vaikams užtikrinti geras sąlygas jų augimui bei vystimuisi. Tuo tarpu ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos ir jos buitis yra ženkliai prastesnė už jo: vaikų motinos sugyventinis niekur nedirba, turi dvi dukras, gyvena nuomojamame bute. Todėl ieškovės reikalavimai yra būdas gauti lėšų ne vaikų poreikiams tenkinti, o palengvinti finansinę naštą. Dukra pareiškė norą gyventi su motina tik įtakota pačios ieškovės. Sūnus, gyvendamas su motina, turėjo skrandžio problemų, o gyvendamas su juo, tokių bėdų neturėjo. Ieškovė vaikais rūpinasi netinkamai ir siekia iš jo naudos.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti jokiais įrodymais. Geresnės materialinės gyvenimo sąlygos nėra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamajai vietai su tuo iš tėvų. Atsakovo teiginiai, jog ji siekia dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja tik dėl socialinių pašalpų gavimo, yra atsakovo prasimanymai. Ji sugeba vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas jiems augti ir tinkamai vystytis. Pats atsakovas priešieškiniu siekia išvengti prievolės išlaikyti vaikus. Atsakovas pats pripažino vaikams reikalingo išlaikymo dydį, nes priešieškinyje prašė iš jos priteisti tokio pat dydžio išlaikymą. Dukros noras gyventi su ja yra susijęs su atsakovo naujos šeimos sukūrimu, nes vaikas ten jautėsi svetimu ir nereikalingu. Be to, atsakovo elgesys su sūnumi yra nesuderinamas su nepilnamečio interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė; pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį ir nustatė nepilnametės O. J., (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė, jog atsakovas A. J. moka savo dukros O. J., (duomenys neskelbtini)., ir sūnaus M. J., (duomenys neskelbtini)., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 litų kiekvienam vaikui bei priteisė 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, o išlaikymui skirtas lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teise jų motinai R. J.. Teismas nurodė, kad ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais gyvena 4 kambarių nuomojamame bute, kartu gyvena ieškovės vyras bei jo dvi nepilnametės dukros. Vaikams sudarytos geros sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis. O. nurodė, kad pati apsisprendė pakeisti gyvenamąją vietą, nes pas tėvą jautėsi svetima. Kadangi O. J. faktiškai jau nuo 2011 m. sausio gyvena su motina, yra brandi priimti sprendimą, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, išreiškė norą ir valią dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas ieškovės prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo patenkino. Ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir jo dydžio nustatymo teismas tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs šalių materialinę padėtį, padarė išvadą, kad šalių materialinė padėtis yra panaši, abi šalys gauna vidutinį darbo užmokestį, neturi nekilnojamojo turto, turi po du išlaikytinius. Atsižvelgė į tai, kad vaikai neturi specialių poreikius ar rimtų sveikatos problemų, tik sunkumų mokykloje, dėl ko jiems reikalingi korepetitoriai, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkino iš dalies, nustatant, kad atsakovas moka vaikų išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki jų pilnametystės. Atsakovas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., jau du mėnesius ir po ieškinio pareiškimo, dukros išlaikymui pervedė po 400 Lt kas mėnesį, tačiau neteikė išlaikymo sūnui, o tokią pareigą jis turėjo, nes abu nepilnamečiai gyveno faktiškai su motina. Todėl teismas iš dalies patenkino ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ir iš atsakovo priteisė šalių sūnui 4000 Lt išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, o dukrai -800 Lt (4000-3200 =800 ) išlaikymo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. tvirtina, kad prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio atsakovas nepareiškė. Atsakovas priešieškinyje pateikė reikalavimą priteisti tokio paties dydžio išlaikymą vaikams kaip ir ieškovė. Tai reiškia, kad atsakovas pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę dėl išlaikymo dydžio. Teismas šeimos bylose CPK 376 str. 3 d. turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus ir patenkinti daugiau jų negu buvo pareikšta, bet jokiu būdu ne ieškinio reikalavimus mažinti.
2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vaikai neturi specialių poreikių ir rimtų sveikatos problemų. Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tėvų turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą nei reikalingą tik vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Vaikai turi sunkumų mokykloje, dėl ko jiems reikalingi korepetitoriai ir papildomos lėšos, vaikai turi pomėgių ir norėtų lankyti papildomus ugdymo užsiėmimus. Be to, papildomi poreikiai - baseinas, kompiuterių kursai yra susiję su sūnaus sveikatos sutrikimais ir yra nulemti gydytojų rekomendacijų.
3. Teismas nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą priteisė, atsižvelgdamas į teismų suformuluotą minimalų išlaikymo dydį, t.y. 400 Lt. Nutraukiant santuoką nebuvo nustatytas abiejų vaikų išlaikymo dydis, todėl teismas nustatydamas reikalingą išlaikymo dydį ir skaičiuodamas susidariusį išlaikymo įsiskolinimą turėjo remtis nustatytu vaikų poreikiams reikalingu konkrečiu išlaikymo dydžiu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsikirtimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.teigia, kad vaikų poreikių priešieškinyje negrindė, o tiesiog atkartojo ieškovės ieškinyje nurodytas sumas. Tvirtina, kad ieškovė skundas grįstas tik siekiu pasipelnyti, dabartinės šeimos gerovei pakelti. Ieškovė gyvena nuomojame bute, byloje nėra pažymos apie jos darbo užmokestį, jos vyras gauna minimalų darbo užmokestį ir neįgalumo pašalpą, tuo tarpu su jais dar gyvena ieškovės vyro du nepilnamečiai vaikai.
2. Byloje nėra faktinių duomenų, kad tokie papildomi poreikiai kaip baseinas, kompiuterių kursai yra susiję su sūnaus sveikatos sutrikimais. 2009-2010 m. sūnus baseiną lankė atsakovo iniciatyva, tuo tarpu ieškovė dukters specialiais poreikiais nesirūpino. Pateikus ieškinį nė vienas iš vaikų jokių papildomų užsiėmimų nelankė.
3. Nurodo, kad išėjus dukrai gyventi pas motiną, sūnus pas atsakovą gyveno visą mėnesį ir buvo jo išlaikomas. Tuo tarpu dukra, išeidama, pasiėmė visus atsakovo supirktus mokyklos reikmenis ir drabužius, ieškovei teko tik jos maitinimo išlaidos. Atsakovas taip pat apmokėjo dukters sudaužytų akinių sąskaitą (400 Lt), davė 200 Lt grynais, o dukrai negrįžus atgal gyventi pradėjo ieškovei pervedinėti po 400 Lt per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui patvirtinus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria buvo nustatyta dukros O. J. gyvenamoji vieta su atsakovu, o sūnaus M. J. - su ieškove. Šalys įsipareigojo kiekvienas išlaikyti ir rūpintis vaiku, kuris su juo gyvena (b.l. 8-10). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovės prašymu pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį ir nustatė nepilnametės O. J. gyvenamąją vietą su ieškove R. J., priteisė iš atsakovo abiejų vaikų išlaikymui po 450 Lt mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės bei 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą (b.l.136-141).
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymo dydį vaikams, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas jį sumažino nepagrįstai, neatsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius, kurie pagal tėvų galimybes galėtų būti patenkinti.
Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Akcentuotina būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, grąžinti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybę ir vaikui bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nepilnamečiai vaikai neturi specialių poreikių, todėl priteista 450 Lt dydžio išlaikymo suma užtikrins didesnį nei minimalų vaikų poreikių patenkinimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai O. J. ir M. J. yra moksleiviai, dukra mokosi baigiamosiose klasėse. Abu vaikai turi sunkumų mokykloje (b.l. 23, 24), todėl jiems reikalingos papildomos pamokos, kurios paprastai būna mokamos. Iš ieškovės paaiškinimų ir išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų, kurie yra nervinio pobūdžio (b.l. 18-19, 131). Tai patvirtino ir pats atsakovas, nurodydamas, jog sūnus turi problemų su skrandžiu. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnus lanko (duomenys neskelbtini). Iš išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad M. J. lankėsi Vaikų raidos centre 2011 metais (b.l. 18-19). Liudytoja D.G. J. pirmos instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kai jai yra žinoma apie šalių sūnaus sveikatos sutrikimus bei kad vaikams reikia pagalbos mokantis, nurodė žinanti, jog vaikams yra samdomi korepetitoriai (b.l. 133). Todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad sūnui reikalingos papildomos lėšos sveikatos gerinimui ir papildomam ugdymui (buvo rekomenduojama lankyti baseiną ir būrelius). Pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams, yra LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal ginčo metu galiojusį LR Vyriausybės 2007 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 1368 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo minimali mėnesinė alga ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė tik vos didesnį nei minimalus išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, kuris teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų turimus sunkumus mokykloje, dukters baigiamus mokslus mokykloje bei sūnaus sveikatos būklę, yra nepakankamas, siekiant užtikrinti visavertes sąlygas vaikų vystimuisi bei ugdymui. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tėvai turi visas galimybes patenkinti daug didesnius nei minimaliai būtinus vaikų poreikius. Abiejų tėvų turtinė padėtis panaši, abu gauna vidutinį darbo užmokestį, neturi jokio jų vardu registruoto nekilnojamojo ar transporto priemonių, turi po du išlaikytinius, įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi (b.l. 26-26). Ieškovei tenka kasdieninė nepilnamečių vaikų priežiūra ir išlaikymo realizavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė stengiasi suteikti vaikams kuo palankesnes sąlygas jiems augti bei vystytis. Iš vaikų paaiškinimų matyti, kad ieškovė rūpinasi savo vaikais, jų mokslais, viską jiems perka (b.l. 115-116). Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė siekia pasipelnyti iš priteistino išlaikymo, yra visiškai nepagrįsti bylos duomenimis. Aplinkybes, kad vaikams buvo samdomi korepetitoriai pagalbai moksluose patvirtino ir liudytoja D.G. J.. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas skirti didesnį nei minimalus išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, todėl pirmos instancijos teismo nustatytas išlaikymo vaikams dydis keistinas didinant priteisto išlaikymo dydį mėnesiui iki 550 Lt kiekvienam. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas, priteisdamas mažesnį išlaikymą nei reikalavo ieškovė ir atsakovui nereiškiant prieštaravimų dėl to, išėjo už ieškinio ribų, nes ieškinio tenkinimas iš dalies negali reikšti ieškinio ribų peržengimo, todėl CPK 376 str. 3 d. nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina. Pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir tenkinti jį iš dalies.
Apeliaciniame skunde taipogi keliamas klausimas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams dydžio. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo faktą, kad išlaikymo įsiskolinimas abiems vaikams susidarė laikotarpiu nuo 2011 metų sausio mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos, t.y. už 10 mėnesių. Atsakovas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gruodžio 12 d., t.y. 8 mėnesius, teikė išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį, sūnui išlaikymas nebuvo teikiamas. Ginčo dėl šių teismo nustatytų aplinkybių byloje nėra. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatydamas priteistino įsiskolinimo dydį, nevertino aplinkybių retrospektyviai ir nenustatinėjo vaikų poreikių, buvusių išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino, todėl, nustatydamas priteistino išlaikymo dydį, priėmė nepagrįstą sprendimą. Nors šalims nutraukiant santuoką nebuvo įvertinti tuometiniai vaikų poreikiai ir nebuvo nustatytas konkretus išlaikymo dydis, reikalingas kiekvienam vaikui, tačiau teismui sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimą šioje byloje nagrinėjam atveju buvo įvertintos visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir nustatyta, kad vaikų poreikius, pagal jų amžių, išsivystymą, turimus sunkumus mokykloje, sveikatą bei tėvų materialinę padėtį labiausiai atitiktų 550 Lt dydžio išlaikymas mėnesiui kiekvienam. Šioje byloje buvo sprendžiamas neseniai atsiradęs išlaikymo įsiskolinimas, t.y. nuo 2011 m. sausio mėnesio. Teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo dydį, vertino būtent šiuo laikotarpiu egzistavusius tęstinio pobūdžio vaikų poreikius, kurie šiai dienai nėra pakitę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisiant išlaikymo įsiskolinimą turi būti vadovaujamasi tuo pačiu, jau teismo nustatytu, vaikų poreikius atitinkančiu išlaikymo dydžiu, t.y. 550 Lt. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo keistina, padidinant išlaikymo įsiskolinimą sūnui M. J. iki 5500 Lt, o dukrai O. J. iki 2300 Lt (5500-3200= 2300).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, susijusias su išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimu, todėl apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo keistina, didinant priteisto išlaikymo dydį iki 550 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, o išlaikymo įsiskolinimą iki 7800 Lt (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutarė:
pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo A. J. išlaikymas nepilnamečiams sūnui M. J. ir dukrai O. J. periodinėmis išmokomis po 450 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės bei 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimas, ir padidinti teismo priteistų mokamų kas mėnesį periodinių išmokų dydį iki 550 (penkių šimtų penkiasdešimties ) Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, o priteisto iš atsakovo A. J. išlaikymo įsiskolinimo dydį padidinti iki 7800 (septynių tūkstančių aštuonių šimtų) Lt.
Kitas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.